Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. T-53-474/2015Nutartis · 2015-05-06Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
1A-537-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-69-1-00379-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
Nuteistasis
R. K., ir K
Advokatai
Jonas Petrikas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-113/2011

Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00379-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Stasio Valužio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, Remigijui Bėtkiui,gynėjui advokatui Jonui Petrikui,nuteistajam R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2010-11-03, apie 15.10 val., Kretingos geležinkelio stoties, esančios Stoties g. 1, Kretinga, teritorijoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, tai yra perduoti K. S., neatlygintinai gavo ir taip neteisėtai įgijo vieną polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji masė 0,272 g, šią psichotropinę medžiagą laikė su savimi iki 2010-11-03, 16.30 val., kol Kęstučio g. 20 namo kieme, Kretingos m., neatlygintinai perdavė K. S..

Šalies argumentai

Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados pagrįstos neišsamiai, šališkai ištirtais bei neteisingai įvertintais įrodymais. Teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos R. K. teisės į gynybą ir kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnų psichologinis smurtas, siekiant išgauti R. K. prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, buvo jaučiamas nuo pat sulaikymo momento. 2010-11-03 16.45 val. atliktos R. K. asmens apžiūros metu jokių narkotinių medžiagų nerasta, asmens apžiūros protokolo byloje nėra, taip ignoruoti BPK 143 str. 4 d., 179 str. 1 d. reikalavimai. R. K. buvo laikinai sulaikytas 2010-11-03, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad jis su savimi turėjo narkotinių medžiagų, tačiau jis galėjo būti laikinai sulaikytas tik esant visoms sąlygoms, nurodytoms BPK 140 str. 2 d. 1–3 punktuose. Šiuo atveju pas R. K. nieko draudžiamo nebuvo rasta, o apie galimą R. K. ryšį su vėliau pas nuteistąjį K. S. rasta psichotropine medžiaga sužinota tik 2010-11-04 11.33 val., baigus K. S. apklausą. Teisiamojo posėdžio metu 2011-02-15 pareigūnas M. R., apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad R. K. buvo sulaikytas kartu su K. S. todėl, kad jie kartu vaikščiojo, kartu atėjo į komisariatą. Pasak apelianto, tai akivaizdus psichologinis poveikis asmeniui, kai nepagrįstai jam atimama laisvė. Įtarimas R. K. buvo pareikštas remiantis tik vienintele K. S. apklausa, įtarime nenurodyta konkreti psichotropinė medžiaga, specialisto išvada buvo surašyta tik 2010-12-17, t. y. pranešimo apie įtarimą įteikimo dieną negalėjo būti žinoma baltų miltelių, asmens apžiūros metu rastų pas K. S., sudėtis bei masė. 2010-11-04 buvo formaliai surašytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo, R. K. jame įrašė ikiteisminio tyrimo pareigūno padiktuotą frazę ir jį pasirašė. Gynėjo nuomone, buvo pažeista jo ginamojo teisė į gynybą. Šiuo atveju nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras neužtikrino realios galimybės gynėjui dalyvauti procese, įtariamajam nebuvo siūloma turėti gynėją, kad jis dalyvautų įteikiant pranešimą apie įtarimą bei apklausos metu. R. K. buvo apribota bet kokia galimybė susisiekti su gynėju ir pasinaudoti jo pagalba, kai jis buvo laikinai sulaikytas. Gynėjo teigimu, 2010-11-04 ir 2011-01-24 R. K. apklausų protokoluose įrašytų tekstų pats R. K. neskaitė, tą patvirtina įrašai „man perskaityta, surašyta teisingai“, R. K. apklausos protokoluose parašu patvirtino tai, ką surašė ir perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad pas K. S. rastas užspaudžiamas polietileninis maišelis su psichotropine medžiaga – metamfetaminu – yra tikrai tas pats cigarečių pakelyje buvęs polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, kurį nuteistojo D. B. reikalavimu R. K. 2010-11-03 paėmė Kretingos geležinkelio stoties rajone iš nenustatyto asmens ir tą pačią dieną D. B. nurodymu perdavė K. S.. Po cigarečių pakelio perdavimo K. S. R. K. su K. S. išsiskyrė, ir K. S. tik praėjus kažkuriam laikui užspaudžiamą polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu – ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu tikslu pats atsinešė į Kretingos rajono PK. Tokie K. S. veiksmai, apelianto manymu, duoda pagrindo manyti, kad K. S. tyčia siekė, kad policijos pareigūnai surastų pas jį psichotropinę medžiagą ir vėliau apkaltintų R. K. psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu bei platinimu. Šie klausimai ir aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neišnagrinėti ir nuosprendyje neaptarti.

Nuteistojo R. K. gynėjas taip pat nurodo, kad R. K. nuolat terorizavo D. B., darė jam psichologinį bei fizinį spaudimą. Tai gali patvirtinti L. S. ir J. B.. Nuteistasis D. B., tiek būdamas laisvėje, tiek laikomas Kretingos rajono PK areštinėje, nuolat skambindavo R. K., grasindamas jį užmušti, padaryti „gaidžiu“ ir pan., jeigu R. K. nevykdys D. B. nurodymų ir reikalavimų perduoti siuntinius. R. K., bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos, žinodamas, kad D. B. elgesys bet kokiomis aplinkybėmis yra neprognozuojamas, sutiko su 2010-11-03 D. B. kategorišku telefonu išsakytu reikalavimu paimti Kretingos geležinkelio stoties rajone siuntinį ir perduoti jį K. S.. Kas bus siuntinyje, D. B. nesakė. 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje D. B., būdamas Kretingos rajono PK areštinėje, tarėsi su kitose areštinės kamerose laikomais asmenimis „pakišti“ policijai ką nors iš kretingiškių. Tai galėtų patvirtinti N. P., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuteistasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis nežinojo, kas buvo cigarečių pakelyje, kurį jis D. B. kategorišku nurodymu paėmė iš nepažįstamo asmens Kretingos geležinkelio stoties rajone ir perdavė K. S.. Ši aplinkybė teisme buvo nagrinėjama labai paviršutiniškai, apsiribojant teiginiu, kad kiekvienas vidutinių sugebėjimų žmogus privalo suprasti, kad, perduodant daiktus suimtajam, jie yra tikrinami, ir kiekvienas asmuo privalo apžiūrėti daiktus, kuriuos prašo perduoti suimtam asmeniui. R. K. taip ir pasielgė, perduodamas D. B. siuntinį, gautą iš Telšių. Cigarečių pakelis, kurį R. K. gavo iš nepažįstamo asmens Kretingos geležinkelio stoties rajone, D. B. reikalavimu buvo perduotas laisvėje esančiam K. S., todėl R. K. neprivalėjo apžiūrinėti ir tikrinti, kas yra cigarečių pakelyje. R. K. vykdė D. B. reikalavimą perduoti paketą K. S. ir visiškai neketino iš nepažįstamo asmens Kretingos geležinkelio stoties rajone gautą cigarečių pakelį perduoti D. B..

Gynėjo teigimu, teismas nesvarstė ir nepripažino R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 str. 1 d. 5 p., netgi ir esant prielaidai, kad R. K. galėjo suprasti, kas gali būti įdėta į praplėštą cigarečių pakelį, ignoravo R. K. nurodytą aplinkybę, kad jam D. B. skambindavo būdamas suimtas, nesiėmė priemonių, kad teismui būtų pateiktos R. K. tuo metu turėto mobiliojo ryšio telefono pokalbių išklotinės, siekiant patvirtinti ar paneigti R. K. ir D. B. pokalbių telefonu faktus. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl R. K. padarytų veiksmų tyčios formos bei turinio, neatskleidė ir neištyrė visų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos išvadų padarymui.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., ir R. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvados pagrįstos neišsamiai, šališkai ištirtais bei neteisingai įvertintais įrodymais, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo su tuo sutikti bei suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinimą pagal BK 260 str. 1 d. pagrindžiančius įrodymus, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinimui prieštaraujančias versijas. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. K. kaltės padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų R. K. ir K. S. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nuteistojo K. S. parodymais. Viso proceso metu K. S. davė analogiškus, nuoseklius, išsamius parodymus apie psichotropinės medžiagos – metamfetamino – įgijimo iš R. K. aplinkybes, jo parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (paties R. K., liudytojų parodymais, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. K. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai, nuosekliai aiškino, kad susitiko su R. K., nes jie turėjo perduoti siuntinį D. B., kuris buvo laikomas suimtas Kretingos rajono PK areštinėje, R. K. jam padavė atidarytą cigarečių pakelį, kad jis perduotų jį D. B.. Jis turėdamas tą cigarečių pakelį nuėjo į savo butą paimti D. B. laikrodžio, tada, kilus įtarimui, pažiūrėjo, kas tame cigarečių pakelyje, pakelio viduje rado užspaudžiamą permatomą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, iškart suprato, kad tai narkotikai, tą maišelį jis įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Išėjęs į kiemą, R. K. neberado, R. K. jau buvo nuėjęs su siuntiniu D. B. į komisariatą. Jis taip pat ten nuėjo ir R. K. pasakė, jog ištraukė, tik nesakė, ką, bet R. K. suprato, kad jis kalbėjo būtent apie narkotines medžiagas, jis R. K. dar pasakė, kad šis „gaus į galvą“. Baigiat pildyti siuntinio perdavimo lapą, juos abu sulaikė policijos pareigūnai. Jis, K. S., dar spėjo ištraukti narkotines medžiagas iš striukės kišenės ir įsidėti jas į kairės kojos kojinę, atlikus jo asmens apžiūrą, ten ir buvo rastas minėtas maišelis su narkotinėmis medžiagomis. R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepažįstamas vyriškis geležinkelio stoties teritorijoje perdavė jam vieną permatomą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurį jam buvo pasakyta perduoti K. S. (teisiamojo posėdžio metu R. K. patvirtino, kad jam buvo pasakyta, jog K. S. tai, ką jis, R. K., jam perduos, nuneš į areštinę D. B.). Jis tą maišelį įsidėjo į kelnių kišenę, paėmė siuntinį, kurį turėjo perduoti D. B., ir parsivežė namo. Susitikęs su K. S., padavė jam cigarečių pakelį, į kurį, būdamas namuose, buvo įkišęs tą maišelį su baltos spalvos milteliais. Šiuos savo parodymus R. K. patvirtino akistatos su K. S. metu. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai G. D. ir M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti teisme parodė, kad 2010-11-03 buvo gauta operatyvinė informacija, jog K. S. ir R. K. gali su savimi turėti narkotinių medžiagų, tą pačią dieną šie asmenys buvo sulaikyti Kretingos rajono PK. Atlikus R. K. asmens apžiūrą, narkotinių medžiagų nebuvo rasta, atlikus K. S. asmens apžiūrą, jo kairės kojos kojinėje buvo rastas vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltais milteliais, kaip įtariama, narkotine ar psichotropine medžiaga. K. S. asmens apžiūros protokole užfiksuota informacija atitinka aptartus policijos pareigūnų parodymus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio polietileninio maišelio, aptikto 2010-11-03 pas K. S., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jo masė sudaro 0,272 g. Įvertinęs aptartų įrodymų visetą, teismas pagrįstai atmetė R. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad jam geležinkelio stoties teritorijoje buvo paduotas atidarytas cigarečių pakelis, jis jį perdavė K. S. nepatikrinęs jo turinio, todėl nežinojo, kas buvo tame cigarečių pakelyje, kaip prieštaraujančius visai kitai įrodomajai medžiagai. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus aptartų įrodymų visumą, nekyla abejonių, jog R. K. suprato savo veiksmų prasmę, suvokė, kad jis įgijo psichotropines medžiagas, įgijimo metu žinojo, kad jas jam reikės perduoti K. S., o po to jos bus nuneštos į areštinę D. B., suvokė, kad K. S. perduoda įgytas psichotropines medžiagas, ir norėjo tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai pagrįstas visų R. K. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių egzistavimas, neginčijamai įrodyta, kad jis, turėdamas tikslą platinti, t. y. perduoti K. S., neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas bei neteisėtai jas platino, perduodamas K. S., todėl R. K. yra teisingai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad pas K. S. rastas užspaudžiamas polietileninis maišelis su psichotropine medžiaga – metamfetaminu – yra tikrai tas pats cigarečių pakelyje buvęs polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, kurį D. B. reikalavimu R. K. 2010-11-03 paėmė Kretingos geležinkelio stoties rajone iš nenustatyto asmens ir tą pačią dieną D. B. nurodymu perdavė K. S., yra nepagrįstas, neatitinka tikrovės. Tai, kad po cigarečių pakelio perdavimo K. S. R. K. su K. S. išsiskyrė ir K. S. tik praėjus kažkuriam laikui užspaudžiamą polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu – atsinešė į Kretingos rajono PK, neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nesukelia jokių abejonių dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, R. K. pripažinimo kaltu jam inkriminuoto nusikalstamo padarymu. Apelianto teiginiai, kad taip K. S. tyčia siekė, kad policijos pareigūnai surastų pas R. K. psichotropinę medžiagą ir vėliau apkaltintų jį psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu bei platinimu, tėra tik jo prielaidos, jų nepatvirtina bylos medžiaga. Apeliacinio skundo argumentai, kad D. B. nuolat terorizavo R. K., darė jam psichologinį bei fizinį spaudimą, o R. K., bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos, žinodamas, kad D. B. elgesys yra neprognozuojamas, sutiko su 2010-11-03 D. B. kategorišku telefonu išsakytu reikalavimu paimti Kretingos geležinkelio stoties rajone siuntinį ir perduoti jį K. S., nepaneigia aptartų R. K. kaltės įrodymų, nepašalina jo atsakomybės pagal BK 260 str. 1 d. Teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, pagrįstai nepripažino R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 5 p. (veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas R. K. parodė, kad D. B. jį buvo sumušęs, todėl jis D. B. bijojo, kaip liudytojos apklaustos L. S. ir J. B. patvirtino šiuos R. K. parodymus, viso proceso metu jis apskritai neigė atlikęs neteisėtus veiksmus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. K. nusikalto būtent dėl D. B. prieš jį pavartotos psichinės ar fizinės prievartos, kad D. B. prievarta palenkė jį padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Tarp R. K. ir D. B. iki nusikaltimo padarymo susiklostę santykiai nesudaro pagrindo konstatuoti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad D. B. skambindavo R. K. būdamas suimtas, tačiau byloje nėra R. K. tuo metu turėto mobiliojo ryšio telefono pokalbių išklotinės, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti R. K. ir D. B. pokalbių telefonu faktus, neturi įtakos R. K. veikos, kuria jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bei jas platino, vertinimui. R. K. telefoninių pokalbių išklotinės, patvirtinančios jo pokalbių su suimtu D. B. faktą, buvimas byloje nepakeistų jo veikos teisinio įvertinimo, byloje yra pakankamai jo kaltę pagal BK 260 str. 1 d. patvirtinančių įrodymų. Tai, kad, pasak apelianto, 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje D. B., būdamas Kretingos rajono PK areštinėje, tarėsi su kitose areštinės kamerose laikomais asmenimis „pakišti“ policijai kažkokį asmenį, tą girdėjęs patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas N. P., kartu su D. B. buvęs areštinėje vienoje kameroje, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti įvykio aplinkybių ir kitaip spręsti kaltės klausimą. Bylos medžiaga nenustatyta, kad buvo kalbama būtent apie R. K., tai tik apelianto prielaida.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, negali sutikti ir su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos R. K. teisės į gynybą ir kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai prieš R. K. vartojo psichologinį smurtą, siekdami išgauti jo prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau byloje nėra jokių šį teiginį patvirtinančių objektyvių duomenų. To, kad nebuvo surašytas R. K. asmens apžiūros protokolas, negalima laikyti esminiu BPK pažeidimu. Pas R. K. psichotropinių medžiagą nebuvo rasta, dėl to nėra jokio ginčo. R. K. buvo laikinai sulaikytas nepažeidžiant BPK 140 str. reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-11-03 buvo gauta operatyvinė informacija, kad K. S. ir R. K. gali su savimi turėti narkotinių medžiagų, K. S. asmens apžiūros metu 2010-11-03 buvo rastas vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltais milteliais, kaip įtariama, narkotine ar psichotropine medžiaga, 2010-11-03 K. S. ir R. K. buvo sulaikyti, įtariant juos narkotinių medžiagų laikymu. Tai atitinka BPK 140 str. 1 d. reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista R. K. teisė į gynybą. Byloje esantis laikino sulaikymo protokolas (b. l. 53), teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas (b. l. 55) patvirtina, kad R. K. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu gynėjo atsisakė, tą patvirtina protokolai dėl gynėjo atsisakymo (b. l. 56, 61, 73). Teisiamojo posėdžio metu gynėjas dalyvavo. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras neužtikrino realios galimybės gynėjui dalyvauti procese nuo pat sulaikymo momento viso ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės. R. K. apklausos atliktos ir jų protokolai surašyti nepažeidžiant tai reglamentuojančių BPK nuostatų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., ir R. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Remigijus PreikšaitisStasys Valužis