Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 64-7-2606 Ž. G. skirta 23 eurų baudą už tai, kad ji, nuosavybės teise priklausantį automobilį „Lexus IS250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 16 d. 10.45 val. mokamoje automobilių stovėjimo vietoje (duomenys neskelbtini) buvo pastačiusi kelio ženklo Nr. 528 (Stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (Mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 13 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ str.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi Ž. G. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad Ž. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str. Teismas nutartyje nurodė, kad pažeidėja pati pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jos automobilis buvo paliktas stovėti mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau vietinė rinkliava sumokėta ne už visą stovėjimo laiką. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pateiktos nuotraukos patvirtino, kad Ž. G. automobilis pažeidimo padarymo metu, t.y. 10.36 val. stovi geltonojoje zonoje, pranešimas dėl padaryto pažeidimo priklijuotas ant jos automobilio lango 10.42 val., ką patvirtino liudytojo J. A. parodymai ir tarnybinis pranešimas.

Skunde pabrėžiama, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas kaip tai numato „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 38 p. nuostatos. Pranešimas apie padarytą pažeidimą iš viso nebuvo priklijuotas ant automobilio stiklo, ko pasėkoje Ž. G. negalėjo geranoriškai sumokėti 12 eurų rinkliavos ir išvengti administracinio teisės pažeidimo nutarimo surašymo. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 str. numatytas vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta, tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas atkirai įrodymas ir jų visuma. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymėtina, kad asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija, draudžiama įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Ž. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ATPK 124⁵ str. nustatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 12 p., kuriame nustatyta, kad nustatyto dydžio vietinė rinkliava, pastačius transporto priemonę, privalo būti sumokama nedelsiant grynaisiais pinigais, perkant nustatytos formos transporto priemonės stovėjimo bilietus (biliete trinant pažymima transporto priemonės pastatymo zona, data ir laikas); mobiliuoju telefonu siunčiant nustatyto turinio trumpąją žinutę savo mobiliojo ryšio operatoriui, jei su juo rinkliavos mokėtojas yra pasirašęs atitinkamą sutartį., mokėjimo nurodymu (pavedimu), atliekant elektroninių lėšų pavedimą, naudojant mokėjimo korteles (transporto priemonių stovėjimo bilietų automatai, įrengti mokamose transporto priemonių stovėjimo vietose). Šių nuostatų 13 p. nurodyta, kad vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai. Baigiantis nurodyto dydžio rinkliavos sumokėjimo laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą 12 punkte nurodyta tvarka.

Ž. G. teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad 2015-01-16 apie 10.00 val. kartu su pažįstamu atvyko savo transporto priemone „Lexus IS250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš asmeninio telefono numerio parkavo geltonoje zonoje 30 min. Apie 10.40 val. abu grįžo prie transporto priemonės ir nuvažiavo. Jokio pranešimo, priklijuoto prie jos transporto priemonės nebuvo, todėl ji neturėjo galimybės sumokėti rinkliavą ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Be to, Institucijos pateiktoje nuotraukoje Nr. 3, darytoje 2015-01-16 10.45 val., jos automobilio jau nėra, toje vietoje stovi baltos spalvos džipas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. G. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo grindžiama rinkliavos kontrolieriaus darytomis nuotraukomis, kuriose matyti fiksuojamo vaizdo laikas. Pagal minėtų nuotraukų duomenis, Ž. G. automobilis mokamoje stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), stovėjo 10.36 val., nors, kaip patvirtina UAB „Bitė Lietuva“ pateikta mobilaus telefono ataskaita, už automobilio stovėjimą tą dieną buvo sumokėta SMS žinute tik už 30 min., t.y. iki 10.30 val. (b.l. 14). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2015-04-09 nutarimą, nurodė, kad pažeidimo padarymo laikas yra 10.45 val., tuo tarpu Ž. G. teigia, kad 10.45 val. stovėjimo vietoje jos automobilio jau nebuvo, ką patvirtino ir iš Institucijos gauta nuotrauka Nr. 3 (b.l. 12).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 38 p. numatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka paskirtas juridinis asmuo, nustatęs ar pastebėjęs šiuose nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimų, turi juos užfiksuoti du kartus ne mažiau kaip 5 minučių intervalu ir perduoti medžiagą Savivaldybės administracijos padaliniui, atsakingam už viešosios tvarkos užtikrinimą. Kaip matyti iš byloje esančių Institucijos pateiktų nuotraukų Ž. G. automobilis 2015-01-16 10.36 val. užfiksuotas mokamoje automobilių stovėjimo vietoje (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1), 2015-01-16 10.42 val. yra užfiksuotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2), tačiau iš šios nuotraukos nėra aišku ar šis pranešimas tikrai užklijuotas ant Ž. G. automobilio stiklo. Nuotraukoje Nr. 3 matyti, kad 2015-01-16 10.45 val. mokamoje automobilių stovėjimo vietoje Ž. G. automobilio nėra, jo vietoje stovi kitas baltos spalvos automobilis. Nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjos argumentas, jog nuotraukoje Nr. 3 nėra jos automobilio, nepagrįstas. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 10.45 val. padarytoje nuotraukoje Nr. 3 Ž. G. automobilio nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, t.y. du kartus ne mažiau kaip 5 minučių intervalu.

Išanalizavus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, kyla pagrįstos abejonės dėl tinkamo pažeidimo fiksavimo, todėl būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog Ž. G. padarė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą (ATPK 124⁵ str.). Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis panaikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla Ž. G. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Ž. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 124⁵ str. numatyto pažeidimo Ž. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.