- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-116-372/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05041-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. Ž. , trečiajam asmeniui A. Č. dėl materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. Ž. materialinį išlaikymą vaikams E. Ž. , (duomenys neskelbtini) , ir D. Ž. , (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis sumokant kas mėnesį po 350 Lt iki jų pilnametystės nuo 2010 m. balandžio 1 d. Nurodo, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų E. ir D. tėvas. Su atsakovu gyvena atskirai nuo 2009-04-01. Atsakovas vaikų išlaikymui materialinės paramos neteikė pusantrų metų. Jos gaunamos pajamos yra invalidumo pensija. Vaikų išlaikymui ji išleidžia daugiau nei gauna pajamų. Jos mėnesio pajamos 1400,00 litų, kurias sudaro neįgalumo pensija - 361,00 Lt, vaikų socialinė pašalpa - 523,00 litų, daugiavaikės šeimos pašalpa 150,00 litų ir 140,00 litų alimentai už dukrą iš kitos santuokos. Vaikų išlaikymui ji skiria kiekvienam po 700,00 litų. Jos prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 350,00 litų nėra didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo V. Ž. , (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Ž. , (duomenys neskelbtini), ir D. Ž. , (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 litų kiekvienam vaikui ir tęsti iki vaikų pilnametystės; 2) materialinį išlaikymą uzufrukto teise tvarkytoja nustatė motina R. M. . Materialinio išlaikymo pradžia nustatė 2010-04-01; 3) iš atsakovo V. Ž. priteisė 144,00 Lt. žyminio mokesčio ir 7,04 Lt. pašto išlaidų valstybei.
Teismas pažymėjo, kad paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė R. M. gauna 361,38 Lt invalidumo pensiją, 566,04 Lt socialinę pašalpą ir 156,00 Lt išmoką vaikui, nuosavybės teise turi butą. Atsakovas V. Ž. nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota viena transporto priemonė „OPEL KADETT", socialinių pašalpų negauna, jo darbo užmokestis 800,00 Lt. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie neįgalumą. Atsakovo
argumentai, kad jis gauna minimalų darbo užmokestį, neturi turto, negali būti pagrindu neskirti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes vaikų interesai yra pirmesni ir vaikai privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl iš atsakovo priteisė po 200,00 Lt materialinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Materialinis išlaikymas priteistinas nuo 2010-04-01, nes atsakovas tuo metu dirbo N. V. firmoje, gavo darbo užmokestį ir galėjo skirti lėšų vaikų išlaikymui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priteisti materialinį išlaikymą vaikams E. Ž. ir D. Ž. po 350 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo 2009-07-01. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė vaikų interesus ir priėmė neteisingą sprendimą, nes ieškinį patenkino iš dalies. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2009-04-01. Per tą laikotarpį iki 2010-04-01 vaikų išlaikymui paramos neteikė. Parama buvo suteikta jo motinos apie 1000 Lt. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad materialinę paramą vaikams priteisė tik nuo 2010-04-01.Priteisdamas išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui, teismas neatsižvelgė į tai, kad tokia suma neužtikrina visų vaikų poreikių. Ji pati yra neįgali, turi daug išlaidų, dėl savo sveikatos. Šiuo metu jos vaikams reikalingas išlaikymas minimaliems poreikiams patenkinti apie 700 Lt kiekvienam kas mėnesį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.
Byloje nė viena iš šalių neįrodė realaus vaikams reikalingo išlaikymo dydžio. Teismui nepateikta net preliminarių išlaidų skaičiuotė, todėl pačią išmokų sumą teismas nustatė po 400 Lt kiekvienam vaikui, skaičiuojant ją iš abiejų tėvų lygiomis dalimis. Kolegija pripažįsta, kad ši suma yra protinga, tiek lėšų turi užtekti minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Bet kuriuo atveju išlaikymą turi skirti ir tas tėvas, kuris gauna tik minimalią mėnesio algą. Apeliantei mokama socialinė pašalpa, išmoka vaikui bei invalidumo pensija (7-8 b.l.). Ji taip pat patvirtino, kad iš R. M. kas mėnesį gauna materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. (37 b.l.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą. Apeliantė teigia, kad ji turi daug išlaidų, dėl jos pačios sveikatos būklės, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei kolegijai įrodymų nepateikė. Jos ligos pobūdžio apeliantė neįvardijo, todėl neįmanoma bent preliminariai įvertinti jos nurodytas būtinas išlaidas.
Nagrinėjant bylą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (28 b.l.), o apeliantė nuosavybės teise valdo butą (9-10 b.l.). Jam priklausantis automobilis yra 1981
metų gamybos (25-26 b.l.). Atsakovas įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) (31-32 b.l.), jam mokamas tik minimalus 800 Lt darbo užmokestis. Taip pat nenuginčytas tas faktas, kad atsakovas privalo mokėti 130 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, gyvenančiai pas globėją. Šie faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikiams tenkinti, o ieškovės prašomo išlaikymo dydžio priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas teismo sprendimo neskundė.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (CK 3.201 str. 2 d.).
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismo posėdyje pati apeliantė patvirtino, kad atsakovas lėšų vaikų išlaikymui neskiria nuo 2009-07-01. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino išlaikymo esmę ir perkėlė pareigą išlaikyti E. Ž. ir D. Ž. atsakovo motinai. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju turi būti vertinami paties atsakovo veiksmai. Jis neginčija apeliantės teiginio, kad nuo 2009-07-01 nebegalėjo teikti vaikams išlaikymo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, pripažinus, jog iš atsakovo priteisiamos 400 Lt išmokos turi būti išieškomos būtent nuo šios datos.
Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas atleistinas nuo pareigos sumokėti valstybei išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos suteikimu ieškovei. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo remtis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 18 straipsnyje yra nurodyta antrinės teisinės pagalbos skyrimo tvarka. Atsakovas jos neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė šio įstatymo normas. Kolegija privalo ištaisyti šią klaidą ir priteisti iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų dydžiu. Tai reiškia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 228 Lt už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnis). Teismo nurodytos išlaidos turi būti mokamos į Šiaulių apskrities VMI surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) , esančią „Swedbank", AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Apeliantė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Jos sudaro 3,40 Lt (30 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti. Nustatyti, kad priteisto išlaikymo pradžia skaičiuojama nuo 2009-07-01. Iš atsakovo V. Ž. priteisti 228 Lt valstybei už ieškovei R. M. suteiktą garantuojamą teisinę pagalbą. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. Ž. 3,40 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.