- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- N-575-2037-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00138-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pripažino J. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 3700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Nuobauda skirta už tai, kad J. G. 2010 m. sausio 8 d., 18.30 val. Kalvių k., Rokiškio r., vairuodamas jam priklausantį automobilį Nissan Primera atbuline eiga, neįsitikino manevro saugumu, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį BMW 520, priklausantį V. A., ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog liudytojų parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių yra prieštaringi. Be to, teismas nenagrinėjo 2010 m. sausio 19 d. automobilio apžiūrėjimo akto, kur nurodyta, jog automobilio Nissan galinio bamperio įlenkimas padarytas atsirėmus į aštrų arba kampuotą daiktą, tuo tarpu automobilio BMW priekinių durelių įlenkimas – švelnaus pobūdžio, nematyti kito automobilio dažų likučių, neatitinka automobilių apgadinimo vietų aukščiai. Eksperto išvada, grindžiama prielaida, neatitinka byloje esančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
J. G. kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus ir akcentuoja liudytojų paaiškinimuose esančius prieštaravimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys prieštaringi. Pirminiuose paaiškinimuose pareigūnams T. K. ir A. A. nurodė, jog šalia stovėjęs automobilis, sukdamasis įvažiavo į jų automobilio vairuotojo pusės dureles ir priekinį sparną. Šie asmenys taip pat nurodė, kad būtent T. K. išlipo iš automobilio ir bandė sustabdyti J. G. vairuotą automobilį, tačiau šis nuvažiavo nesustodamas (b. l. 12, 13). Analogiškas aplinkybes dėl nuvažiavimo savo pirminiame paaiškinime nurodo ir atsakomybėn traukiamas asmuo – kad nuvažiavo nesustojęs (b. l. 11). Tačiau teismo posėdžio metu apklausiama A. A. ir jos sutuoktinis V. A. jau nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes – kad iš automobilio Nissan Primera buvo išlipę du asmenys, apžiūrėjo automobilius, pasakė, kad nieko baisaus nenutiko, iš išvažiavo. Be to, teismo posėdžio metu šie liudytojai teigė, kad iš automobilio išlipo ne T. K., o tik V. A., be to, jis kalbėjosi su automobilio Nissan vairuotoju (b. l. 57-59). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi T. K. ir V. A. nurodytos automobilio Nissan stovėjimo prie parduotuvės padėtys – T. K. teigė, jog automobilis stovėjo priekiu į parduotuvės pastatą, be to, važiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos priekiniu dešinės pusės kampu kliudė jo vairuotą BMW automobilį (b. l. 12). Tokie T. K. teiginiai sutampa ir su paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais (b. l. 11, 51, 56). Tuo tarpu V. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog J. G. automobilis stovėjo išilgai prieš parduotuvės duris ir jo automobilį kliudė galu (b. l. 52, 57). Šie prieštaravimai yra akivaizdūs, kelia pagrįstų abejonių liudytojų paaiškinimų tikrumu, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino, prieštaravimų motyvuotai nepašalino.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apelianto kaltės formos, nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje vertintos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Iš paties J. G. pirminio paaiškinimo matyti, kad net jei jis ir kliudė šalia stovėjusį automobilį, to nepajuto (b. l. 11). Be to, pirminiuose įvykį tiesiogiai stebėjusių liudytojų paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog automobilio Nissan vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo nesustojęs. Automobilių apgadinimų nuotraukos (b. l. 21-26) neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad apgadinimai buvo tokie, jog juos padaręs vairuotojas turėjo pajusti automobilių kontaktą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens kaltės, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimą J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.