Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-376-869/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-04
Bylos Nr.: e2-376-869/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02979-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Jocienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: J. R., A. K.
Trečiasis asmuo: VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“, E. O. K.
Advokatai: Jolita Urbaitytė

Kategorijos

2.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2-376-869/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02979-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.5; 2.3.4.6; (S) 2.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1;3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, Dianai Kotilovič,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

atsakovei J. R., atsakovės atstovei, advokatei Jolitai Urbaitytei,atsakovui A. K.,

trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovams Laurai Purinei, Akvilei Petrulytei,

trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“ atstovams Almai Šiaudinienei, Irinai Veteikienei,

trečiajam asmeniui E. O. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. R. ir A. K. dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo ir vaikų nuolatinės globos (rūpybos), gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (bylos nagrinėjimo metu pakeistas procesiniu teisių perėmėju - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, toliau Skyrius arba Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. R. ir A. K., tretieji asmenys VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“, kuriuo teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti J. R. motinos valdžią E. O. K., A. M. K., S. K. K. ir S. E. K. atžvilgiu; 2) atskirti E. O. K., A. M. K. ir S. K. K. nuo tėvo A. K.; 3) nustatyti nuolatinę rūpybą E. O. K., jos rūpintoja ir priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“; 4) nustatyti nuolatinę globą A. M. K. ir S. K. K., jų globėja paskiriant VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; 5) nutraukti S. E. K. priteisto išlaikymo išieškojimą iš atsakovo bei paskirti atsakovą A. K. S. E. K. priteisto išlaikymo iš motinos J. R. tvarkytoju (šio reikalavimo ieškovas atsisakė 2018 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ir teismas reikalavimo atsisakymą priėmė); 6) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl E. O. K. išlaikymui priteistų sumų tvarkytojo ir paskirti E. O. K. išlaikymui iš tėvų priteistų piniginių lėšų tvarkytoja viešąją įstaigą Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą; 7) panaikinti 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais Nr. 30-2565 ir Nr. 30-2566 S. K. K. ir A. M. K. nustatytą laikinąją globą; 8) panaikinti 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 30-2843 E. O. K. nustatytą laikinąją rūpybą.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog atsakovai J. R. ir A. K. turi keturias nepilnametes dukras: E. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė dar turi sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris auga su tėvu G. B..

Atsakovai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, tarpusavyje konfliktuoja. Visos šalių nepilnametės dukros gyveno su motina J. R., kuri nesudarė vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino jų ugdymo, tinkamo auklėjimo. Dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros, atsakovės šeima nuo 2014 m. balandžio 9 d. (atsakovo šeima nuo 2017 m. vasario 20 d.) yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas pažymi, jog Skyrius nuolat gaudavo pranešimus iš vaikų ugdymo įstaigos ir su šeima dirbančios socialinės darbuotojos apie pažeidžiamas atsakovų nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus. Skyriuje ne kartą buvo organizuoti pokalbiai dėl pažeidžiamų vaikų teisių šeimoje, J. R. ne kartą buvo įpareigota užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, užtikrinti ugdymo įstaigų lankymą, tačiau padėtis šeimoje nesikeitė.

2017 m. sausio 5 d. socialinė darbuotoja informavo, kad situacija atsakovės šeimoje pablogėjusi: moteris atsisako bet kokių specialistų konsultacijų, pagalbos, nesiima jokių veiksmų dėl buitinių sąlygų pagerinimo, saugios, švarios ir tvarkingos aplinkos vaikams užtikrinimo (vaikų sveikatai yra iškilusi grėsmė, nes bute ant grindų nutiestas elektros laidas, kurį užkabinę nepilnamečiai gali mirtinai susižaloti, atsakovė pastabas susitvarkyti elektros instaliacijos laidus ignoruoja, nepalaiko namuose švaros ir tvarkos, vengia įsileisti į namus asmeninę asistentę). Tuo tarpu atsakovas A. K. bendrauja su socialine darbuotoja, domisi vaikų pasiekimais ir auklėjimu, tačiau auginti visų dukrų nesiryžta, nori auginti tik mažiausiąją dukrą S. E. K.. Kitos dukros atsisako bendrauti su tėvu. Nurodo, jog atsakovas atsisako lankyti Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, kadangi nemato tam poreikio.

2017 m. sausio 13 d. skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiosios specialistės ir Vilniaus miesto VPK 2-ojo PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados policijos pareigūnai lankėsi atsakovės vaikų gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atsakovės namuose vaikams augti gyvenimo sąlygos yra netinkamos ir nesaugios (netvarkinga, išmėtyti daiktai ir drabužiai, nemalonus kvapas, ant grindų mėtėsi elektros laidai, elektra atjungta už įsiskolinimus; vaikai neišėję į ugdymo įstaigas, serga pedikulioze), atsakovė nurodė, jog Skyriuje pasirašytų įsipareigojimų nevykdo ir juos vykdyti griežtai atsisako. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, visi vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Nuspręsta nustatyti vaikams laikinąją globą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymais Nr. 30-112, 30-113, 30-114, 30-115 nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Nepilnamečių adaptacija VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ vyko sunkiai. Dėl netinkamo atsakovų elgesio buvo uždraustas vaikų lankymas. Susitikimai su dukromis buvo organizuojami dalyvaujant Skyriaus specialistui. Socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, 2017 m. kovo 24 d., 2017 m. gegužės 2 d. savo pranešimuose nurodė, jog po vaikų paėmimo iš šeimos, teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko. J. R. nevykdo įsipareigojimų, nelanko organizuojamų Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupių bei psichologo konsultacijų, atsisako teikiamų darbo pasiūlymų, negeba pagerinti būsto sąlygų, palaikyti švaros ir tvarkos namuose, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nesistengia susigrąžinti vaikų į šeimą.

2017 m. balandžio 19 d. Skyriuje buvo gautas A. K. prašymas dėl dukros S. E. K. grąžinimo į jo šeimą. Vykdytų susitikimų metu nustatyta, kad tėvas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, lanko Pozityvios tėvystės įgūdžių grupes, turi tinkamas sąlygas auginti dukrą, ją reguliariai lanko, rūpinasi bei teikia išlaikymą. Motinos šeimoje teigiamų pokyčių nenustatyta. Atsižvelgiant į esamą situaciją, buvo priimtas sprendimas grąžinti S. E. K. tėvui ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 30-1349 laikinąją globą. Atsakovas stengėsi palaikyti glaudų ryšį ir su kitomis dukromis, todėl 2017 m. birželio 19 d. atsakovui buvo išduotas leidimas priimti dukras E. O., A. M. ir S. K. svečiuotis jo namuose. Po 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusios globos peržiūros 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-2362, 30-2363, 30-2364 laikinoji globa (rūpyba) nepilnamečiams vaikams buvo panaikinta ir dukros grąžintos tėvui. Tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. nepilnametės A. M. ir S. K. atsisakė grįžti į namus gyventu su tėvu, nurodydamos, kad tėvas jas užgaulioja, stumdo, vadina necenzūriniais žodžiais, naktimis palieka vienas. Tą pačią dieną mergaitės buvo apgyvendintos BĮ Vilniaus miesto paramos vaikams ir šeimai tarnybos krizių centre. Atsakovas kategoriškai neigė smurtavęs prieš dukras, pasak jo, dukros viską išsigalvojo tam, kad jam pakenktų. A. K. nurodė, jog negali rasti bendros kalbos su E. O., kuri nuolat maištauja, nelanko pamokų ir bėga iš namų pas motiną.

2017 m. spalio 4 d. Skyriuje organizuoto pasitarimo metu nustatyta, jog J. R. gyvenimo būdo nekeičia, įsipareigojimų nevykdo, nedirba, nesiima jokių veiksmų dėl buitinių sąlygų gerinimo bei saugios aplinkos vaikams sukūrimo. Atsakovas A. K. negali užtikrinti tinkamos S. K. ir A. M. priežiūros dėl jų elgesio ir motinos daromos įtakos, pačios dukros nenori pas jį gyventi ir prašo būti apgyvendintos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“. E. O. K. taip pat atsisakė gyventi su tėvu, ji buvo apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto paramos vaikams ir šeimai tarnybos krizių centre.

2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-2565, 30-2565 S. K. ir A. M. antrą kartą nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nesutikus rūpintis E. O. K. 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2843 nepilnametės E. O. K. laikinuoju rūpintoju paskirtas Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras. Nustačius atsakovų dukroms laikinąją globą (rūpybą), situacija atsakovų šeimose nepasikeitė. Atsakovė ir toliau nevykdo įsipareigojimų, nekeičia gyvenimo būdo, nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje. 2017 m. lapkričio 1 d., atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso socialinei darbuotojai nenurodo, vaikų susigrąžinti į šeimą nesiekia. Tuo tarpu atsakovas, auginantis dukrą S. E., sudaro tinkamas sąlygas augti ir vystytis vaikui, namuose palaiko švarą ir tvarką, tačiau nepajėgia užtikrinti kitų dukterų tinkamos priežiūros, mokyklos lankymo, neturi įtakos formuojant tinkamą jų elgesį ir priimamus sprendimus, o ir pačios dukros atsisako gyventi su tėvu.

Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas A. K. yra penkis kartus teistas, baustas administracine tvarka, nuo 2017 m. spalio 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), per 5 metų laikotarpį i (duomenys neskelbtini) ligų centrą nesikreipė. Atsakovė J. R. yra taip pat teista, šešis kartus bausta administracine tvarka, yra ilgalaikė bedarbė, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, per 5 metų laikotarpį i (duomenys neskelbtini) ligų centrą nesikreipė, tačiau net keletą kartų buvo užfiksuota neblaivi.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog atsakovė J. R. vengia atlikti motinos pareigas rūpintis nepilnamečiais vaikais, motinos valdžios dukrų atžvilgiu visiškai neįgyvendina, negyvena kartu su jomis, nesirūpina kasdieniniais jų poreikiais, sveikata, ugdymu, jų neauklėja, materialiai neišlaiko, nekeičia gyvenimo būdo, nevykdo įsipareigojimų, nesiima jokių veiksmų, kad dukros galėtų grįžti į šeimą, todėl atsakovei J. R. neterminuotai apribotina motinos valdžia dukrų atžvilgiu.

Atsakovas A. K. negyvena kartu su dukromis S.K. K., E. O. K., A. M. K. dėl objektyvių priežasčių – vaikai patys atsisako ir nenori gyventi su tėvu. Skyriaus nuomone, atsakovo santykiams su dukromis reikšmės turėjo laiko, per kurį atsakovas gyveno skyrium nuo vaikų, veiksnys, konfliktiški tarpusavio santykiai su atsakove bei galimai vaikų neigiamos nuomonės apie tėvą formavimas. Dėl šalių įtemptų tarpusavio santykių, skyrium gyvenančio atsakovo galimybės dalyvauti vaikų auklėjime bei jų priežiūroje buvo ribotos, o atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad vienodomis teisėmis ir vienoda apimtimi su atsakove dalyvauti vaikų auklėjime ir juos prižiūrėti. Atsakovas lanko dukras, domisi jų poreikiais, sveikata, ugdymu, teikia išlaikymą, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, stengiasi vykdyti įsipareigojimus, tačiau pačios nepilnametės nenori gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Skyriaus nuomone, nesant atsakovo vengimo atlikti savo pareigas dukroms, sudarančio pagrindą riboti tėvo valdžią, tikslinga atskirti S.K. K., E. O. K., A. M. K. nuo tėvo A. K.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1430-897/2017 išlaikymas iš atsakovų vaikams jau yra priteistas (po 75 Eur per mėnesį), pakeistinas tik išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytojas.

Pasak ieškovo, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių interesus yra būtina nustatyti joms nuolatinę globą (rūpybą). VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras sutinka būti paskirtas nuolatiniu nepilnametės E. O. K. rūpintoju. Mergaitė nuo 2017 m. lapkričio 10 d. gyvena VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, kuriame jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutinka būti paskirta nuolatine S. K. K. ir A. M. K. nuolatiniu globėju. Fiziniai asmenys, kurie galėtų ir norėtų rūpintis nepilnametėmis sesėmis, skyriui nėra žinomi, todėl VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras skirtinas nuolatiniu E. O. K. rūpintoju, o VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ - nuolatiniu S. K. K. ir A. M. K. globėju.

Nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra nepilnametės E. O. K., S. K. K. ir A. M. K. neturi (tomas 1, e. b. l. 10-17).

Atsakovei J. R. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. kovo 6 d., tačiau per nustatytą 14 dienų terminą, atsiliepimo į ieškinį atsakovė J. K. nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Atsakovas nurodo, jog augina jauniausią dukrą S. E. K., kitos trys dukros kategoriškai atsisako su juo gyventi. Atsakovas nurodė, jog priėmė globoti, rūpintis ir prižiūrėti ir vyresniąsias dukras, tačiau jos nuolat bėgo tiek iš atsakovo namų, tiek iš mokyklos, kurioje mokosi, bei slėpdavosi pas motiną J. K. Atsakovas net keturis kartus buvo paskelbęs mergaičių paiešką. Sugrįžę namo, po kelių dienų mergaitės vėl dingdavo. Atsakovė įkalbėdavo dukras negrįžti pas jį, o vykti į Krizių centrą, iš kurio žadėdavo vėliau mergaites pasiimti. Atsakovas nurodė, jog neatsisako rūpintis ir nori bendrauti, padėti ir rūpintis savo dukromis E., A. ir S. (tomas 2, e. b. l. 21-22, 46-47).

VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“ (toliau – Vaikų ir jaunimo centras) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka (tomas 2, e. b. l. 19, 44).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. kovo 5 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog nuolatinės rūpybos E. O. K. nustatymas VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“, ir nuolatinės globos S. K. K. ir A. M. K. nustatymas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, atitinka nepilnamečių vaikų interesus (tomas 2, e. b. l. 17-18).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė pareikštus reikalavimus patikslino, nurodydama, jog atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5464-1044/18 (popierinės bylos priedo b. l. 55-62), atsisako ieškinio 5 punkte pareikšto reikalavimo ir teismas ieškinio atsisakymą šioje dalyje priėmė. Ieškovo atstovė nurodė, jog likusioje dalyje Tarnyba ieškinį palaiko pilnai ir prašo tenkinti, vadovaujantis ieškinyje išdėstytais motyvais.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovai turi keturias dukras, iš kurių trijų patys neaugina. 2017 m. sausio 13 d. mergaitės buvo paimtos iš atsakovės šeimos ir joms nustatyta globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“. Vėliau globa buvo panaikinta, nepilnametės buvo grąžintos į atsakovo šeimą, tačiau neilgai trukus E. O. K., S.K. K. ir A. M. K. pačios atsisakė gyventi kartu su tėvu, todėl E., S. ir A. antrą kartą buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjais (rūpintojais) paskiriant trečiuosius asmenis, o mažiausioji S. E. K. liko gyventi su tėvu. Atstovė pažymėjo, jog nei pirmas, nei antras laikinosios globos dukroms nustatymas nemotyvavo atsakovės pakeisti savo elgesį, vykdyti įsipareigojimus, siekti susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovė nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant išspręsti šeimos problemas, pagerinti šeimos gyvenimo ir buities sąlygas, įsidarbinti, įgyti trūkstamų socialinių bei tėvystės įgūdžių. Net ir šiai dienai jokių teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje nėra, ką patvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu gauti įrodymai (tomas 2, b. l. 192-193, tomas 3, b. l.29-34). Atsakovė jau ilgiau nei metus negyvena kartu su savo dukromis, nededa pastangų jas susigrąžinti į šeimą. Duomenų, kad tokia situacija, besitęsianti jau daugiau nei vienerius metus, ateityje pasikeistų, Skyrius neturi, todėl prašo neterminuotai apriboti atsakovės J. R. motinos valdžią nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Atsakovui A. K., vadovaujantis ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė taikyti atskyrimą nuo vaikų, taip pat nustatyti vaikų gyvenamąją vietą dabartinėse mergaičių gyvenamosiose vietose, t. y., E. O. - VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, o S. K. ir A. M. - VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nustatyti mergaitėms nuolatinę globą (rūpybą), globėjais (rūpintojais) paskiriant trečiuosius asmenis.

Apklausta 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu, atsakovė J. R. nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. J. R. paaiškino, jog E. ir A. šiek tiek nelankė mokyklos, pabėgdavo iš pamokų, galimai savo dukras ji labai išlepino, nieko vaikai namuose nedarydavo, viską darydavo atsakovė. J. R. gyvenamojoje vietoje buvo atjungta elektra, kuri vėliau buvo pajungta neoficialiai, tačiau atsakovas A. K., pamatęs išvedžiotus elektros laidus, ją įskundė, todėl atvyko institucijų pareigūnai ir mergaites paėmė. Atsakovės nuomone, mergaitės buvo paimtos dėl elektros problemų, mokyklos nelankymo, išlepinimo bei neklausymo. Atsakovė pažymėjo, jog atsakovas kreipėsi į televiziją TV3, laidą „TV pagalba“, norėdamas atlikti vyriausiajai dukrai DNR tyrimą, kurios žurnalistai buvo atvykę į šeimą, rodė apie tai reportažą per televiziją, po kurio mergaitės patyrė mokykloje apkalbų bei patyčių. E. O. buvo perkelta į kitą mokyklą, tačiau ten susipažino su drauge, dariusia E. neigiamą įtaką, ko pasėkoje dukra ir šioje mokykloje ėmė praleidinėti pamokas. Paėmus mergaites iš atsakovės šeimos, jog buvo apgyvendintos SOS kaime, atsakovė nurodė, jog ji stengėsi lankyti dukras, atnešdavo joms maisto, užstojo ir gindavo savo dukras, tačiau tai nepatiko SOS kaimo darbuotojai R. P., kuri uždraudė atsakovei matytis su dukromis, jas lankyti, dėl neva daromos blogos atsakovės įtakos vaikams. J. R. nurodė, jog SOS kaime yra buvęs incidentas, kurio metu prieš jos dukrą A. buvo pavartotas smurtas – vyresnė, apie 17 metų SOS kaime gyvenanti mergaitė, galimai serganti psichikos liga, pavartojo smurtą A. atžvilgiu, dėl šio įvykio atsakovė kreipėsi į policiją. J. R. manymu, SOS kaimas neturėtų būti paskirtas mergaičių globėju.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario bendrabučio tipo bute kartu su močiute (virtuvė, tualetas ir vonia yra bendri). Nuo 2018 m. balandžio mėnesio pradžios iki teismo posėdžio dienos gyveno (duomenys neskelbtini), kur prižiūrėjo seną močiutę bei jos vyresnio amžiaus neįgalų sūnų, už tai gaudavo 400-500 Eur, tačiau vakar iš šios gyvenamosios vietos išsikraustė (gyvens adresu (duomenys neskelbtini)) susirado darbą valymo paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje turėtų teikti valymo paslaugas. Darbus turėtų pradėti nuo rytojaus ir atskaičius mokesčius, turėtų gauti apie 550 Eur per mėnesį. Ateityje planuoja išsinuomoti butą, galimai tai padaryti padės jos darbdavys. Atsakydama į klausimus J. R. paaiškino, jog daugiau nei metus jai siūlomų tėvystės įgūdžių grupių nelankė, kadangi nenorėjo, iš įvairių žmonių yra ne kartą girdėjusi, kad ten nėra „nieko gero“. Ateityje planuoja du – tris kartus nueiti, paklausyti, ko ten yra mokoma. Paskirtose psichologo konsultacijose lankėsi tik vieną kartą, tačiau vėliau lankymąsi nutraukė, nes jai nepatiko paskirta psichologė, negalėjo su ja bendrauti. Atsakovė nurodė, jog ją su dukromis sieja glaudus ryšys, ji su mergaitėmis bendrauja: su E. susitinka praktiškai kiekvieną dieną, S. nematė jau apie pusė metų, A. pasiima savaitgalį po ilgo laiko. Atsakovė nurodė, jog savo sūnaus K. B. pati neaugina, berniukas gyvena su tėvu.

Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog jai nėra žinoma, kad situacija atsakovės šeimoje būtų pasikeitusi.

2018 m. birželio 14 d. vykusio eismo posėdžio metu byloje, dalyvaujant teismo psichologei, buvo apklausti šalių nepilnamečiai vaikai.

E. O. K. (15 metų) papasakojo, jog šiuo metu gyvena globos namuose (duomenys neskelbtini), anksčiau jai dar yra tekę gyventi pas mamą, pas tėtį, SOS vaikų kaime bei Krizių centre. Mergaitė nurodė, jog apie globos įstaigą, kurioje dabar gyvena, nieko gero pasakyti negali. Čia jai nepatinka aplinka bei kartu gyvenantys vaikai, kurie ima jos rūbus, sudaužė jos telefoną. E. O. K. nurodė, jog labiausiai jai patiko gyventi SOS kaime, ten viskas buvo „normaliausiai“, be to, ten buvo kartu su sesėmis visos kartu. Tik atvažiavę į globos namus mergaitės verkė, joms buvo šokas, kad pateko į globos namus, norėjo grįžti pas mamą, po to pradėjo apsiprasti laukė, kol mama susitvarkys, kad galėtų pas ją atgal grįžti. Pasak E. O., tam mama turėtų susitvarkyti butą, susirasti darbą, lankyti psichologų kursus. Mergaitė nurodė, jog bute, kuriame iki paėmimo gyveno su motina, nebuvo elektros, buvo įsiskolinimas, nebuvo tinkamų sąlygų. Savaitę ar daugiau yra tekę gyventi pas tėtį, tačiau ten gyventi nepatiko. Kas konkrečiai nepatiko – sakyti nenori. E. O. nurodė, jog labiausiai jai patiktų gyventi SOS kaime arba pas mamą. SOS kaime patiko aplinka bei tai, kad gyveno kartu su sesėmis, tačiau net jei sesių nebūtų, vis tiek čia gyventi mergaitei patiktų. Su mama susitinka/susiskambina praktiškai kiekvieną dieną. Su tėčiu praktiškai nebendrauja. Su sesėmis taip pat dabar beveik nebendrauja, nes S. - (duomenys neskelbtini), o A. - (duomenys neskelbtini). A. gali vieną kartą paskambinti, tai ji prašo, kad paskambintų. E. O. minėjo, kad seserys jai sakę, jog abi nori gyventi kartu su ja. S. nenori gyventi SOS kaime, tačiau kur nori gyventi, nežino. Vėliau patikslino, jog S. norėtų gyventi kartu SOS kaime, A. irgi norėtų gyventi kartu arba SOS kaime, arba (duomenys neskelbtini). Atsakydama į klausimus mergaitė nurodė, jog į pamokas neina, tuo metu būna su draugais, vaikšto po miestą, prekybos centrus „Akropolį“, „Ozą“, yra pripratusi neiti į pamokas, todėl grįžus, pasidaro sunku. Į pataisas nevaikšto. Globos namų, kuriuose gyvena, pliusų nepastebėjo. Kadangi buvo sunku išgyventi patekimą į globos namus, lankosi pas psichologą. Konsultacijas lanko vieną arba du kartus per savaitę jau apie 3 mėnesius. Su mama susiskambina, susitinka darbo dienomis po pamokų ir savaitgaliais. Kartais taip pat susiskambina su broliu K., kurį norėtų aplankyti, tačiau jis gyvena toli.

A. M. K. (14 metų) papasakojo, jog norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena sesuo E. Nurodė, jog pas seserį lankėsi ir mano, kad ten būtų geriau. Mergaitė papasakojo, jog prieš patekdama į SOS kaimą, gyveno pas mamą, vėliau dėl SOS kaime patirto smurto (smurtą pavartojo kita SOS kaime gyvenusi mergaitė) pateko į krizių centrą. Taip pat yra gyvenusi pas tėtį. Su tėčiu bendrauja normaliai. A. M. nurodė, jog gyventi SOS kaime sekėsi nelabai gerai, iš pradžių visos seserys gyveno viename namelyje, vėliau buvo perkeltos į kitą, dar vėliau – pateko pas tėvą. SOS kaime buvo baisu, priprato, kad vadovė R. ant jų rėkia, draudžia bendrauti su mama, tačiau gerai buvo tai, kad buvo kartu su seserimis. A. paaiškino, kad gyvena jau tris mėnesius, tačiau ten jai yra liūdna, nes visi vaikai yra maži, be to, ten aplink yra kaimas, kuriame ji nepripratusi būti. Atsakydama į klausimą, kam skambina, kaip džiaugiasi ar atsitinka kas nors liūdno, A. nurodė, jog skambina E. arba tėčiui. Anksčiau pas tėtį būdavo blogai, tačiau dabar situacija pasikeitė. Dabar pas tėtį būna kiekvieną savaitgalį, važiuoja į sodybą prie ežero, žaidžia su sese arba būna mieste. Tėtis pasikeitė pasidarė geresnis, nerėkia ant mūsų beveik nepyksta. Mano, kad gerai sektųsi su juo gyventi. Atsakydama į klausimą, kur norėtų gyventi, mergaitė nurodė, jog pirmiausia norėtų gyventi pas sesę E. (duomenys neskelbtini), o jei ne (duomenys neskelbtini)– tuomet pas tėtį. A. patikslino, jog (duomenys neskelbtini) norėtų gyventi net ir tuo atveju, jei sesuo negyventų kartu. Mergaitė atsakė, jog šiuo metu su mama dažnai nesusitinka, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai gyveno SOS kaime, mama ateidavo aplankyti į namelį ir į darželį pas S. Su mama susitikdavo retai, nes neleisdavo susitikti. Mamai neleido paskambinti. Darbuotoja R. rėkdavo, liepdavo imti lapą ir rašyti vaikų teisėms. Su mama sutaria gerai, norėtų su ja gyventi. Su broliu K. dabar nebendrauja, nes nežino jo telefono numerio (liko sugedusiame telefone), tačiau norėtų su juo pabendrauti, susitikti. Apklausos pabaigoje mergaitė nurodė, jog jei ne (duomenys neskelbtini), tuomet sutiktų gyventi ir SOS kaime, kad visos kartu su seserimis būtų bei pabrėžė, jog norėtų gyventi kitame namelyje (dvyliktame), nes ten dirba kitos tetos (o ne darbuotoja R.).

S. K. K. (11 metų) atsisakė kalbėtis su psichologe, tačiau sutiko savo poziciją išdėstyti raštu, kurią pateikė teismui (popierinis bylos priedas, b. l. 70).

Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas A. K. nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, bei paaiškino, kad augina jauniausią dukrą S. E. K., o kitomis trimis dukterimis palaiko ryšį, stengiasi padėti, pagal galimybes su jomis susitinka, mergaitės atvažiuoja pas jį svečiuotis. Paaiškino, jog paskutiniu metu nutrūko ryšys su A.. Iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio mergaitė ne kartą svečiavosi pas atsakovą, pas jį praleisdavo nepertraukiamai po dvi - tris savaites. Mergaitė buvimo pas atsakovą metu kiekvieną dieną skambindavo mamai, verkdavo, laukdavo jos atvažiuojančios. Vieną kartą mergaitė matėsi su jos atvykusia aplankyti atsakove J. R.. Atsakovui su A. sekėsi bendrauti lyg ir normaliai, tačiau jautėsi, jog kažkas yra ne taip, jog mergaitė galimai kažką slepia. 2018 m. rugpjūčio mėnesį A. taip pat svečiavosi pas tėvą, su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, galimai pasiskundė motinai J. R., kad nėra namuose, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę apžiūrėjo atsakovo gyvenamąją vietą ir išvyko. Atsakovui dukra E. papasakojo, kad jai A. sakiusi, jog atvažiuoja pas tėvą tam, kad pasimatytų su motina. Po šių įvykių, atsakovo bendravimas su A. nutrūko, kadangi nebeliko pasitikėjimo. Iki tol A. skambindavo, pasakodavo, kad (duomenys neskelbtini) jai nepatinka, nenori ten būti, nes neturi, ką veikti, yra nuobodu, neturi su kuo bendrauti, nes kiti vaikai yra trijų metų amžiaus. Vėliau A. susipažino su atvykusia 15 metų mergaite, su ja susidraugavo, bendrauja, būna, kad pasipyksta, bet ir susitaiko. Atsakovas nurodė, jog A. skundėsi gyvenimu SOS kaime, anksčiau ten dirbusia R. P. bei kitais darbuotojais, dukra minėjo, jog jie rėkdavo, tampydavo už rankų. Atsakovo manymu, dalis šių aplinkybių prifantazuota, tačiau dalis tiesos tokiuose dukters pasakojimuose yra. Atsakovui žinoma, jog SOS kaime dirbo tokių darbuotojų, kuriais visi vaikai skųsdavosi. Yra buvę atvejų, kai atsakovas iš anksto sutartu laiku atvyko aplankyti vaikų, tačiau jam to padaryti nebuvo leista, motyvuojant aplinkybe, jog jis atvykęs neva ne savo laiku. A. K. nurodė, jog A. jam minėjusi, jog SOS kaime gyvenantys vaikai yra problematiški, degindavo pagalves, rūko, keikiasi, vartoja narkotines medžiagas. Pasak atsakovo, A. draugų SOS kaime turėjo, daugiausia tai buvo mergaitės. Atsakovas nurodė, jog jo žiniomis, A. labiausiai norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), yra ten aplankiusi E. ir jai ten patiko. A. K. nurodė, jog jis svarstė galimybę pats auginti dukrą A., tačiau po pastarųjų įvykių nemano, kad ir A. sutiktų pas jį gyventi. Atsakovas ateityje norėtų pats auginti dukras, tačiau tam yra būtinas abipusis pasitikėjimas. Kalbėdamas apie S. K., Atsakovas paaiškino, jog su šia dukra matosi kiekvieną dieną, kiekvieną savaitgalį pasiūlo pas jį pasisvečiuoti. Mergaitė SOS kaime yra patenkinta, turi įvairios veiklos, draugų. S. lankėsi pas atsakovą. Vasarą praleido savaitgalį. Tuomet, kai pas atsakovą lankydavosi dukros E. ir A., S. atvažiuodavo, o kitu metu – nelabai. Pasakodama atsakovui apie gyvenimą SOS kaime, dukra nurodė, jog turi ten draugų, su kuriais gerai sutaria, tačiau atsakovo manymu, draugai yra ne kokie, į mokyklą nenueina, iš pamokų pabėga. Pretenzijų ar nusiskundimų dėl SOS kaimo darbuotojų neturi. Pasakodamas apie dukrą E. O. K., atsakovas nurodė, jog su mergaite bendrauja, kelis kartus į savaitę susiskambina, vasarą kartais pasiimdavo dukrą kartu į darbą. Pasak atsakovo, E. yra sudėtinga, problematiška. Jai visur yra blogai, visi yra negeri. Atsakovui žinoma, kad mergaitė labiausiai norėtų grįžti į SOS kaimą, kadangi ten yra daugiau laisvės, draugai, galima daryti, ką nori. A. K. nuomone, dukrai būtų geriau likti VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre. Kiek jam yra žinoma, atsakovė J. R. su E. palaikė ryšį dar kelias savaites po posėdžio, kurio metu buvo apklaustos nepilnametės, tačiau šiuo metu J. R. su E. O. nebendrauja, mergaitė daugiau nei du mėnesius nežino, kur yra mama. Pasakodamas apie dukrą S. K. K., atsakovas nurodė, jog mergaitė mobiliuoju telefonu nesinaudoja, mamą paskutinį kartą matė prieš daugiau nei vienerius metus, 2017 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Atsakovo žiniomis, šiuo metu dukra nežino, kur yra motina, su ja ryšio nepalaiko. Atsakovas nurodė, jog jo žiniomis, S. K. norėtų likti gyventi SOS kaime, kuriame jau yra apsipratusi, įgijusi draugų. Mergaitė nereiškia noro niekur kitur gyventi. Atsakovas paaiškino, jog tiek S. K., tiek ir kitos vyriausiosios dukros, kol gyveno su atsakove, buvo jos neigiamai įtakotos. Paskutiniu metu, kai motina yra dingusi, t. y., 1-2 mėnesius iš J. R. nėra jokių žinių, pastebimas akivaizdus pokytis, mergaitės nori bendrauti su tėvu. Atsakovas paaiškino, jog jis bando ieškoti ryšio su dukromis, jas lanko, su jomis bendrauja, kviečia pasisvečiuoti, domisi jų sveikata, mokslais, pagal galimybes teikia išlaikymą, bendrauja su socialine darbuotoja, prašo tarpininkauti skiriant mergaitėms daugiau veiklų ir pan. Iki 2018 m. rugpjūčio mėn. su A. susiskambindavo kas antrą dieną, mergaitei sakė, kad ji bet kada pas jį atvažiuoti, tačiau apie tai sužinojus atsakovei J. R., sulaukė iš jos grasinimų. E. O. rodo norą svečiuotis, tačiau globos įstaiga neleidžia, todėl tam reikia įforminti svečiavimąsi. Atsakovas paaiškino, jog šiuo metu E. moksluose sekasi jau geriau, tačiau dukra turi „neigiamų“ draugų, kurie jo žiniomis, vagiliauja iš parduotuvių. A. šiek pritingi mokytis, ruošti namų darbus, tačiau mokytojų klauso. Atsakydamas į klausimą, ar jo manymu, mergaičių interesus geriau atitiktų jų apgyvendinimas vienoje globos (rūpybos) institucijoje ar skyrium, A. K. nurodė, jog tuo atveju, jei mergaitės būtų apgyvendintos kartu, galėtų artimiau bendrauti, palaikyti šeimyninį ryšį, tačiau tokiu atveju jos galimai kurtų planus, kaip pabėgti ir globos ištaigos, ieškoti nuotykių ir pan. Atsakovas nurodė, jog jis neturi tvirtos pozicijos, tačiau jo manymu, visgi, geriau mergaičių interesus atitiktų visų jų apgyvendinimas vienoje globos (rūpybos) institucijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (toliau – SOS kaimas) atstovė nurodė, jog šiuo metu S. gyvena SOS kaimo padalinyje Vilniuje, o A. yra perkelta į (duomenys neskelbtini). Atstovės manymu, reikia, kad ši teisme nagrinėjama civilinė bylą baigtųsi, baigtųsi atsakovės J. R. vykdomas mergaičių kurstymas, kad mergaitės nurimtų, jų elgesys pasikeistų. Trečiojo asmens atstovės manymu, ateityje mergaičių elgesys turėtų pasikeisti, tuomet ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jų visų apgyvendinimo vienoje globos (rūpybos) institucijoje, kai mergaitėms toks apgyvendinimas bus labiau naudingas, nei žalingas.

Atsakydama į klausimus SOS kaimo atstovė paaiškino, jog institucijoje buvo iškilusi darbuotojų problema, tačiau šiuo metu byloje minima darbuotoja R. P. SOS kaime nebedirba, konfliktų, atsakovės skundų nėra fiksuota, jokių pranešimų iš ugdymo įstaigų dėl mergaičių pamokų lankomumo nėra gauta. Atsakydama į klausimus dėl smurto vartojimo A.s atžvilgiu, atstovė paaiškino, jog iš tiesų tarp A. ir kitos SOS kaime apgyvendintos mergaitės A. įvyko konfliktas, kurio metu mergaitės apsižodžiavo bei susistumdė. Parodymai, jog A. būtų sužaloję SOS kaimo darbuotojai, nepasitvirtino. S. mokosi, mokykloje yra praleidusi gal tik vieną dieną, lanko futbolą, kaniterapiją bei dailės terapiją, turi draugų, nuo kovo mėnesio su mama nebendrauja, su tėčiu bendrauja kas savaitę. Mergaitės būklė yra ženkliai geresnė. Atstovės žiniomis, šiuo metu S. yra gerai gyventi ten, kur ji ir gyvena. A. šiuo metu yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini), tačiau nori gyventi Vilniuje. Atstovė paaiškino, kad mergaitė galėtų gyventi tiek SOS kaimo padalinyje Vilniuje, tiek ir (duomenys neskelbtini). Net ir tuo atveju, jei mergaitė būtų apgyvendinta SOS kaimo padalinyje Vilniuje, nustačius nuolatinę globą, A. reikėtų apgyvendinti kitame namelyje, nei mergaitė gyveno iki šiol. Atstovės žiniomis, mergaitei geriau sekasi (duomenys neskelbtini), kur A. lanko mokyklą, išbūna pamokose, yra susiradusi draugų (draugauja su panašaus amžiaus, t. y., penkiolikmete mergaite). A. taip pat lanko mokyklą, sveikos gyvensenos ir grožio užsiėmimus, pas atsakovą A. K. svečiavosi birželio mėnesį apie savaitę, liepos mėnesį – apie savaitę, rugpjūčio mėnesį – dvi savaites, o po rugpjūčio mėnesio įvykių pas tėvą nebesilanko, mergaitė šiuo metu naudojasi mobilaus ryšio telefonu, tačiau yra susipykusi su seserimi E., kad ši papasakojo tėvui apie A. lankymosi pas jį tikslus. Trečiojo asmens atstovė nurodė, jog tuo metu, kai mergaitė gyveno Vilniuje, glaudžiau bendraudavo su motina, nelankydavo mokyklos, neturėjo susiformavusių įgūdžių, taisyklių. Pastaruoju metu, kai bendravimo su motina nebeliko, mergaitės įsivažiuoja. Trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovės manymu, šiuo metu tiek VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, tiek ir VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“ galėtų tinkamai užtikrinti abiejų mergaičių A. M. K. ir S. K. K. kokybišką globą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovė davė teismui VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutikimą tapti E. O. K. rūpintoju, tuo atveju, jei teismo sprendimu būtų nuspręsta A. M. K. apgyvendinta kitoje globos įstaigoje, o E. O. K. - VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“, tačiau taip pat akcentavo, kad apgyvendinus minėtas mergaites skirtingose globos įstaigose, jų būklė, adaptacija, iki tol buvęs pakankamai chaotiškas gyvenimas, tik pradeda stabilizuotis, mergaitės pradėjo lankyti mokyklą, pasidarė ramesnės, gyvendamos namelyje (jame paprastai gyvena 6 vaikai ir 3 juos prižiūrinčios tetos), šalių nepilnametės dukros užsiima tokiomis, kad ir kasdieninėmis veiklomis, kurių iki tol neturėjo, todėl vargu ar būtų tikslinga nustatytas mergaičių gyvenamąsias vietas/globėjus keisti. Atstovė paminėjo, kad visų trijų mergaičių tarpusavio ryšį neabejotinai reikėtų užtikrinti, tačiau ji nėra tikra, kad jau šiuo metu mergaičių geriausius interesus atitiktų visų jų apgyvendinimas vienoje globos (rūpybos) įstaigoje, galimai E. O. K. dar kurį laiką būtų tikslinga apgyvendinti atskirai nuo A. M. K.. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovė nurodė, jog jos atstovaujama institucija, visų trijų mergaičių kartu apgyvendinti nesutinka.

Trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“ (toliau – Vaikų ir jaunimo centras) atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog E. O. K. norėtų būti apgyvendinta SOS kaime, Vaikų ir jaunimo centre ji nenori būti apgyvendinta, kadangi čia yra ramu, gyvena labai geros mergaitės, todėl trūksta nuotykių. Atstovė teismo posėdžio metu papasakojo keletą epizodų, susijusių su atsakovės bendravimu su dukra E. O.. 2017 m. liepos mėnesį J. R. atvyko į Vaikų ir jaunimo centrą pasimatyti su dukra E., parašė jas trumpam išleisti, tačiau mergaitė tris paras į Vaikų ir jaunimo centrą negrįžo. Po trijų parų grįžusi papasakojo, kad atostogavo su mama Trakuose. Taip pat liepos mėnesio pabaigoje vaikai atostogavo stovykloje (duomenys neskelbtini) ir E. O. dingo trims paroms. Vėliau mergaitė skambino psichologei ir klausė, ar gali sugrįžti. Mergaitė paaiškino, jog jos su mama ketino susitikti. Susitarusi su mama mergaitė taksi automobiliu išvyko į Vilnių, kelionės metu taksi automobilį pakeitė. Atvažiavusi į Vilnių, nuvyko pas atsakovę J. R. į namus, tačiau durų niekas neatidarė. Iš kaimynų sužinojo, jog bute vyko išgertuvės ir atvykusi policija visus asmenis išvežė. Mergaitė taip ir nesusitiko su motina. Paaiškėjus šiai situacijai, buvo iškviestas institucijos darbuotojas, kuris pasirūpino mergaite. Atstovės nuomone šie pavyzdžiai puikiai atspindi buvusį atsakovės bendravimą su nepilnamete dukra bei jo daromą žalą. Atstovė nurodė, jog pastaruosius du mėnesius (šias aplinkybes trečiojo asmens atstovė nurodė 2018 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu) J. R. nebeskambina, nesilanko, jos telefonas yra išjungtas, t. y., joks bendravimas su atsakove nevyksta. Pastebimi teigiami E. O. K. pokyčiai. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, visose pamokose dar neišbūna, tačiau namo grįžta laiku. Nuo rugsėjo mėnesio jokių būrelių mokykloje nelanko, norėtų lankyti kikboksą. Įstaigos pasiūlymas lankyti sporto klubą nepilnametei E. O. K. netinka. Mergaitė yra susidraugavusi su tam tikra draugų kompanija, su kuriais kartais susitinka, dalį šių susitikimų slepia. Atstovei žinoma, kad šie draugai kartais siūlo nepilnametei pvz., negrįžti laiku namo, tačiau E. O. susitarimo grįžti sutartu laiku laikosi. Atsakydama į klausimus trečiojo asmens atstovė patvirtino, jog atsakovas teikia dalinį išlaikymą nepilnametei dukrai E., pervesdamas per mėnesį apie 20 Eur, atsakovė jokio išlaikymo neteikia. Atstovė paaiškino, jog E. O. K. gyvena Vaikų ir jaunimo centro padalinyje (duomenys neskelbtini). Bute gyvena iš viso 6 mergaitės bei jas prižiūrintys darbuotojai, kurie periodiškai keičiasi. Šiuo metu visos 6 vietos yra užimtos, todėl Vaikų ir jaunimo centras neturėtų galimybių apgyvendinti daugiau nei vienos mergaitės. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė davė VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“ sutikimą institucijai tapti A. M. K. globėja (rūpintoja), tuo atveju, jei E. O. K. būtų nuspręsta paskirti kitą rūpintoją, tačiau atstovė kartu pažymėjo, jog jos nuomone, atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, kai visos trys mergaitės gyveno SOS kaime ir kartu susitardavo bei bandyti pabėgti iš globos institucijos, šiuo metu mergaites E. O. K. ir A. M. K. būtų tikslinga apgyvendinti skirtingose globos įstaigose. Trečiojo asmens atstovė nurodė, jog nepaisant duoto sutikimo tapti A. M. K. globėju (rūpintoju), sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo, prašo atsižvelgti į E. O. matomus teigiamus pokyčius (pradėjo lankyti mokyklą, grįžti laiku į namus, Vaikų ir jaunimo centro įdirbį, ir esant galimybei, rūpintojo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y., pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju, ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovės J. R. motinos valdžią E. O. K., A. M. K., S. K. K. ir S. E. K. atžvilgiu, atskirti E. O. K., A. M. K. ir S. K. K. nuo tėvo A. K. ir nustatyti joms nuolatinę globą (rūpybą), globėjais (rūpintojais) paskiriant institucijas, šiuo metu jau esančiais paskirtais laikinaisiais globėjais (rūpintojais). Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės globos nustatymo procesą, nebus pasiekti CPK 403 straipsnyje, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 496¹ straipsniuose įtvirtintų normų tikslai, t. y., nebus apsaugoti būsimų nepilnamečių vaikų, kurių motinos valdžia jiems apribota, kurie atskirti nuo tėvo, globėjų (rūpintojų) duomenys, nes atsakovams šiuo metu yra žinoma, jog VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“ ir VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ yra paskirti laikinaisiais mergaičių globėjais (rūpintojais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga pareikštus reikalavimus nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai – atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečiams vaikams, nepilnamečiai vaikai atskirtini nuo atsakovo, nustatytina nuolatinė globa (rūpyba), paskirtini nuolatiniai globėjai (rūpintojai), pakeistinas išlaikymo lėšų tvarkytojas, panaikintina laikinoji globa (rūpyba).

Dėl motinos valdžios apribojimo

CPK 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas.

Ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovės J. R. motinos valdžią E. O. K., A. M. K., S. K. K. ir S. E. K. atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių E. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (tomas 1, e. b. l. 18-21). Dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaikų priežiūros, atsakovės šeima nuo 2014 m. balandžio 9 d. yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (tomas 1, e. b. l. 28-30). Skyrius nuolat gaudavo pranešimus iš vaikų ugdymo įstaigos ir su šeima dirbančios socialinės darbuotojos apie pažeidžiamas atsakovų nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus (tomas 1, e. b. l. 29-30). Skyriuje ne kartą buvo organizuoti pokalbiai dėl pažeidžiamų vaikų teisių šeimoje, J. R. ne kartą buvo įpareigota užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, užtikrinti ugdymo įstaigų lankymą, tačiau padėtis šeimoje nesikeitė (tomas 1, e. b. l. 31-32, 35-36, 37-38, 39-40, 41-42, 50-51, 59-60,

2017 m. sausio 13 d. skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiosios specialistės ir Vilniaus miesto VPK 2-ojo PK Naujininkų policijos nuovados policijos pareigūnai lankėsi atsakovės vaikų gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atsakovės namuose vaikams augti gyvenimo sąlygos yra netinkamos ir nesaugios (netvarkinga, išmėtyti daiktai ir drabužiai, nemalonus kvapas, ant grindų mėtėsi elektros laidai, elektra atjungta už įsiskolinimus; vaikai neišėję į ugdymo įstaigas, serga pedikulioze), atsakovė nurodė, jog Skyriuje pasirašytų įsipareigojimų nevykdo ir juos vykdyti griežtai atsisako. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, visi vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (tomas 1, e. b. l. 71-78).Nuspręsta nustatyti vaikams laikinąją globą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymais Nr. 30-112, 30-113, 30-114, 30-115 nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (tomas 1, e. b. l. 79-82).

Socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, 2017 m. kovo 24 d., 2017 m. gegužės 2 d. savo pranešimuose nurodė, (tomas 1, e. b. l. 110, 111, 115), jog po vaikų paėmimo iš šeimos, teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko. J. R. nevykdo įsipareigojimų, nelanko organizuojamų Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupių bei psichologo konsultacijų, atsisako teikiamų darbo pasiūlymų, negeba pagerinti būsto sąlygų, palaikyti švaros ir tvarkos namuose, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nesistengia susigrąžinti vaikų į šeimą.

2017 m. balandžio 19 d. Skyriuje buvo gautas A. K. prašymas dėl dukros S. E. K. grąžinimo į jo šeimą, buvo priimtas sprendimas grąžinti S. E. K. tėvui ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 30-1349 laikinąją globą (tomas 1, e. b. l. 118-120, 126), o po 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusios globos peržiūros (tomas 1, e. b. l. 131-136), 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-2362, 30-2363, 30-2364 laikinoji globa (rūpyba) nepilnamečiams vaikams buvo panaikinta ir dukros grąžintos tėvui (tomas 1, e. b. l. 137-139).

2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-2565, 30-2565 S. K. ir A. M. antrą kartą nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (tomas 1, e. b. l. 151-152). VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nesutikus rūpintis E. O. K., 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2843 nepilnametės E. O. K. laikinuoju rūpintoju paskirtas Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras (tomas 1, e. b. l. 161). Nustačius atsakovų dukroms laikinąją globą (rūpybą), situacija atsakovų šeimose nepasikeitė. Atsakovė ir toliau nevykdo įsipareigojimų, nekeičia gyvenimo būdo, nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje. 2017 m. lapkričio 1 d., atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso socialinei darbuotojai nenurodo, vaikų susigrąžinti į šeimą nesiekia.

Bylos nagrinėjimo metu ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog atsakovės J. R. elgesys ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepasikeitė (tomas 2, b. l. 55-56, 73-74, . Atsakovė ir toliau vengia atlikti motinos pareigas rūpintis nepilnamečiais vaikais, motinos valdžios dukrų atžvilgiu visiškai neįgyvendina, negyvena kartu su jomis, nesirūpina kasdieniniais jų poreikiais, sveikata, ugdymu, jų neauklėja, materialiai neišlaiko, nekeičia gyvenimo būdo, nevykdo įsipareigojimų, nesiima jokių veiksmų, kad dukros galėtų grįžti į šeimą, todėl atsakovei J. R. neterminuotai apribotina motinos valdžia dukrų atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir aptartų rašytinių įrodymų visumą ir į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y., vengimą atlikti savo pareigas, piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia tiek aktyviais veiksmais (nuteikinėja nepilnamečius vaikus prieš atsakovą, institucijų, paskirtų laikinaisiais globėjais (rūpintojais) darbuotojus, nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsisako bet kokių specialistų konsultacijų), tiek ir neveikimu, t. y., atsakovė nereaguoja į pastabas bei reikalavimus užtikrinti vaikams saugią bei tvarkingą gyvenamąją aplinką, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupes, psichologo konsultacijas, susirasti darbą, tinkamai vaikais nesirūpina, neauklėja, nesiekia susigrąžinti vaikų į šeimą, neteikia vaikams jokio išlaikymo.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y., atsakovės, kaip motinos, valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į ilgalaikį atsakovės nesirūpinimą vaikais, vengimą vykdyti motinos pareigas, kartu įvertinant aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad toks atsakovės elgesys, besitęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, galėtų ateityje pasikeisti, teismas sprendžia, jog atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios nepilnamečiams vaikams E. O. K., A. M. K., S. K. K., S. E. K. ribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikai be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikinti.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y., pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, rūpinantis vaikai, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, pradėjus teikti išlaikymą, užtiktinus saugią ir tvarkingą vaikų gyvenamąją aplinką, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo

Kaip jau buvo minėta, 2017 m. balandžio 19 d. Skyriuje buvo gautas atsakovo A. K. prašymas dėl dukros S. E. K. grąžinimo į jo šeimą. Vykdytų susitikimų metu nustatyta, kad tėvas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, lanko Pozityvios tėvystės įgūdžių grupes, turi tinkamas sąlygas auginti dukrą, ją reguliariai lanko, rūpinasi bei teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į esamą situaciją, Skyriuje buvo priimtas sprendimas grąžinti S. E. K. tėvui ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 30-1349 laikinąją globą. Atsakovas stengėsi palaikyti glaudų ryšį ir su kitomis dukromis, todėl 2017 m. birželio 19 d. atsakovui buvo išduotas leidimas priimti dukras E. O., A. M. ir S. K. svečiuotis jo namuose. Po 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusios globos peržiūros 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-2362, 30-2363, 30-2364 laikinoji globa (rūpyba) nepilnamečiams vaikams buvo panaikinta ir dukros grąžintos tėvui. Tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. nepilnametės A. M. ir S. K. atsisakė grįžti į namus gyventu su tėvu, nurodydamos, kad tėvas netinkamai jomis rūpinasi - užgaulioja, stumdo, vadina necenzūriniais žodžiais, naktimis palieka vienas. Tą pačią dieną mergaitės buvo apgyvendintos BĮ Vilniaus miesto paramos vaikams ir šeimai tarnybos krizių centre. Atsakovas kategoriškai neigė smurtavęs prieš dukras, pasak jo, dukros viską išsigalvojo tam, kad jam pakenktų. A. K. nurodė, jog negali rasti bendros kalbos su E. O., kuri nuolat maištauja, nelanko pamokų ir bėga iš namų pas motiną.

2017 m. spalio 4 d. Skyriuje organizuoto pasitarimo metu nustatyta, jog atsakovas A. K. negali užtikrinti tinkamos S. K. ir A. M. priežiūros dėl jų elgesio ir motinos daromos įtakos, pačios dukros nenori pas jį gyventi ir prašo būti apgyvendintos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“. E. O. K. taip pat atsisakė gyventi su tėvu, ji buvo apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto paramos vaikams ir šeimai tarnybos krizių centre.

Pažymėtina, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų, numatytas CK 3.179 straipsnyje, yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas A. K. negyvena kartu su dukromis E. O. K., A. M. K., S. K. K., dėl objektyvių priežasčių – vaikai patys atsisako ir nenori gyventi su tėvu. Teismas sutinka su išdėstytais ieškovo argumentais, jog atsakovo santykiams su dukromis reikšmės turėjo laiko, per kurį atsakovas gyveno skyrium nuo vaikų, veiksnys, konfliktiški tarpusavio santykiai su atsakove bei galimai vaikų neigiamos nuomonės apie tėvą formavimas. Dėl šalių įtemptų tarpusavio santykių, skyrium gyvenančio atsakovo galimybės dalyvauti vaikų auklėjime bei jų priežiūroje buvo ribotos, o atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad vienodomis teisėmis ir vienoda apimtimi su atsakove dalyvauti vaikų auklėjime ir juos prižiūrėti. Kartu teismas atsižvelgia ir įvertina tai, jog atsakovas lanko dukras, su jomis bendrauja, stengiasi užtikrinti joms galimybę bet kuriuo pageidaujamu metu svečiuotis atsakovo namuose, domisi mergaičių poreikiais, sveikata, ugdymu, pagal galimybes teikia išlaikymą, bendradarbiauja su socialine darbuotoja, stengiasi vykdyti įsipareigojimus (yra išklausęs pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus), tačiau šiuo metu pačios nepilnametės vis dar neišreiškia aiškaus ir tvirto pageidavimo gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant atsakovo vengimo atlikti savo pareigas dukroms, sudarančio pagrindą riboti tėvo valdžią, taikytinas E. O. K., A. M. K., S. K. K. atskyrimas nuo tėvo A. K..

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjų (rūpintojų)paskyrimo

Ieškovas prašo nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) E. O. K. ir A. M. K., S. K. K. bei paskirti laikinuosius globėjus (rūpintojus) nuolatiniais.

Siekiant išsiaiškinti nepilnamečių vaikų pozicijas dėl globėjų (rūpintojų) paskyrimo, mergaitės buvo apklausiamos teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei, kuriai E. O. K., A. M. K. išdėstė savo nuomones. Nepilnametė S. K. K. atsisakė kalbėtis su psichologe, tačiau sutiko savo poziciją išdėstyti raštu, kurią pateikė teismui. Be to šiuo klausimu buvo išklausytos šalių bei trečiųjų asmenų nuomonės. Nepaisant to, jog teismo posėdžio metu E. O. K. išsakė poziciją, jog pageidautų gyventi SOS kaime, o A. M. K. - Vaikų ir jaunimo centre; S. K. K. nurodė, jog pageidautų gyventi su kartu su viena ar kita seserimi, spręsdamas klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog mergaitės teismo posėdžio metu buvo apklaustos 2018 m. birželio mėnesį, bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu po nepilnamečių apklausos iki teismo sprendimo priėmimo mergaitės palengva adaptavosi globos (rūpybos) įstaigose, ėmė lankyti pamokas, susirado draugų, pagerėjo jų santykiai su tėvu, kartu šiek tiek keitėsi jų pozicija dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo vertinimu, 2018 m. birželio mėnesį vykusio teismo posėdžio metu išsakyta (išreikšta) nepilnamečių vaikų nuomonė, šiuo metu neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl globėjo (rūpintojo) parinkimo atsižvelgia į tai, jog mergaitės jau pakankamai ilgą laiką gyvena laikinosios globos (rūpybos) institucijose, jose sėkmingai adaptuojasi; vaikų gyvenamoji vieta paprastai yra keičiama tais atvejais, kai nustatoma, jog esanti aplinka tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nenustatyta (ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą dėl SOS kaime kilusio incidento buvo atsisakyta pradėti, nustačius, kad konfliktas tarp mergaičių vyko A. M. nesiekiant A. M. K. sužaloti, o tokie jos veiksmai galimai buvo išprovokuoti pačios A. M. K. netinkamo elgesio (tomas 3, e. b. l. 54-71), darbuotojai, dėl kurių elgesio bylos nagrinėjimo metu reiškė nepasitenkinimą šalys (pvz., R. P. ir kt.), SOS kaime jau nebedirba. Teismas sutinka su bylos nagrinėjimo metu išsakytais ieškovo bei trečiųjų asmenų atstovų argumentais, kad siekiant užtikrinti sėkmingą tolimesnę nepilnamečių adaptaciją, šiuo metu mergaičių geriausius interesus atitiktų visų jų apgyvendinimas esamose globos (rūpybos) įstaigose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras sutinka būti paskirtas nuolatiniu nepilnametės E. O. K. rūpintoju. Mergaitė nuo 2017 m. lapkričio 10 d. gyvena VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, kuriame jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ sutinka būti paskirta nuolatine S. K. K. ir A. M. K. nuolatiniu globėju. Fiziniai asmenys, kurie galėtų ir norėtų rūpintis nepilnametėmis sesėmis, skyriui nėra žinomi. Nepaisant to, jog mergaičių santykiai su tėvu A. K. gerėja ir ateityje atsakovas neatmeta galimybės susigrąžinti nepilnamečių dukrų priežiūrą, šiuo metu mergaičių ir tėvo ryšys dar tik formuojasi ir nėra pakankamas tam, kad mergaitės grįžtų gyventi į atsakovo šeimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras skirtinas nuolatiniu E. O. K. rūpintoju, o VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ - nuolatiniu S. K. K. ir A. M. K. globėju. Nepilnamečių E. O. K., A. M. K., S. K. K. gyvenamoji vieta nustatytina jų globos (rūpybos) institucijoje (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad E. O. K., A. M. K., S. K. K. turi nekilnojamo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra (tomas 1, e. b. l. 25-27), todėl turto administravimas nenustatytinas.

2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1430-897/2017 (tomas 1, e. b. l. 180-188), E. O. K. išlaikymui priteistų sumų tvarkytoju buvo paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, įm. k. 124009158. Teismui nustačius E. O. K. nuolatinę rūpybą ir rūpintoju paskyrus VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą“, ši įstaiga skirtina E. O. K. išlaikymui iš tėvų priteistų piniginių lėšų tvarkytoja

Dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo

Pagal CK 3.255 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Nustačius E. O. K. ir A. M. K. nuolatinę rūpybą, o S. K. K. nuolatinę globą, panaikintina 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 30-2843 E. O. K. nustatyta laikinoji rūpyba bei 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais Nr. 30-2565 ir Nr. 30-2566 S. K. K. ir A. M. K. nustatyta laikinoji globa.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas pilnai. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog valstybės naudai priteistinos išlaidos, susidarę teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei J. R., sudaro 416,00 Eur, o patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 47,09 Eur. Nagrinėjamu atveju teismui pilnai patenkinus ieškovo reikalavimus atsakovės J. R. atžvilgiu, valstybės naudai išlaidos, susidarę teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei, nepriteistinos. Iš atsakovų valstybės naudai turėtų būti priteistos byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė J. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu (tomas 2, e. b. l.53-54)100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas iš atsakovės J. R. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisia, tačiau ½ šių išlaidų dalis, sudaranti 23,55 Eur, priteistina iš atsakovo A. K. valstybės naudai.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) S. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nuolatinę rūpybą E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos rūpintoja paskirti VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją (rūpybos) vietą VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš tėvų priteistų piniginių lėšų tvarkytojo ir paskirti E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų sumų tvarkytoja VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę rūpybą A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos rūpintoja paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją (rūpybos) vietą VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę globą S. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos rūpintoja paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ , įm. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės S.K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją (globos) vietą VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaime“, įm. k. (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nutraukti S. E. K. priteisto išlaikymo išieškojimą iš atsakovo bei paskirti atsakovą A. K. S. E. K. priteisto išlaikymo iš motinos J. R. tvarkytoju, nutraukti.

Panaikinti 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais Nr. 30-2565 ir Nr. 30-2566 S. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą bei 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 30-2843 E. O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją rūpybą.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,55 Eur (dvidešimt tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Renata Jocienė