- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-1447-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- T., T. L., A. L.
- Kategorijos
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. L. ir A. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
n u statė:
pareiškėjai T. L. ir A. L. 2010-03-18 kreipės į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 1-2).
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-03-29 bei 2010-04-20 nutartimis pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2010-05-04 pareiškimo trūkumams pašalinti (b.l. 5, 9).
Šalies argumentai
2010-05-05 pareiškėjai pateikė teismui naują prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 17-19) bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopiją (b.l. 20-21), taip pat prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą trūkumams pašalinti ir pareiškimą priimti (b.l.13-16).
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2010-05-10 nutartimi (b.l. 22) pareiškėjų T. L. ir A. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, pavirtinančių, kad pareiškėjos T. L. vardu prašymą pasirašiusi A. S., veikianti pagal 2010-01-04 notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti pareiškėją teismuose su teise pateikti ieškinį, atitinka CPK 56 str. reikalavimus. Dėl šios priežasties bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjams jau buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tame tarpe – pateikti teismui tinkamai pasirašytą prašymą, teismas konstatavo, kad pareiškėjai trūkumų neištaisė, o pareiškėjos vardu naują pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat teismas pripažino, kad pareiškėjų pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 539 str., 382 str. 4 p. reikalavimų, kadangi nėra duomenų apie santuokoje įgytų transporto priemonių pasidalinimą, be to, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai neaiškiai nurodė, su kuriuo iš tėvų bus nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (1 p. 1 d .), prie prašymo pateikti priedų patvirtintos kopijos nėra pasirašytos advokato.
Šalies argumentai
Pareiškėjai T. L. ir A. L. atskiruoju skundu (b.l. 25-28) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2010-05-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėja T. L. gyvena Baltarusijos Respublikoje, dėl to įgaliojo A. S. ir advokatą G. Baziulį veikti jos interesais. Pažymi, jog pareiškėjos T. L. vardu prašymą teismui pateikė jos atstovas pagal pavedimą advokatas G. Baziulis, o jos sutuoktinis, kuris atstovo neturi, bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo pasirašė pats. Tačiau teismui įpareigojus pašalinti trūkumus, iš kurių vienas – netinkamai pasirašytas prašymas, 2010-05-05 teismui buvo pateiktas naujas prašymas, kurį pasirašė pareiškėjos įgaliotinė A. S., veikianti pagal 2010-01-04 notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti pareiškėją teismuose su teise pateikti ieškinį, bei kitas pareiškėjas A. L.. Tačiau ir šiuo atveju teismas pripažino, kad prašymas pasirašytas netinkamai. Pažymi, jog pateikiant teismui prašymą kartu buvo pateikta advokato G. Baziulio su atstovaujamąja T. L. pasirašytos teisinių paslaugų sutarties kopija, kurioje atskirai buvo aptarta advokato teisė pareikšti ieškinį, kaip to reikalauja CPK 59 str. 2 d. Įstatymas imperatyviai nenustato, jog pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu turi pasirašyti pareiškėjai. Be to, pareiškėjai jau ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, yra pasidaliję bendrą turtą, todėl jų tikslas – per kuo trumpesnį laiką ir kuo mažesnėmis sąnaudomis teisėtai nutraukti faktiškai jau seniai iširusią santuoką. Todėl skundžiama nutartimi teismas pažeidė konstitucinį teisės į gynybą (CPK 5 str.), kooperacijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 ir 8 straipsniai), t.y. akivaizdžiai vilkina bylą. Tvirtina, jog teismo nustatyti trūkumai buvo tinkamai pašalinti. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aiškiai aptarta, kam po santuokos atitenka galimas dalinti turtas – automobiliai, dėl to prašymo teiginys, jog dalintino turto nėra, yra teisingas ir teisėtas, nes nebėra jokio bendro sutuoktinių turto, dėl kurio nuosavybės teisių po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai nesutartų. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nurodo, kad prašyme aiškiai nurodyta, jog nepilnamečio vaiko E. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina T. L., gyvenančia Mickevičiaus g. 22-85, Lyda, Baltarusijos Respublika, tuo tarpu vaiko buvimas pas tėtį atostogų metu, kurio gyvenamoji vieta – Stalių g. 1-1, Vilniuje, nekeičia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiškia, jog asmuo savo galimybę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo ar prašymo, kaip šiuo konkrečiu atveju, formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str., 539 str.). Pareiškiantys prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu sutuoktiniai privalo, be duomenų, nurodytų CPK 135 str., nurodyti CPK 539 str. 1 d. išvardintus duomenis bei kartu su prašymu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus (CPK 539 str. 2 d.). Ši tvarka yra privaloma visiems su tokio pobūdžio prašymais į teismą besikreipiantiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjų T. L. ir A. L. 2010-03-18 teismui pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinų bendru sutikimu bendrųjų ir papildomų formos bei turinio reikalavimų aspektu, 2010-03-29 nutartimi konstatavo, jog pateiktas prašymas nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 str. 2 d. 4 p. ir 6 p, 113 str. 3 d., CK 3.51 str. 1 d. ir 2 d.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2009-04-28 nutarties, teismas, įgyvendindamas kooperacijos principą (CPK 8 str.), tinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą, išsamiai išaiškino pareiškėjams nustatytus jų pateikto pareiškimo trūkumus, įvardindamas juos nutarties motyvojamojoje dalyje, nurodė, kokiu būdu pareiškėjai turėtų šiuos trūkumus pašalinti, bei nustatė įstatymų reikalavimus atitinkantį – 10 dienų terminą (CPK 115 str. 2 d.) šiems įpareigojimams įvykdyti (b.l. 5), kurį, atsižvelgęs į pareiškėjos atstovo prašymą (b.l. 8), 2010-04-20 nutartimi (b.l. 9) pratęsė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, pareiškėjai, vykdydami 2009-04-28 nutartyje nurodytus įpareigojimus, pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pasirašytą pareiškėjos T. L. įgaliotinės A. S., veikiančios pagal 2010-01-04 notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti pareiškėją teismuose su teise pateikti ieškinį (b.l. 59-60), ir paties pareiškėjo A. L. (b.l. 17-19).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų T. L. ir A. L. paduotas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neatitinka procesiniams dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų, išdėstytų CPK 111 str. 2 d. 6 p. Tuo atveju, kai procesinį dokumentą pasirašo asmens atstovas pagal pavedimą, kartu su procesiniu dokumentu, įrodančiu jį paduodančio asmens įgalinimų apimtį (CPK 111 str. 4 d.), turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad įgaliotas atstovas pagal CPK 56 str. nuostatas turi teisę vienas (be advokato ar paties pareiškėjo) pasirašyti pareiškimą.
CPK 56 str. 1 d. pateikiamas baigtinis asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą teisme, sąrašas. Pareiškėjos vardu pareiškimą pasirašš A. S., veikianti pagal 2010-01-04 įgaliojimą (Notarinio registro Nr. 27) (b. l. 59-60). Tačiau dėl CPK 56 str. 4 p. nustatytų apribojimų, A. S. turėjo papildomai pagrįsti savo teisę būti pareiškėjos atstove, tame tarpe ir pasirašyti teismui adresuotą procesinį dokumentą atstovaujamosios vardu. Tai ji gali savarankiškai padaryti tik tuo atveju, jeigu yra atstovaujamosios artima giminaitė ir kartu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 1 d. 4 p.), kitu atveju galimas pareiškimo pasirašymas drauge su pačia pareiškėja ar su ja atstovaujančiu advokatu (CPK 56 str. 2 d.). Tuo tarpu pareiškėjos atstovė giminystės ryšį su atstovaujamąja patvirtinančių įrodymų bei teisinį išsilavinimą paliudijančio diplomo nepateikė. Skunde įvardinta aplinkybė, kad pareiškėjos T. L. vardu pirmąjį prašymą teismui pateikė jos atstovas pagal pavedimą advokatas G. Baziulis, neeliminuoja įstatyme nustatytos pareigos tinkamai pasirašyti pataisytą procesinį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad prašymas teismui nutraukti santuoką yra paduodamas pačių sutuoktinių, pasirašančių asmeniškai arba jų vardu – įgalioto asmens, o pradinis pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo paduotas advokato ir antrojo sutuoktinio vardu (b.l.3), o ne prašančios nutraukti santuoką sutuoktinės T. L. vardu.
Kaip minėta, CPK normos įpareigoja kiekvieną besikreipiantį į teismą asmenį laikytis procesinių teisės normų ir pateikti procesinį dokumentą, visiškai atitinkantį jų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, įpareigojo pareiškėjus trūkumus ištaisyti, o šiems pilnai teismo nurodymų neįvykdžius, pagrįstai, nepažeisdamas CPK nuostatų, grąžino prašymą pareiškėjams. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naują pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai pateikė nepašalinę teismo nustatyto įpareigojimo – pakartotinai pateikė teismui netinkamai pasirašytą prašymą, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, naudojosi advokato pagalba. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį nepaduotu ir grąžino pareiškėjams, juo labiau, kad ir kiti prašymo trūkumai - netinkamai patvirtintos pareiškimo priedų kopijos, kaip skundžiamojoje nutartyje įvardino teismas, nebuvo ištaisyti. Dėl šios aplinkybės konstatavimo teisingumo teisėjų kolegija negali pasisakyti, kadangi drauge su atskiruoju skundu apeliantai šių priedų apeliacinės instancijos teismui įvertinti nepateikė.
Kitos atskirajame skunde kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados, susijusios su prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio dalintino turto dalyje netapatumu, taip pat teisingos. Skunde įvardinti teoriniai samprotavimai, kad pareiškėjai faktiškai turtą pasidalino, prieštarauja ir pareiškimo formuluotei, kad sutuoktiniai neturi jokio bendro turto, o tai reiškia – joks bendras turtas santuokos metu neįgytas, ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 dalies nuostatoms, kuriame kalbama apie įgytų transporto priemonių pasidalinimą, jas paliekant A. L.. Taigi teismas padarė teisingą išvadą, jog ir šis trūkumas nebuvo pašalintas.
Trečioji atskirojo skundo argumentų grupė, susiusi su vaiko gyvenamąja vieta, tik iš dalies yra pagrįsta. Iš 2010-03-09 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijos (b.l.20-21, originalo civilinėje byloje nėra) matyti, kad šalių susitarimu po santuokos nutraukimo nepilnamečio pareiškėjų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su mama, pareiškėja T. L.. Tačiau teisėjų kolegija sutinka ir su teismo pozicija, kad privalu aiškiau nurodyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kokius konkrečiai laikotarpius pareiškėjai priskiria prie vasaros ir kitų atostogų (kieno šios atostogos turi būti). Tai būtina padaryti atsižvelgiant ir į tėvų gyvenimą skirtingos valstybėse, kas ateityje neišvengiamai sąlygoja pasienio formalumų tvarkymą ir teismo tuo klausimu priimto teismo sprendimo vykdymą. Šių bylų specifika yra ta, kad teismo sprendime atsispindi būtent sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys (formuluotės), jeigu teismas ją patvirtina, o ne prašyme nutraukti santuoką nurodytos aplinkybės. Todėl ir tokie skundo motyvai, kad pačiame pareiškime esą įvardintas adresas, kur gyvena motina ir vaikas, teisiškai nereikšmingi. Kolegija pažymi dar ir tai, jog sąskaita, sutartyje nurodyta vaiko išlaikymui mokėti, yra Lietuvoje, jos rekvizitai prasideda raidėmis LT, o motina su vaiku gyvena kitoje valstybėje. Todėl pateiktini ir duomenys apie šios sąskaitos priklausymą pačiai pareiškėjai T. L., tokią nuostatą lemia viešasis interesas vaiko teisių apsaugos srityje.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad atskirasis skundas, kurį pirmosios instancijos teismas savo rezoliucija priėmė, yra surašytas bei paduotas abiejų pareiškėjų vardu, o pasirašytas tik advokato G. Baziulio, nors net pačiame skunde pripažįstama, kad A. L. atstovo pagal pavedimą neturi. Teisė šiam advokatui jį atstovauti teisme ar paduoti jo vardu atskirąjį skundą 2010-01-05 teisinių paslaugų sutartyje, sudarytoje su T. L. (b.l.39), neaptarta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal CPK 315 str. 2 d. 2 p. A. L. skundo dalyje turėjo atsisakyti šį skundą priimti kaip paduoto asmens, neturinčio teisės jį A. L. vardu paduoti. To nepadarius, apeliacinį procesą A. L. skundo dalyje nutraukia apeliacinės instancijos teismas (CPK 315 str. 5 d.)
Kitoje dalyje pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės T. L. valstybės naudai priteistina 5,60 Lt (b.l. 67) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamas CPK 321 str. 1 d. 1 p. ir 338 str., 337 str. 1 p., kolegija
n u tarė:
apeliacinį procesą pagal A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties nutraukti.
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. L. 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų valstybės naudai.