- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- M1-327-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00859-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- L. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiajai L. Š., gynėjai adv. Singridai Samoškienei, ekspertui Arūnui Galiniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo
V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, 3 skyrių išsilavinimo, našliui, pensininkui, neteistam, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką:
2011 12 18 laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 08.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, tyčia sudavė rankomis bei metaline lazda mažiausiai 26 smūgius negalinčiai vaikščioti ir dėl to esančiai bejėgiškos būklės savo sutuoktinei E. V. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas E. V. daugybines poodines kraujosruvas kaktoje, plintant į dešinio smilkinio sritį, apatiniuose vokuose, kairio skruosto -smilkinio srityje, smakre, kairiame žaste, dilbyje ir plaštakoje, dešiniame dilbyje ir plaštakoje, dešinio peties srityje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus kaktoje, daugybines muštines ir muštines plėštines žaizdas galvoje, dėl ko E. V. nuo daugybinių muštinių ir muštinių – plėštinių žaizdų galvoje, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, mirė, šiais veiksmais nužudė bejėgiškos būklės šeimos narį – sutuoktinę E. V., t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.
Tai, kad V. V. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina įrodymai:
Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad ji kartu su tėvais negyvena, apie tai, kad nužudyta motina E. V. sužinojo po dienos iš policijos pareigūnų. Tėvui V. V. vaidentis pradėjo 2011 metų vasarą, nusišnekėdavo, kad mama su kažkuo prisigėrė ant kampo, prie parduotuvės, kad nuo spintos jį kažkas stebi, veidrodį apsuko, sakydavo, kad per veidrodį kažkas žiūri, kaimynai stebi. 2011 m. rugpjūčio mėn. tėvas taip pat buvo sumušęs motiną, tą kartą mamą paguldė į Klinikas, kur jai buvo konstatuotas galvos sumušimas, o tėvą į psichiatrinę ligoninę. Surašė ligoninėje, kas vyksta su tėvu, prašė jį ištirti, tačiau sekančią dieną tėvą iš ligoninės paleido, nustatė baltąją karštinę. Tą kartą tėvas motiną sumušė be priežasties, buvo prisigėręs. Tėvas buvo labai pavydus, jis dažnai mamą mušdavo, visą gyvenimą. Mama 6-7 metus nevaikščiojo, pradžioje su lazda vaikščiojo, visai nevaikščiojo metus laiko. Jai linkdavo kojos, galva svaigdavo, pas gydytojus vaistų išrašyti mamai nueidavo tėvas. Iki tualeto mama pati nevaikščiojo, nebent keturiomis, susitvarkyti mamai taip pat padėdavo tėvas, kartais ji atvažiuodavo. Po įvykio su tėvu tik laiškais bendravo, susitikusi nebuvo, jis rašė, kad to nepadarė. Paskutiniame laiške parašė, kad mama norėjo dirbti prostitute, jis neleido, todėl ji nusižudė. Prieš tai jis motinai laišką buvo parašęs. Tėvų bute po šio įvykio jokių daiktų nepasigedo, tėvai gyveno dviese, niekas pas juos neateidavo, raktų nuo buto taip pat iš pašalinių niekas neturėjo, tik ji. Metaline lazda, kai dar galėdavo atsikelti iš lovos, naudojosi mama. Civilinio ieškinio atsisako.
Liudytoja A. F. parodė, kad ji E. V. nepažinojo, V. V. kaip kaimyną retkarčiais sutikdavo. Gyvena tame pačiame name, kaip ir E. bei V. V., butų durys gretimos. Tą rytą apie 8 val. paskambino į duris, vyras atidarė, žmogus, kuris paskambino, paprašė iškviesti GMP, sakė, kad jo žmonai blogai. V. V. paėmė telefoną, pats paskambino ir išėjo. Po kiek laiko felčerė klausė, ar ji galėtų užeiti į tą butą pasižiūrėti, tačiau ji atsisakė motyvuodama tuo, kad jos vaikas mažas ir ji nenorinti eiti. Tą naktį triukšmo jokio negirdėjo, bet miega gretimame kambaryje, naktimis girdėdavo moters aimanas nuo skausmo. Tą naktį buvo labai ramu. Tame bute gyvena apie 6-7 metus, tačiau kaimynės E. V. nėra mačiusi. Vieną kartą, kai ant kėdutės išnešė felčerė, tada pirmą kartą matė E. V.. V. V. dažnai matydavo, kelis kartus matė jį neblaivų, su alaus buteliu. Kad kas užeitų pas kaimynus į butą, nematė, tik dukrą matė gal du kartus, daugiau pašalinių asmenų nematė.
Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba GMP med. stotyje, slaugytoja. Tą dieną tai buvo pirmas kvietimas budėjimo metu, jį gavo po 8 val. ryte, kvietimas neeilinis, todėl prisimena. GMP lyg kvietė kaimynas nustatyti mirtį. Atvykus nurodytu adresu, gal koridoriuje pasitiko vyras, atidarius buto duris, koridoriuje buvo netvarka, telefonas sudaužytas, ant grindų daiktai buvo, pėdsakas kraujo iš kairės pusės lyg rankos ant sienos, į kambarį durys atidarytos, WC atidarytas, puodukas geltonas mėtėsi. Klausė, ar jis kaimynas, atsakė, kad vyras, į klausimą, kodėl tokia betvarkė, atsakė, kad dabar tvarkosi. Kambaryje skersai lovoje gulėjo moteris be gyvybės ženklų, galva į lango pusę, ant sienos lyg kraujo taškai matėsi. Apžiūrėjo, moteris nekvėpavo, matėsi vizualiai, kad jau lavonas. Lavonas, kiek pamena, buvo su rūbais, lovoje gulėjo ant nugaros, galva, plaukai buvo kruvini, daugiau žaizdų lavono nežiūrėjo. Šalia stovėjo dubuo su vandeniu, visur voliojosi popierius. Vyras sakė, kad moteris labai sunkus ligonis. Paskambino pamainai ir informavo apie padėtį, jai sakė pabūti, iškvies policiją. Kol policija atvyko, reikėjo bendrauti, lyg ramus tas vyras buvo. Nuėjo iki virtuvės, matė koridoriuje tuščią butelį nuo degtinės stovintį, virtuvėje irgi buvo betvarkė, daug buteliukų. Vyras sakė, kad jis buvo išvažiavęs pas gimines dirbti, kai grįžo, tą betvarkę pamatė. Pamaniusi, gal kaimynai girdėjo kažką, išėjusi į koridorių paskambino į duris, jauna moteris atidarė, sakė užvakar girdėjo, kad dejavo moteris. Atvykus policijos pareigūnams, ji išvyko. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vyriškio rankos buvo aptaškytos raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis kaimynus iš 87 buto pažinojo iš matymo, tačiau nebendravo. Gyvena ten tris metus, moterį iš to buto matęs kartą, kai grįžo apsipirkęs, ji dejavo per balkono langą, prašė pagalbos, tačiau kada tai buvo, neprisimena. Skundėsi ta moteris, kad jos namuose nepažįstami žmonės, prašė pagalbos, šalia buvo vyras, bet jis nieko nesakė. Moteris tyliai kalbėjo, prašiau paeiti arčiau krašto, nepaėjo, matėsi, kad ji silpna, sunkiai jaučiasi. Parėjęs namo pasakė apie tai kaimynui iš pirmo aukšto, jis pasakė, kad jau patikrino, ten nieko nėra. Pabeldė pas juos į duris, paskambino, gal po 3 min. atidarė vyras, sakė, kad vagys jau pabėgo. Palaikė tą vyrą silpnapročiu, ir tiek. Pas tuos kaimynus, kad lankytųsi pašaliniai žmonės, nematęs, lyg kartą socialinė darbuotoja buvo atėjusi. Triukšmo iš to buto niekada negirdėjo. Tuo metu, kai buvo nužudyta kaimynė, buvo išvykę, kai grįžo namo, pamatė kaimynų duris užplombuotas, paskambino nurodytu numeriu, pasakė, kad įvyko žmogžudystė.
Liudytoja E. B. parodė, kad ji kaimynų iš 87 buto asmeniškai nepažinojo, vyrą laiptinėje sutikdavo, moterį gal po metų balkone pamatė. Tą savaitgalį buvo išvykę, grįžo vakare, pamatė kaimynų duris užplombuotas, kiek žino, buvo įvykdyta žmogžudystė. Per 3 metus, kiek gyveno, nė žodžio nėra girdėjusi iš to kaimyno, pasisveikinus neatsakydavo, buvo nebendraujantis žmogus, šlapimo kvapas jausdavosi. Besišlaistančio neteko matyti, vaikščiodavo lėtai, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio, neteko matyti. Vieną kartą, kai ėjo su draugu, balkone matė tą moterį, senukas šaukė, kad jis ir žmona, kaip užpulti jautėsi. Pagalbos šaukėsi vyras, sakė su žmona yra. Klausė, kur ta žmona, tada ji pakėlė galvą, bet nieko nesakė. Pamanė, kad kliedi, ta moteris persisvėrė, buvo šokas, kai pamatė moterį, visada manė, kad kaimynas vienas gyvena. Kieme buvo kaimynai, laiptinėje tikrai nebuvo nieko, jokių svetimų žmonių. Nuskubėjo su draugu į viršų, atidarė vyras duris, sakė, kad jie jau nubėgo, sumojavo, pamanė, kad viskas gerai. Pašalinių asmenų į butą ateinančių nematė, yra mačiusi pas juos ateinančią moterį, manė, kad socialinė darbuotoja. Butas netvarkingas, šlapimo kvapas iš buto sklisdavo, seni, priežiūros stokojantys žmonės. Moterį matė tą vieną kartą, ir dar kartą, kai minėta moteris, kaip dabar supranta dukra, atėjo paprašyti, kad padėtų nunešti į GMP, matė pro duris trumpai, neįsidėmėjo net veido.
Ekspertas A. G. parodė, kad stacionarinės teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės išvadą tvirtina pilnai. V. V. sirgo nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagyslių demencija su psichozės simptomais, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, juos valdyti. Rekomendavo priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežtojo stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu V. V. patalpintas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, su juo atlikti tyrimo veiksmų nerekomenduojama, su juo kontaktas neįmanomas. Ekspertizės metu turėjo duomenis, kad V. V. buvo nuvežtas į Kauno psichiatrinę ligoninę, iš dokumentų matosi, kad tada buvo psichozė. Ekspertizės metu V. V. buvo dezorientuotas, laukė žmonos, nesiorientavo situacijoje. Pradžioje laukė, kad ateis su krepšeliu lankyti, paskui aiškino, kad žmona prieš 3 metus mirusi. Apie tą sumušimą konkrečiai neminėjo, neišsakė nieko. Agresija, jei kas nors vaidenasi, gali pasireikšti, gali gintis, pulti.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 7-25, t. 1) nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, butas ketvirtame aukšte, buto šarvuotos durys, rakinamos dvejomis įleidžiamomis spynomis, be išorinių mechaninių pažeidimų, buto duryse yra raktai, buto langai uždaryti, be išorinių mechaninių pažeidimų, apžiūros metu buto koridoriuje rastas stacionarus telefono aparatas, kurio ragelis nukeltas, telefono laidai ištraukti, vonios kambaryje vonioje rasti kraujo krešuliai, kambaryje, kuriame rastas lavonas, yra įstiklintas balkonas, langas ir balkono durys uždarytos, be išorinių mechaninių pažeidimų, ant kambaryje esančios medinės spintos durų rastos lašo formos dėmės, panašios į kraujo, ant palangės, orlaidžių, radiatoriaus ir sienos už lango, arčiau priešakinės sienos pusės, rastos lašo formos dėmės, panašios į kraujo, išsidėsčiusios 1.80x2.08 m. plotyje. Prie priešakinės kambario sienos, raudonoje išskleistoje sofoje rastas moteriškos lyties lavonas, lavonas guli ant nugaros, aukštielninka, lavono rankos ištiestos palei liemenį delnais žemyn, akys užmerktos, burna užčiaupta. Lavonas vilki juodos spalvos megztinį ir pilkos spalvos marškinėlius, kurie perkelti per galvą ir yra virš krūtinės. Galvos plaukai kaktos srityje ir kairiajame šone sulipę šviežiu krauju. Kairėje momeninėje srityje ir kaktoje pastebėtos gilios iki kaulo muštinio pobūdžio žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, pereinančios į skruostus, daugybinės kraujosruvos abiejų rankų plaštakose bei kairėje blauzdoje. Po lavono galva rasta krauju permirkusi pagalvė. Išankstine mirties priežastimi įvardijamas nukraujavimas arba galvos trauma su nukraujavimu. Prie lovos ties lavono galva ant grindų rasta raudonos spalvos dėmė, kuri vietomis valyta. Šalia dėmės rastas plastikinis indas su švariu vandeniu. Šalia lovos rastas staliukas su ratukais, ant jo stalinė lempa, staliukas ir lempa sutepti krauju. Šalia staliuko stovinčios taburetės sėdimoji dalis gausiai aptaškyta krauju, ant taburetės yra plėšomas kalendorius ir televizoriaus valdymo pultelis, ant kurių matomos dėmės, panašios į kraujo. Ant grindų esančiuose pataluose rastas lazdos plastmasinis antgalis ir gausiai krauju sutepta pagalvė. Antrajame buto kambaryje dėmių, panašių į kraujo, nerasta. Virtuvėje ant stalo rastas stikliukas su raudonos spalvos dėmėmis, po virtuvės stalu ant grindų rasta metalinė lazda, plastmasine pilkos spalvos rankena, aptaškyta raudonos spalvos dėmėmis. Virtuvėje, šiukšlių dėžėje rasti tušti buteliai. Po apžiūros iš įvykio vietos paimta: kraujo krešulys iš vonios, kraujo dėmių nuoplova nuo spintos durų, dviejų pagalvių fragmentai, ant grindų rastos kraujo dėmės nuoplova, dėmių nuo staliuko ir stalinės lempos nuoplovos, dėmių nuo taburetės nuoplovos, lazdos plastmasinis antgalis, stikliukas, metalinė lazda, rankų pėdsakai nuo 250 ml. talpos butelio,
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus pažyma (b.l. 29, t. 1) nustatyta, kad E. V. mirtis įvyko nuo muštinių-plėštinių galvos žaizdų, komplikuotų išoriniu nukraujavimu ir kraujavimu.
Specialisto išvada (b.l. 31-36, t. 1) nustatyta, kad E. V. mirties priežastis yra daugybinės muštinės ir muštinės-plėštinės žaizdos galvoje, tai komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku. E. V. mirė 3-8 valandos iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. E. V. lavono kraujyje, dešinės akies stiklakūnio skystyje ir kairės akies stiklakūnio skystyje etilo alkoholio nerasta. E. V. konstatuota: daugybinės muštinės (dvi) ir muštinės-plėštinės (dvi) žaizdos galvoje, padarytos kiek buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, kuris galimai turėjo briauną. Žaizdų padarymui pakako keturių trauminių poveikių. Žaizdos padarytos kelių-keliolikos valandų iki mirties bėgyje. Visos žaizdos galėjo būti padarytos tiek vienu anksčiau minėtu įrankiu, tiek keliais analogiškų savybių įrankiais. Visos galvos žaizdos galėjo būti padarytos E. V. esant įvairiose padėtyse, jos nebūdingos savigynai ir tyčiniam savęs žalojimui. Žaizdos atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sukėlė mirtinas komplikacijas; daugybinės poodinės kraujosruvos kaktoje, plintant į dešinio smilkinio sritį, apatiniuose vokuose, kairio skruosto-smilkinio srityje, smakre, kairiame žaste, dilbyje ir plaštakoje, dešiniame dilbyje ir plaštakoje, dešinio peties srityje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai kaktoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neatmetama galimybė, kad minimi sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu, kaip ir galvos žaizdos. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai padaryti nemažiau 22 (dvidešimt dviejų) trauminių poveikių pasėkoje paros iki mirties bėgyje, galimai artimu galvos žaizdų padarymui metu. Gyvam asmeniui šios poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai būtų vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę, šie sužalojimai galėjo turėti įtakos mirčiai. Visos poodinės kraujosruvos ir galvos nubrozdinimai galėjo būti padaryti E. V. esant įvairiose padėtyse, sužalojimai nebūdingi savigynai ir tyčiniam savęs žalojimui; senos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje padarytos kietais bukais daiktais trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 4- paros iki mirties, jos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Po sužalojimų padarymo E. V. kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus valingus veiksmus. Drabužių pažeidimų nekonstatuota. Duomenų, kad nuo mirties momento iki lavono apžiūros įvykio vietoje būtų keista lavono poza, nėra.
Specialisto išvada (b.l. 23-29, t. 2) nustatyta, kad tyrimui pateiktos E. V. kairio momens srities odos žaizdos yra linijinės, kurių viršutinius galus kerta sekcijinis pjūvis, todėl nustatyti konkretų pirminį šių žaizdų ilgį nėra galimybės. Šiose odos žaizdose rasti metalizacijos geležimi pėdsakai. Tyrimui pateiktos E. V. lavono kairio momens srities odos žaizdos yra muštinės, galimai padarytos briauna. Konkrečiau pasisakyti apie žaizdų susidarymo mechanizmą negalima, kadangi žaizdose trūksta viršutinių žaizdos galų. Tokiu būdu, žaizdos nėra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui. Neatmetama galimybė, kad tyrimui pateiktos E. V. lavono kairio momens srities odos žaizdos galėjo būti padarytos tyrimui pateikta metaline lazda.
Specialisto išvada (b.l. 43-44, t. 1) nustatyta, kad ant lazdos, V. V. kelnių, marškinėlių, marškinių yra žmogaus kraujas, atlikus tyrimą gautas E. V. DNR profilis. Nuoplovoje nuo V. V. dešinės rankos nagų rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus tyrimą gauti V. V. ir E. V. DNR profiliai.
Specialisto išvada (b.l. 54-56, t. 1) nustatyta, kad piršto pėdsakas, nukopijuotas 36x42 mm dydžio daktiloskopine plokštele nuo 250 ml butelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, yra paliktas V. V. dešinės rankos nykščiu, piršto pėdsakas, nukopijuotas 36x43 mm dydžio daktiloskopine plokštele, yra paliktas V. V. kairės rankos smiliumi.
Tarnybiniu pranešimu (b.l. 63, t. 1) nustatyta, kad 2011-12-18 gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, yra E. V., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas. 9.00 val. nuvykus šiuo adresu, bute rastas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir lovoje gulinti pusnuogė, negyva, kruvina, ant kūno ir veido su kraujosruvomis bei kruvina galva E. V.. Bute ant grindų, baldų, sienų matyti dėmės, panašios į kraują. V. V. įvykio aplinkybių neaiškino, ištisai aimanavo ir verkė. V. V. baltinių rankovės buvo su dėmėmis, panašiomis į kraują.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 64, t. 1) nustatyta, kad V. V. pateikė juodos spalvos kelnes, languotus baltinius, pilkos spalvos apatinius marškinėlius.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 65, t. 1) nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti V. V. drabužiai, vilkėti nužudymo metu: juodos spalvos per galvą velkamas megztinis, balšvi naktiniai marškiniai.
Tarnybiniu pranešimu (b.l. 69, t. 1) nustatyta, kad tikslu patikrinti V. V. parodymus, kad jis 2011 12 18 laikotarpyje nuo 8 iki 9 val. buvo prekybos centre ,,Maxima“ ir pirko kavą bei batoną, nuvykus į prekybos centrą „Maxima“, esantį Šarkuvos g. 1a, Kaune, ir peržiūrėjus įėjimo į parduotuvę vaizdo įrašus nuo 8.00 val. iki 9.00 val. V. V. nepastebėtas. Patikrinus pirkinių kasos čekius, buvo nustatyta, kad šiuo laikotarpiu niekas iš apsipirkinėjusių asmenų nepirko prekių, kur būtų kava ir batonas.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b.l. 72, t. 1) nustatyta, kad 2011-12-18 8:08 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) rasta mirusi E. V., kvietėjas kaimynas. Atvykus rastas moteriškos lyties lavonas, gulintis lovoje, gyvybės žymių nerasta, galvos plaukai kruvini (kraujas sukrešėjęs), kūnas sustingęs, apie akis poodinės kraujosruvos. Prie lovos sukrešėjęs kraujas, aplinka netvarkinga. Vyras nurodė, kad grįžęs po 1 paros rado ją mirusią.
Kauno klinikinės ligoninės raštu (b.l. 74, t. 1) nustatyta, kad E. V. gydėsi Neurologijos skyriuje nuo 2011-08-23 iki 2011-08-26. Diagnozė: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Ligonės teigimu, buvo namuose sumušta vyro prieš porą dienų iki patekimo į gydymo įstaigą, buitinio konflikto metu.
Tarnybiniu pranešimu (b.l. 77, t. 1) nustatyta, kad B. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, žinanti, kad V. V. nuolatos gerdavo alkoholinius gėrimus ir jam dažnai rodydavosi nebūti dalykai, jis dažnai skambindavo į jos ir kitų kaimynų duris ir aiškindavo, kad jį kažkas muša ir seka, prašydavo leisti paskambinti į policiją. Pasak B. S., V. V. ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, o V. V. pastaruosius mėnesius nevaikščiojo ir buvo priklausoma nuo V. V. priežiūros. J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, V. V. apibūdino kaip ramų, tačiau nuolat girtaujantį asmenį. Abi pilietės paliudyti raštiškai kategoriškai atsisakė.
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b.l. 136, t. 1) nustatyta, kad V. V. 2011-12-18 13 val. 34 min. buvo neblaivus, rasta 1,41 promilės alkoholio.
Specialisto išvada (b.l. 138, t. 1) nustatyta, kad V. V. konstatuota odos nubrozdinimai kairės girnelės projekcijoje, kairės rankos III-IV-V pirštuose ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti nurodytų kūno sričių trauminiu kontaktu su kietais bukais daiktais pasėkoje. Tikėtinas poodinės kraujosruvos padarymo laikas 4-9 paros iki apžiūros, kraujosruvos padarymui pakako vieno trauminio poveikio. Karės rankos pirštai, tikėtina, sužaloti daugiau nei prieš dvi savaites iki apžiūros. Odos nubrozdinimas kairės girnelės projekcijoje, tikėtina, padarytas 5-12 parų iki apžiūros, šio nubrozdinimo padarymui pakako vieno trauminio poveikio, šis nubrozdinimas galėjo susidaryti V. V. griūvant (suklumpant). Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2011 12 18, nekonstatuota.
Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės raštu (b.l. 144, t. 1) nustatyta, kad V. V. į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2011-08-23 17:35 val. su GMP. Atlikus stebėjimo paslaugą 2011-08-24 14:00 val. V. V. išrašomas į namus. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.
Asmens sveikatos istorijos nuorašu (b.l. 177-182, t. 1) nustatyta, kad V. V. nuo 2011 08 23 iki 2011 08 24 buvo gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje, jam nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, iš ligos istorijoje esančio L. Š. pareiškimo matyti, kad V. V. jau 2 mėn. kaip pasakoja, kad nuo spintos fotografuoja, per veidrodį iš kito buto stebi žmonės, prie lovos sėdi vyrai, kad jie pabėgo per langą, nors butas 4-me aukšte, į ligoninę pristatytas, kai kaltindamas neįgalią žmoną neištikimybe, ją sumušė.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. V., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė rankomis bei metaline lazda mažiausiai 26 smūgius negalinčiai vaikščioti ir dėl to esančiai bejėgiškos būklės savo sutuoktinei E. V. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas E. V. daugybines poodines kraujosruvas kaktoje, plintant į dešinio smilkinio sritį, apatiniuose vokuose, kairio skruosto -smilkinio srityje, smakre, kairiame žaste, dilbyje ir plaštakoje, dešiniame dilbyje ir plaštakoje, dešinio peties srityje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus kaktoje, daugybines muštines ir muštines plėštines žaizdas galvoje, dėl ko E. V. nuo daugybinių muštinių ir muštinių – plėštinių žaizdų galvoje, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, mirė, t. y. tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį - sutuoktinę E. V.. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 6 p. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad V. V. buvo silpnos sveikatos, dėl savo sveikatos stovio nevaikščiojo ir pastoviai gulėjo lovoje, beveik negalėjo savęs apsitarnauti, o juo labiau pasipriešinti prieš ją vartojamam smurtui, V. V. suvokė, kad jo sutuoktinė E. V. yra bejėgiškos būklės, nes ne kartą nurodė, kad jo sutuoktinė apie 7 metus nevaikšto, todėl yra priklausoma nuo jo priežiūros, todėl V. V. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., nes byloje nustatyta, kad tarp V. V. naudoto fizinio smurto – t. y. suduotų ne mažiau kaip 26 smūgių rankomis ir metaline lazda bejėgiškos būklės esančiam savo šeimos nariui - sutuoktinei E. V. į įvairias kūno vietas bei jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau iš kaltinimo V. V. šalintina veiką kvalifikuojanti aplinkybė, numatyta BK 129 str. 2 d. 6 p., t. y. tai, kad jis savo veiksmais sukėlė E. V. dideles dvasines ir fizines kančias, tuo nužudė ją itin žiauriai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punkto 5 dalyje išaiškinta, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Šiuo atveju neužtenka vien tik objektyvių V. V. veiksmų įvertinimo – per trumpą laiką tyčia smogdamas rankomis bei metaline lazda daugybinius smūgius senyvo amžiaus moteriai į įvairias kūno vietas, kas rodo atliktų smurtinių veiksmų moters atžvilgiu intensyvumą, tokiais veiksmais jis neabejotinai objektyviai sukėlė E. V. dideles dvasines ir fizines kančias. Tačiau byloje nustatyta, kad V. V. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. nesuvokė, kad nukentėjusiajai gyvybė bus atimta itin žiauriai ir sąmoningai nepasirinko tokio gyvybės atėmimo būdo, todėl jo veika negali būti kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (b.l. 173-176, t. 1) nustatyta ir teisme apklaustas ekspertas A. G. patvirtino, kad V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija su psichozės simptomais, negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su V. V. negalima atlikti tyrimo veiksmų, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. V. V. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, nes įvykdytas sunkus nusikaltimas, V. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, yra psichozinėje būsenoje, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas.
Šių duomenų pakanka teigti, kad V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., padarė, būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 4 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str., 318 str.,
nutaria:
V. V., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Daiktinius įrodymus, nutarčiai įsiteisėjus: E. V. drabužius: juodos spalvos megztinį, naktinius marškinius, V. V. drabužius: juodos spalvos kelnes, languotus marškinius, apatinius marškinėlius, vokus su 7 konteineriais su vatos tamponais, ant kurių padarytos nuoplovos, voką su stikliuku, vokus su pagalvių audinio dalimis, voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su V. V. dešinės rankos nagų nuoplova, voką su V. V. DNR pavyzdžiu, saugomus prie bylos medžiagos sunaikinti kaip beverčius, V. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, saugomą byloje (b.l. 186, t. 1), išsiųsti į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.