Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46555-23 ir baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus (teistumas neišnykęs), paskutinį kartą 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 40 parų arešto bausme, kurią 2021 m. liepos 30 d. atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Ž. 2023 m. lapkričio 10 d., apie 23.36 val. užpylęs degaus skysčio – benzino – ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bituminės stogo dangos bei numetęs neužgesintą cigaretę ir sukėlęs gaisrą, taip visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės – 22880 eurų vertės, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes degantį stogą užgesino kaimyninio namo gyventojas R. K..

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo E. Ž. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Ž. savo kaltę pripažino visiškai. Pirmosios apklausos metu nepripažindamas savo kaltės nurodė, jog benziną buvo įsigijęs seniai, nuo vasaros, laikė jį laiptinėje esančiame sandėliuke, kuriame yra jo įrankiai, adresu (duomenys neskelbtini). Sandėliuke turėjo vieną 10 l pilną benzino plastikinę talpą, o kitoje 5 l plastikinėje talpoje benzino buvo kažkur puse talpos. Abi plastikinės talpos buvo užsukamos kamščiu. Jis nenorėjo gyventi, tai tęsėsi du, trys mėnesius, dėl to vartojo daug alkoholio, jo psichologinė būsena buvo bloga, jis save kaltino dėl nenusisekimų. 2023 m., kovo mėnesį 10 d., mirė jo mama, jį tai labai paveikė, asmeninės gyvenimo problemos kamavo, dėl to pradėjo vartoti alkoholį. Gal dėl alkoholio, gal dėl kažko kito jis neprisimindavo ką veikė vakar dieną. Jis alkoholį vartojo ne namie, nes namie buvo vaikai. 2023 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, vakaro metu, ėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į namus pasiimti benziną. Eidamas (duomenys neskelbtini) k. užsuko pas H. A. į svečius, kokiu adresu H. A. gyvena tiksliai negali nurodyti. Pas H. vartojo alkoholį kartu su juo, tai yra gėrė alų. Po ko jis iš H. nuėjo link savo daugiabučio, ėjo iki sandėliuko, nes turėjo raktą nuo sandėliuko, iš sandėliuko pasiėmė 5 l talpą, kurioje buvo apie puse talpos benzino. Prisimena, kad benzinas buvo raudonos spalvos, mano, jis buvo sumaišytas su tepalu. Prisimena, kad išėjo iš sandėliuko ir nuėjo į šalia esantį apleistą daugiabutį, kuriame gyvena viena moteris, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kaip nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Nuėjo į tą daugiabutį, užlipo laiptinėje į antrą aukštą ir antrame aukšte per esančią angą užlipo ant stogo. Buvo su savimi pasiėmęs alkoholio butelį, tai yra degtinės, ir tą 5 l talpą su benzinu. Atsisėdo ant stogo, vartojo tą degtinę, klausėsi muzikos, šalia buvo pasidėjęs benzino talpą. Per keturis sykius išgėrė visą degtinės butelį, 0,5 litro talpos, jautėsi prastai emociškai, bet ne dėl išgertos degtinės. Prisimena, kad rūkė, atsisuko benzino talpą, po ko užsuko, po ko vėl atsuko, ar norėjo apsipilti save neprisimena. Po ko prisimena tik liepsną. Neprisimena, kaip užsidegė benzinas, ar jį pylė. Neturėjo jokio tikslo padegti stogą. Kai pamatė liepsną, pastebėjo, kad dega jo batai, degė kelnės, čiupo vamzdį, nes šalia liuko degė, tada pastebėjo, kad kaimynas kėlė liuko dangtį, jis su tuo vamzdžiu bandė gesinti liepsną, tai yra vamzdį rideno bei trypė kojomis liepsną bei į liepsną mėtė plytas, jam prilipo nuo stogo danga ant rankų, nes buvo su pirštinėmis, kurios nedengė pirštų, po ko kaimynas jam nurodė lipti žemyn ir jis pabaigė gesinti ugnį. Kaimynas buvo R. K., kuris užgesino ugnį iki galo. Jis nulipo nuo stogo, pastebėjo medikus, policiją, gaisrinę. Medikai jį apžiūrėjo, išvežė jį į ligoninę apžiūrai, nes ant jo rankų buvo prilipusi stogo danga. Po ko jį patalpino į ūmių ligų skyrių ir tik po tiksliai nežino kiek dienų jam davė telefoną, telefone pamatė, kad rašė sugyventinei G. D., kad nori nusižudyti ir kitas žinutes, kurių turinio šiuo metu jau neprisimena. Ūminių ligų skyriuje buvo 9 dienas, po ko jį išleido ir tada bandė pasikarti, tada vėl ten jį išvežė. Moteris, kuri gyvena tame daugiabutyje, gyvena kitoje daugiabučio dalyje, nei jis buvo ant stogo. Papildomos apklausos metu pripažinęs kaltę visiškai kaltinamasis nurodė, jog pirminių parodymų metu savo kaltės nepripažino dėl to, kad buvo piktas, pasimetęs. Bet šiuo metu viską apgalvojęs, savo kaltę pripažįsta, gailisi, kad taip pasielgė. Pačio fakto, kaip užsidegė stogo danga, neprisimena, bet neneigia, kad jis tą gaisrą sukėlė, nes buvo atsinešęs ant to stogo benzino, ir prisimena, kad rūkė ir ant stogo buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Kaip ir minėjo, kaltę pripažįsta, gailisi ir norėtų, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu.

4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. nurodė, kad su E. Ž. nebegyvena apie savaitę laiko. 2023 m. lapkričio 10 d., nuo 18.00 val. jis jai pradėjo rašinėti, kad kažką pasidarys sau, ką tiksliai nesakė, rašinėjo „gyvybė už klaidas“, teigė, kad „pamatysi liepsnas“. Daug jam neatrašinėjo, nekreipė dėmesio, nes tai ne pirmas kartas. Jis jai rašinėjo iki maždaug 22.30 val. Apie 23.30 val. išgirdo lojančius kaimynės šunis, suprato, kad E. Ž. eina į negyvenamą daugiabutį, nes ne kartą jame bandė pasikarti, dėl to yra gulėjęs psichiatrijos klinikoje. Pro virtuvės langą pažiūrėjo į minėtą daugiabutį ir ant stogo pamatė nedidelę liepsną. Iš karto pranešė 112 ir tada kaimynui R. K., kuris ten nubėgo. Ji tuo metu į įvykio vietą nėjo. Po to, kai paskambino policija, nuėjo. Žino, kad kai jis pas ją nebūna, jis būna pas jos tetą J. V., (duomenys neskelbtini) kaime. Papildomai apklausta nurodė, jog paskutiniu metu, po E. mamos mirties, jam paūmėjo psichiką, jis ne vieną kartą po jų barnių yra sakęs, kad nebegyvens, kad nusižudys. Taip buvo ir paskutinį kartą, kai jos 2023 metų lapkričio mėnesio 10 dieną susipyko, ir jis tada jai pradėjo rašinėti, kad kažką pasidarys, ką tiksliai nesakė, rašinėjo „gyvybė už klaidas“, teigė, kad „pamatysi liepsnas, kurios jį praris“. Kadangi, kaip minėjo, jis taip elgiasi jau ne pirmą kartą, bet iki šiol nieko nėra sau pasidaręs, tai ji ir nekreipė jokio dėmesio, galvojo eilinis gąsdinimas, o ir jis nėra piktybinis, niekada nėra nei ką tyčia sulaužęs, sugadinęs ar juo labiau padegęs. Tos lapkričio mėnesio 10 dienos naktį, pro virtuvės langą pažiūrėjusi į priešais stovintį daugiabutį namą, kuriame gyvena tik viena, senyvo amžiaus moteris, ant stogo pamatė nedidelę liepsną. Tada suprato, kad E. šį kartą nejuokavo ir tikrai yra pasiruošęs susideginti ant minėto daugiabučio namo stogo. Ji tada labai išsigando ir, greitai pasiėmusi savo mobilaus ryšio telefoną, skambino pagalbos numeriu 112, bei pranešė apie gresiančią nelaimę. Kol važiavo gaisrininkai, medikai ir policijos pareigūnai ji nubėgo pas kaimyną R. K. (kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju), bei prašė, kad jis greitai liptu ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kur jau buvo užlipęs E. ir kur galimai jis norėjo susideginti. Pati kiek vėliau ten nuėjo, dar turi su savo mobilaus ryšio telefonu nupaveikslavusi tą vietą, kur buvo užsidegusi stogo bituminė danga. Iki atvykstant gaisrininkams E. kartu su kaimynu R. K. ugnį ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo užgesino, tada dar E. rankų pirštus apsidegino. Atvykę gaisrininkai dar apžiūrėjo stogą, o, kaip minėjo, E. su kaimynu ugnį jau buvo užgesinę, tai jie matomai įvertino, kad nebėra gaisro pavojaus daugiau nieko ir nebedarė. GMP darbuotojai E. išsivežė į Šiaulių Respublikinės ligoninės psichiatrijos kliniką, kur jis jau yra gulėjęs. Policijos pareigūnai po įvykio ją apklausė ir taip pat išvyko. Kaip minėjo, su E. gyvena jau daug laiko kartu, todėl jį gerai pažįsta ir gali garantuoti, kad jis tikrai neturėjo tikslo padegti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo stogo, jis, kiek dabar supranta, planavo pats apsipilti degiu skysčiu, pasidegti ir nušokti nuo stogo, bet ačiū Dievui viskas baigėsi gerai. Dar gali pasakyti, kad iki šios dienos E. dar guli Šiaulių Respublikinės ligoninės psichiatrijos klinikoje, o kada jį iš ten paleis ji pasakyti negali, nežino, o kai ir paleis, tai dėl psichikos sutrikimų planuoja jį ir toliau gydyti.

5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. nurodė, kad jis dirba adresu: (duomenys neskelbtini) administracijos turto valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) priklauso namo, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aštuoni butai. Šių 2023 metų lapkričio mėnesio 10 dienos naktį ant minėto namo stogo buvo kilęs nedidelis gaisras, kurio pasėkoje išdegė keli kvadratiniai metrai bituminės stogo dangos. Kaip atsakingas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, gali pasakyti, kad minėtas namas yra avarinės būklės (stogas vietomis kiauras, sienų plytos suirusios, ištrupėjusios, kai kuriuose butuose langai išdaužyti), ten gyvena tik viena senyvo amžiaus moteris, nors namas ir yra daugiabutis, todėl jų (duomenys neskelbtini) dėl kelių kvadratinių metrų apdegusios stogo bituminės dangos jokio turtinio nuostolio nepatyrė, niekam pretenzijų neturi ir tolesnio tyrimo nepageidauja. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nepatyrė jokio nuostolio ir į policijos pareigūnus nesikreips 2023-11-17 Nr. S-2986 (3.39E) rašte jau buvo informavę policijos pareigūnus.

6. Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. gruodžio 5 d. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2023 m. lapkričio 10 d., apie 23.42 val., adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. Ž. visuotinai pavojingu būdu, t. y. užlipęs ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo, išpylęs degų skystį, parūkęs cigaretę numetė nuorūką, nuo kurios užsidegė išpiltas benzinas, bei užsidegė daugiabučio gyvenamojo namo stogo bituminė danga (išdegė apie 2 kvadratinius metrus bituminės stogo dangos).

7. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo apgadinta bituminė danga.

8. 2023 m. lapkričio 13 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiosios specialistės Ž. K. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodė, kad buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2023 m. lapkričio 10 d. bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pastatą administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo metu nustatyta: Atvykus į vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkama į teritoriją, kurioje stovi vienas pastatas - bendrabutis (žr. principinę schemą). Apžiūrėjus bendrabutį iš šiaurės pusės matoma, kad pastato langai išdaužyti, nuo sienų tinkas nutrupėjęs, tačiau gaisro požymių nematyti. Apžiūrint pastatą iš pietų pusės matome, kad taip pat didžioji pastato dalis su išdaužtais stiklais, pastato fasado apdaila aptrupėjusi, priekyje matome įėjimą į laiptinę, gaisro požymių nematyti. Įėjus į laiptinę, pirmajame aukšte gaisro požymių taip pat nesimato. Priekyje matome duris, kurios veda į pirmojo aukšto koridorių, tačiau durys užrakintos. Užlipus laiptais į antrąjį aukštą, laiptinėje matome pastatytas metalines kopėčias, kuriomis galima užlipti ant stogo. Užlipus kopėčiomis ant stogo matoma, kad ties stogo pietryčių dalimi pristatyta plytų ir du metaliniai vamzdžiai, tarp kurių matoma išdegusi dalis bituminės stogo dangos apie 2 m² plote, todėl galime teigti, kad čia gaisro židinio zona. Nulipus kopėčiomis atgal į laiptinę, pereiname į antro aukšto koridorių, kuriame gaisro požymių nematyti. Gaisro metu apdegė apie 2 m² plote stogo bituminės danga. Bendraujant su bendrabučio gyventoja D. N. išsiaiškinta, kad ji visame bendrabutyje gyvena pati viena, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvieną vakarą ji su spyna užsirakina įėjimo į pastatą duris, tačiau gaisro dieną durų buvo neužrakinusi, kadangi kaimynai jai paskambinę žadėjo atvažiuoti pasiimti iš savo buto daiktų. Gaisro dieną, po vidurnakčio ji išgirdo kažką vaikštant antrame aukšte. Išėjusi iš buto pamatė ugniagesius gelbėtojus lipančius ant stogo kopėčiomis ir gesinančius stogo dangą. D. N. teigia, kad ant stogo galėjo užlipti (duomenys neskelbtini), šalia name gyvenantis E. Ž., kuris ne vieną sykį, pavartojęs alkoholio, yra atėjęs pas ją į bendrabutį ir bandęs pasikarti. D. N. paminėjo, kad jis gyvena sus sugyventine šalia esančiame name. Bendraujant su G. D. išsiaiškinta, kad ji pati iškvietė ugniagesius gelbėtojus ir policijos pareigūnus, kadangi per savo virtuvės langą pamatė degantį kaimynų pastato stogą (G. D. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). G. D. paaiškino, kad jos sugyventinis E. Ž. jau apie savaitę laiko kartu su ja negyvena, o apsistojęs pas tetą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gaisro dieną, E. Ž. G. D. rašė grasinančias žinutes, kad gali sau kažką pasidaryti. Apie vidurnaktį G. D. pamatė, kad dega kaimynų stogas, todėl pati iškvietė ugniagesiu gelbėtojus. Pirmi atvyko greitosios medicinos pagalbos atstovai, kurie išvedė iš pastato E. Z., kadangi jis buvo apdegęs nuo kilusio gaisro. Atvykus policijos pareigūnams, E. Z. buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę. G. D. paminėjo, kad E. Ž. išgėręs ne vieną sykį yra bandęs nusižudyti ir būtent to daryti eina pas kaimynus į bendrabučio pastatą. Ar jis ketino sau pakenkti ar dėl neatsargumo kažką uždegė ant stogo, G. D. negali pasakyti. Iš nustatytų aplinkybių, gaisro židinio zonos, gyventojų paaiškinimų, galima teigti, kad gaisras kilo ant to bendrabučio stogo bituminės dangos, ties pietryčių dalimi. Galimai E. Ž. užpylus degaus skysčio ant bituminės stogo dangos, kilo gaisras.

9. 2023 m. lapkričio 20 d. gautame (duomenys neskelbtini) atsakyme nurodyta, kad 15-os butų daugiabučiame name, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklauso 8 butai. Šiuo metu name yra tik vienas gyventojas. Įvertinus daugiabučio namo būklę, padarytą žalą ir įvykio aplinkybes informuoja, kad dėl padarytos turtinės žalos į policijos įstaigą nesikreips.

10. Apžiūros protokolais, apžiūrėti policijos pareigūnų Kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas.

11. 2023 m. gruodžio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog pastato – bendrabučio, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio administratorius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, atkuriamoji vertė yra 22880 Eur.

12. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje atskleisti ir E. Ž. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, liudytojų parodymai ir kt. rašytinė bylos medžiaga. E. Ž. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasikėsino tyčia, visuotinai pavojingu būdu – apipildamas degiu skysčiu ir padegdamas, sunaikinti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojantį, didelės – 22880 eurų vertės, turtą.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje civilinis ieškinys nepareikštas. E. Ž. sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

15. Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams. Įpareigoti per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.), bausmės tikslus.

17. E. Ž. pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Teistas 8 kartus (teistumas neišnykęs), paskutinį kartą 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 40 parų arešto bausme, kurią 2021 m. liepos 30 d. atlikęs. Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2024-05-21 gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-83/2024 nurodyta, jog veikos padarymo metu kaltinamasis E. Ž. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas.

18. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), jos stadiją, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant jo dydį didesnį nei numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje tos bausmės minimumas, bei paskyrus prokuroro prašomus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Kardomoji priemonė – neskirta.

20. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

21. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

22. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždraudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. Ž. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždraudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (ir alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.