Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., būdamas UAB „Eurentas“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėti bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tokiu būdu V. Č. pažeidė kreditorės VMI prie FM teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra UAB „Eurentas“ (toliau – Bendrovė) kreditorė. 2024-03-12 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles yra 139872,99 Eur, iš kurių 104091,33 Eur yra PVM ir 33729,15 Eur šio mokesčio delspinigiai; 85,65 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susidarė per laikotarpį nuo 2020-02-25 iki 2021-10-25.

Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadovu nuo 2015-04-27 iki 2021-11-12 buvo D. M., nuo 2021-11-12 - V. Č.. 2024-02-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB Eurentas“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d.

Po VMI atliktos stebėsenos, kuri užbaigta 2023-10-10, UAB „Eurentas“ papildomai deklaravo 115168 Eur mokesčių. Atliktos stebėsenos metu VMI nustatė, kad UAB „Eurentas“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nurodytų mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminų. UAB „Eurentas“ stebėsenos metu patikslino PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30, sumažino PVM atskaitą 100922 Eur. Stebėsenos metu nustatyta, kad į 2021 m. sausio mėnesio pirkimo PVM įtrauktas lengvojo automobilio Citroen Berlingo pirkimo PVM 3255 Eur, deklaracija patikslinta. Deklaravo 2021 m. rugsėjo mėn. nedeklaruotas pajamas 6250 Eur, papildomai deklaravo 1313 Eur pardavimo PVM. Iš viso papildomai deklaravo mokėtino PVM 104177 Eur (2020 m. 73255 Eur, 2021 m. 30922 Eur). Už 2022 metus deklaravo 10991 Eur pelno mokestį.

Tikrintu laikotarpiu UAB „Eurentas“ išieškotinos nepriemokos neturėjo, kadangi Bendrovė nesilaikė PVM deklaracijų pateikimo terminų. Tačiau prievolė mokėti mokestį egzistavo, tik nebuvo teiktos deklaracijos. Todėl už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 VMI prie FM turėjo galiojančią reikalavimo teisę į 104091,33 Eur PVM.

VMI atlikus piniginių lėšų judėjimo bankų sąskaitose, kasoje ir pas atskaitingus asmenis patikrinimą, nustatė, kad UAB „Eurentas“ vadovas V. Č. prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Iš UAB „Eurentas“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2023-12-31, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su prekių ir paslaugų tiekėjais. Pagal atskaitingo asmens V. Č. avanso apyskaitą už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 UAB „Eurentas“ atskaitingam asmeniui 2023-01-01 buvo skolingas 105,98 Eur, atskaitingas asmuo pajamų negavo, išleido 309,46 Eur. 2023-12-31UAB „Eurentas“ atskaitingam asmeniui buvo skolinga 415,44 Eur. Atskaitingas asmuo 4,20 Eur 2023-03-08 sumokėjo VĮ Regitra, 305,26 Eur 2023-12-28 Citadele Leasing Lietuvos filialui. Pagal 2023-05-31tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 01, Bendrovė ir UAB „VIAČESTA“, kodas 301742452 atliko 28000 Eur tarpusavio skolos užskaitymą (užskaityta UAB „VIAČESTA“ skola Bendrovei pagal 2023-03-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EU00285 15000,00 Eur ir pagal 2023-05-15 sąskaitą faktūrą Nr. EU00286 13000,00 Eur).

Vertinant V. Č. pareikšto kaltinimo padarius ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą - kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą - pagrįstumą, pažymėtina, kad šis nusižengimas padaromas tyčia. T.y. asmuo turi žinoti, kad jo vadovaujama įmonė turi mokestinę skolą valstybei, suvokti, kad vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais pažeidžia VMI teises ir sąmoningai to siekti arba leisti, kad šio teisės būtų pažeistos ( ANK 8 str.).

Kaip matyti iš VMI 2024-01-22/ 2024-02-21 atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos, iki V. Č. bendrovei vadovavęs D. M., bendrovės dokumentų naujajam vadovui neperdavė. Bendrovės buhalterinė apskaita už D. M. vadovavimo laikotarpį buvo tvarkoma pasinaudojant VSDFV, VMI, VĮ Registrų centro duomenų bazėmis, iš tiekėjų gautais duomenimis. Pagal juos buvo teikiamos ir tikslinamos mokesčių deklaracijos. PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-01-31 buvo pateiktos 2023-10-04 ir 2023-10-06. Taigi, bendrovei vykdant patikrinimo akte nurodytas ūkines operacijas iki mokesčių deklaracijų sudarymo, jos vadovui negalėjo būti žinoma apie PVM skolą už laikotarpį, kai įmonei vadovavo kitas asmuo. Todėl nesant V. Č. kaltės dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymo, teigti, kad jis padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą neteikdamas pirmenybės PVM ir jo delspinigių sumokėjimui, nėra pagrindo.

Gyventojų pajamų mokesčio delspinigių suma – 85,65 Eur – apskaičiuota už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2023-02-28, kai bendrovei vadovavo V. Č.. Taigi, UAB „Eurentas“ vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais turėdamas mokesčių delspinigių skolą. Tačiau ši skola valstybei laikytina tokia maža, kad administracinės atsakomybės taikymas skiriant bendrovės vadovui net minimalią įstatyme numatytą baudą – 1400 Eur – prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Taikant bet kokią valstybės prievartą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

ANK 34 str. 6 d. suteikia teisę teismui atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu numato įstatymas ar nuobaudos neskirti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja pagrindą V. Č. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytą išimtį ir V. Č. nuobaudos neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 636, 646 straipsniais

nutaria:

V. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. už padarytą nusižengimą nuobaudos neskirti.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.