- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2SA-42-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Petras Jaržemskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. V.
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kreditorius
- R. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės Janinos Gančierienės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Janina Gančierienė, išieškotoja R. V. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, prašė panaikinti antstolės J.Gančierienės 2008-07-04 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu buvo išspręstas jo ir išieškotojos santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo klausimas. Jie sutarė dėl vaikų išlaikymo. Teigia, kad dalis pinigų, skirtų vaikų išlaikymui, buvo sutarta mokėti draudimo išmoka, o likusioji - pinigais. Jis moka kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Lt draudimo įmoką, o 300 Lt sumoka išieškotojai. Jis moka 100 Lt daugiau dėl savo geranoriškumo. Tačiau mokėti papildomai dar 300 Lt , tai yra iš viso per mėnesį 600 Lt vaikų išlaikymui neišgali, tiek lėšų neturi, nes turi kreditinius įsipareigojimus, turi dar du nepilnamečius vaikus, reikalingus jo išlaikymo. Mano, kad antstolės patvarkymas yra neteisingas, patvarkyme neatsižvelgta į ilgalaikius nusistovėjusius išlaikymo mokėjimo santykius, kurie parodo, kad sutartas išlaikymas mokėti buvo sutartas dvejopu būdu- apmokant draudimo išmoką bei likusią dalį mokant pinigais. Jis įsiskolinimo neturi, įsiskolinimas apskaičiuotas už ilgesnį negu trejų metų terminą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad išieškotojos turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Todėl pareikštą skundą prašė tenkinti, panaikinti antstolės patvarkymą.
Suinteresuotas asmuo – išieškotoja R. V. nesutiko su pareikštu skundu. Nurodė, kad teismo sprendimu jų dviem vaikams yra nustatytas po 300 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui. Šio išlaikymo skolininkas pareiškėjas nemoka. Ji mano, kad pareiškėjo įvardytos aplinkybės yra nesvarbios ir neteisingos, kad nurodytomis aplinkybėmis skolininkas R. V. siekia nemokėti vaikams išlaikymo. Teigia, kad vaikų draudimo sutartys buvo sudarytos iki teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas, todėl draudimo sutarčių vykdymas neįtakoja priteisto išlaikymo dydžio, negali nustatyto išlaikymo mažinti mokama draudimo suma. Draudimo sutartimi skolininkas siekia sau naudos, nes sudaręs draudimo sutartis yra draudėju, galinčiu bet kada pakeisti draudimo naudos gavėją, be to, už mokamas draudimo įmokas gauna mokesčių lengvatas, taip jis išvengia priteisto mokėjimo. Kadangi skolininkas nevykdo teismo sprendimo, todėl kreipėsi į antstolę, prašė, kad jai priteistas ir nustatytas šalių sutarimu išlaikymas vaikams išlaikyti būtų realiai mokamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. V. skundą. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr.31-498/08 yra vykdomasis raštas dėl skolininko R. V. prievolės mokėti nepilnamečių B. V. ir A. V. išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui. Vykdomasis raštas neatšauktas, nepanaikintas, neužginčytas. Todėl pagal LR CPK 587 str. 1 d. 1 p. išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, suteikiantis teisę antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (LR CPK 586 str.). Vykdomasis raštas išduotas 2003-07-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-2518-14/03, pagrindu. Šis teismo sprendimas nepanaikintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Pažymėjo, kad abi vykdymo proceso šalys vienareikšmiai nurodė, kad draudimo sutartys buvo sudarytos iki teismo sprendimo paskelbimo, iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo. Taigi, ši aplinkybė, tai kad draudimo sutartys buvo sudarytos iki prisiimtos prievolės mokėti konkretaus dydžio – 300 Lt - ir konkrečia forma - nustatytomis periodinėmis kas mėnesį mokamomis tiesioginėmis išmokomis, rodo, kad vykdymo proceso šalys nesulygo dėl kitaip mokamo ir kitokia forma teikiamo (mokant dalį išlaikymo draudimo įmokomis, o kitą dalį pinigais) išlaikymo. Todėl pareiškėjo argumentas, kad dalį išlaikymo vaikams jis moka draudimo įmokomis, teismas laikė nepagrįstu, neatitinkančiu nepilnamečių vaikų interesų ir neturinčiu įtakos skolininko prisiimtos prievolės mokėti kiekvienam vaikui konkrečią išlaikymo dydžio sumą – po 300 Lt per mėnesį. Todėl antstolė pagrįstai nukreipė vykdymui į skolininko darbovietę išieškojimą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį taip, kaip nurodyta vykdomame teismo sprendime pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, priimtas 2003-07-02 įsiteisėjo 2003-08-02. Vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui nesuėjus LR CPK 606 str. 2 dalyje nustatytam 10 metų terminui. Todėl priteisto išieškojimo mažinti trejų metų laikotarpio apimtyje nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį bei antstolės Janinos Gančierienės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.31-498/08 dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo išieškojimo. Mano, kad, priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, jog 2003-07-02 teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru susitarimu, kartu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.1 ir 3.2 punktuose buvo numatyta, jog pareiškėjas abiems vaikams mokės po 300 Lt kiekvienam per mėnesį, perduodant R. V. šia sumą grynais arba pervedant juos į nurodytą sąskaitą banke, arba kitu šalių susitarimo būdu. Pažymi, jog šalys tarpusavyje susitarė, jog pareiškėjas 300 Lt išieškotojai mokės grynais, o likusią dalį kaups iš savo asmeninių lėšų vienoje iš draudimo kompanijų pagal vaikų gyvybės draudimo sutartį ir susidariusią sumą vaikai gaus pasiekę pilnametystę. Tokia padėtis tenkino abi šalis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2008 m. birželio mėn. Šį žodinį susitarimą patvirtina ir vaikų gyvybės draudimo liudijimai, iš kurių matyti, kad nuo 2002-10-18 pareiškėjas su Commercial Union draudimo kompanija buvo sudaręs vaikų gyvybės draudimo sutartis. Išieškotojai šios aplinkybės yra gerai žinomos, todėl ji, kreipdamasi į antstolę dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo, pasielgė nesąžiningai, o antstolė neišsiaiškino reikalo esmės, atliko vieną po kito neteisėtus veiksmus. Mano, jog antstolė į teikiamą materialinį išlaikymą vaikams turėjo įskaityti pareiškėjo laisvanoriškai mokamas draudimo įmokas ir nelaikyti jo skolininku pagal išieškotojos vykdomąjį raštą. Mano, kad teisėja pažeidė LR CK 3.200 str. reikalavimus, kur nurodoma, jog įsiskolinimas negali būti priteisiamas daugiau nei už trejus metus. Vadovautis LR CPK 606 str. 2 ir 4 d. šiuo atveju nebuvo pagrindo, nes ši norma reguliuoja ne materialinės teisės, o procedūrinius dalykus. Išieškotojai niekas netrukdė išsiimti vykdomojo dokumento ir pateikti jį vykdymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų numatytų įgaliojimų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 2 d.). Įstatymas nesuteikia teisės antstoliui priimti sprendimų dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir pan. Todėl vykdydama išlaikymo išieškojimą iš pareiškėjo, antstolė neturėjo pagrindo skolininko mokamų draudimo įmokų įskaityti į vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Skundžiamas antstolės patvarkymas dėl išlaikymo skolos išieškojimo yra įstatymo numatyta priverstinio vykdymo priemonė, kuri pilnai atitinka vykdomojo dokumento pobūdį. Todėl skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą ir tenkinti skundą.
Pagrindinė antstolio pareiga - savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Vykdant sprendimą, kylančius klausimus antstolis sprendžia motyvuotu patvarkymu. Pareiškėjas R. V. prašė panaikinti antstolės Janinos Gančierienės 2008-07-04 patvarkymą Nr. 31-498/08 „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo“. Nurodė, kad antstolė, neišsiaiškinusi reikalo esmės, neteisėtai atliko veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu ir nurodo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-07-02 sprendimo pagrindu R. V. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pareiškėjas nurodė, jog 300 Lt mokėjo grynais, o likusius pinigus investavo į vaikų gyvybės draudimą. LR CK 3.196 str. įtvirtina galimo išlaikymo vaikams formas, t.y. kas mėnesį mokamos periodinės išmokos; konkreti pinigų suma; arba gali būti priteisiamas vaikui tam tikras turtas, tačiau draudimo įmokos nenumatytos. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis moka draudimo įmokas, neįtakoja sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytos jo prievolės teikti išlaikymą vaikams išmokomis. Remiantis šiais duomenimis buvo nustatyta, kad skolininkas pareiškėjai nuo 2003-08-02 moka vaikų išlaikymui tik po 300 Lt per mėnesį. Vykdomojoje byloje nebuvo pateikta jokių skolininko ar pareiškėjos sudarytų susitarimų, nustatančių kitokį išlaikymo mėnesinio mokėjimo dalies perdavimo būdą, todėl nėra teisinio pagrindo skolininko laisvanoriškumo mokėti draudimo įnašas pagal vaikų gyvybės draudimo liudijimus pripažinti išlaikymu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo mokamų draudimo įmokų negalima prilyginti išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimui teismo patvirtintoje sutuoktinių sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatyta išlaikymo mokėjimo forma.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog teismas, priteisdamas įsiskolinimą, turėjo vadovautis LR CK 3.200 str. reikalavimais ir pritaikydamas LR CPK 606 str. 2 ir 4 d. normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentas ir pažymi, jog priėmus teismo sprendimą ir pradėjus jį vykdyti priverstine tvarka, turi būti taikomos LR CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą. Atitinkamai išieškojimo senačiai taip pat turi būti taikomos LR CPK VI dalies normos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines normas ir nurodė terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdymui, pagrįstai netaikė LR CK 3.200 str. normų. LR CK 3.200 str. taikomas, sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau po teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo, LR CK 3.200 str. nebetaikomas.
Pareiškėjo R. V. sku dą dėl antstolės veiksmų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 str. 1 p.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.