Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 261 str. (narkotinių medžiagų pardavimas E. M. ) laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų pardavimas M. C. ) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 261 str. (narkotinių medžiagų pardavimas J. J. ) laisvės atėmimu trejiems metams ir vienam mėnesiui;

- pagal BK 259 str. 2 d. šešiasdešimties parų areštu.

Remiantis BK 63 str. 4 d., 5 d., 6 d. bausmės paskirtos pagal BK 261 str., 260 str. 1 d., 261 str. subendrintos iš dalies jas sudedant bei galutinė bausmė už šiuos nusikaltimus paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir dvejiems mėnesiams. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d. ir galutinė bausmė H. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir dviems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2004 m. spalio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t.y. 2003 m. rudenį, tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui E. M. , gim. (duomenys neskelbtini ), už 10 Lt narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), du kartus pardavė narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, M. C. , kuris sumokėjo už šias medžiagas H. M. 10 Lt ir 35 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės mėn. pradžioje, savo namų kieme (duomenys neskelbtini), už 10 Lt pardavė narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, nepilnamečiui J. J., gim. (duomenys neskelbtini ).

Taip pat jis nuteistas už tai, kad nenustatytu metu, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 0,565 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikė automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelėse.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas - patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Kolegija daro išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių H. M. kaltę dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. M., M. C. ir J. J. Todėl apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skirtingi savo kilme įrodymai neturi prioriteto vienas kito atžvilgiu. Tai reiškia, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį nepakanka konstatuoti, kad vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Būtina, kad įrodymus, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir kuriuos kaltininkas nuosekliai ginčija, bent netiesiogiai patvirtintų kiti savarankiški įrodymų šaltiniai.

Šioje byloje kiekvienu kaltinime nurodytu narkotinių medžiagų pardavimo atveju faktiškai yra tik du savarankiški įrodymų šaltiniai, t.y. nuteistojo parodymai ir liudytojų E. M., M. C. ir J. J. parodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad paminėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes visi jie nurodė pirktų narkotikų kiekį, kainą bei jų poveikį organizmui. Tokie parodymų vertinimo kriterijai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neužfiksavus pačio narkotikų pardavimo fakto, t.y. nenustačius jų kiekio, rūšies, yra mažų mažiausiai neįtikinami.

Be to, visiškai natūralu, jog narkotikus vartojantis asmuo žino narkotinių medžiagų kainas ir šių medžiagų poveikį organizmui. Todėl šios aplinkybės nėra išskirtinės ar kuo nors ypatingos, o juo labiau įgalinančios E. M. , M. C., J. J. parodymus vertinti kaip labiau patikimus.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 107, 170-171, 173-174, 178-181 t. 1, b.l. 14 t. 2) ir teisme H. M. savo kaltę dėl narkotinių medžiagų pardavimo nuosekliai neigė. Liudytojas A.V. (policijos darbuotojas) taip pat patvirtino, jog jis neturėjo duomenų, jog H. M. platintų narkotines medžiagas.

Tuo tarpu liudytojų M. C. ir J. J. parodymai dėl esminių kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių yra itin nenuoseklūs ir prieštaringi. Štai, E. M. savo pirmoje įtariamojo apklausoje ir akistatos su H. M. metu (b.l. 7-8, 14 t. 2) nurodė, jog narkotinių medžiagų iš apelianto nepirko. Vėliau po ikiteisminio tyrimo dėl narkotinių medžiagų perdavimo H. M. nutraukimo jo (E. M. ) atžvilgiu (b.l. 12-13 t. 1) jis jau tvirtino, kad narkotines medžiagas iš nuteistojo pirko vieną kartą (b.l. 15-16 t. 2). Paminėtas liudytojas teisme nurodė, jog savo parodymus jis pakeitė po to, kai akistatos metu sužinojo, jog H. M. jį patį kaltina narkotikų pardavimu. Tokia parodymų keitimo priežastis yra neįtikinama, nes ši aplinkybė be jokios abejonės E. M. tapo žinoma jau pirmos apklausos metu, juo labiau tai jam buvo žinoma ir akistatos metu.

Liudytojas M. C. pirmos apklausos metu (b.l. 103-104 t. 1) teigė, jog narkotines medžiagas iš apelianto pirko pastoviai. Akistatos su H. M. metu jis nurodė, jog šias medžiagas įgijo vieną kartą (b.l. 107 t. 1). Papildomoje apklausoje jis jau tvirtino, kad narkotikus (,,žolę") iš apelianto pirkdavo vidutiniškai du kartus į mėnesį (b.l. 105 t. 1). Teisme M. C. iš pradžių nurodė, jog narkotikus iš apelianto pirko vieną kartą. Atsakydamas į prokuroro klausimą jis jau nurodė, kad tą darė du kartus.

Šis liudytojas nesugebėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų keitimo priežasčių.

Liudytojas J.J. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 113-114 t. 1) teigė, jog narkotikus iš H. M. įgijo vieną kartą. Teisme jis pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog tai darė du kartus. J. J., aiškindamas parodymų keitimo priežastis, nurodė, jog apie antrą kartą tyrėjas jo neklausė. Tačiau iš apklausos protokolo turinio aiškiai matyti, jog toks liudytojo teiginys neatitinka tikrovės.

Kolegijos nuomone, pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tokiais nenuosekliais, o tuo pačiu ir nepatikimais liudytojų parodymais nėra galimybės.

Kolegija iš dalies sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kad nuteistojo parodymus, kaip savarankišką įrodymų šaltinį, dėl jų specifiškumo (visada turi interesą išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę, nesaistomas priesaikos ir atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką) reikia vertinti itin atsargiai. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojų E. M. , M. C., J. J. procesinė padėtis atskirais ikiteisminio tyrimo etapais buvo tokia pati kaip ir H. M. arba artima jai.

Štai, E. M. buvo pareikštas įtarimas dėl narkotinių medžiagų pardavimo H. M. (b.l. 4 t. 2). Vėliau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b.l. 12-13 t. 1). J. J. ir M. C. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (b.l. 8-9, 10-11 t. 1). Iš šių procesinių dokumentų turinio seka, kad ikiteisminio tyrimo organams neužteko paminėtų liudytojų parodymų tam, kad nustatyti parduotų ar įgytų narkotikų kiekį. Tačiau tų pačių asmenų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams pakako tam, kad pareikšti H. M. įtarimą dėl konkretaus kiekio narkotinių medžiagų pardavimo E. M. , M. C., J. J.

Toks dvigubų standartų taikymas analogiškose situacijose priimant vienokius procesinius sprendimus liudytojų E. M., M. C., J. J. atžvilgiu ir kitokį sprendimą apelianto atžvilgiu, kelia pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo objektyvumo, o tuo pačiu ir dėl paminėtų liudytojų parodymų savarankiškumo.

Iš H. M. parodymų seka, kad narkotines medžiagas savo reikmėms jis įgydavo iš M. C. ir E. M. . Šie asmenys (M. C. ir E. M. ) savo ruožtu teigia, kad narkotikus jie įgijo iš apelianto. Taigi, visi šie asmenys vieni kitus kaltina narkotinių medžiagų pardavimu. Todėl daryti išvadą, jog jų tarpusavio santykiai nėra priešiški, o tuo pačiu, kad jie neturi tikslo vieni kitiems pakenkti, nėra pagrindo. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, jog E. M., M. C. ir J.J. jį apkalba, nenorėdami atskleisti tikrųjų narkotinių medžiagų įgijimo šaltinių. Toks nuteistojo teiginys yra nepaneigtas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punktu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje abejonių dėl H. M. kaltės yra daug. Šių abejonių pašalinimui yra išnaudotos visos galimybės, tačiau to padaryti nepavyko. Tai reiškia, kad visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.

To apygardos teismas nepadarė, nors iš nuosprendžio aprašomosios dalies aiškiai matyti, jog abejonių dėl nuteistojo kaltės ir kitų svarbių bylos aplinkybių šis teismas turėjo. Tokia išvada darytina jau vien iš to, kad be jokių motyvų iš H. M. pareikšto kaltinimo buvo pašalinti jame nurodyti konkretūs narkotinių medžiagų kiekiai. Kitaip tariant pats pirmosios instancijos teismas laikė abejotinais liudytojų E. M., M.C., J.J. parodymus, kuriais ir buvo grindžiama ši svarbi bylos aplinkybė.

Tai, kad apeliantui nepriklausančiame automobilyje buvo rastos svarstyklės dar neleidžia teigti, kad jis vertėsi narkotikų prekyba.

Kiti duomenys (plastikinių maišelių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakais suradimas po H.M. lovos čiužiniu) ne tik, kad nepatvirtina apelianto kaltės, bet iš esmės ją net paneigia, t.y. patvirtina nuteistojo aiškinimą, kad jis tik įgydavo ir naudodavo narkotikus savo reikmėms, bet jų neplatindavo.

Tokiu būdu, teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų nepatvirtina patikimi įrodymai. Toks nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliantas savo kaltės pagal BK 259 str. 2 d. neginčija.

H. M. yra suimtas nuo 2004 m. birželio 9 d. Į bausmę, paskirtą pagal BK 259 str. 2 d., įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką, laikytina, jog H. M. paskirtą bausmę atliko. Todėl jis iš suėmimo paleistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl H. M. nuteisimo pagal BK 261 str. (narkotinių medžiagų pardavimas E. M. ), pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų pardavimas M. C.), pagal BK 261 str. (narkotinių medžiagų pardavimas J.J.) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

H. M. pagal BK 261 str. (narkotinių medžiagų pardavimas E. M.), pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų pardavimas M.C.), pagal BK 261 str. (narkotinių medžiagų pardavimas J. J. ) išteisinti, neįrodžius, kad H. M. dalyvavo padarant paminėtas nusikalstamas veikas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 63 str. 4 d., 5 d., 6 d. pagrindu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu.

Įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2004 m. birželio 9 d. iki 2005 m. vasario 23 d., laikyti, kad H. M. bausmę, paskirtą pagal BK 259 str. 2 d., atliko.

H. M. iš suėmimo paleisti.

Kardomąją priemonę - kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.