Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, taromatų krovėju, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 1981 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1986 m. rugsėjo 24 d. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 1990 m. gruodžio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2000 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2001 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme. 2003 m. liepos 18 d. veiką perkvalifikavus pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 64 straipsnį – galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2008 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnį – 6 MGL bauda. 2010 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi paskirta bauda pakeista į 3 paras arešto;

7) 2010 m. vasario 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesiams laisvės atėmimo. 2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams 2 dienoms;

8) 2012 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 9 metams laisvės atėmimo. 2018 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paleistas iš pataisos namų lygtinai prieš terminą neatlikus 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

9) 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmes subendrinus su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2022 m. rugpjūčio 3 d. paleistas iš pataisos įstaigos),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. M. metu, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. M. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, tuo padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose-skruoste, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, S. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. išėjo iš pataisos namų atlikęs bausmę. Pasitiko žmona, abu nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą, vardu J.. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išgirdo, kad J. jo žmonos prašo pinigų. Prieš tai jis savo pinigus, apie 350 eurų, buvo padavęs žmonai ir sakęs niekam neduoti. Prabudęs pamatė, kad nebėra jo uždirbtų 350 eurų. Žmonos klausė kur pinigai, bet jam nieko neatsakė. Tada sudavė ranka žmonai į veidą tris ar keturis kartus. Galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, ne mažiau 5 kartus. Šiuo metu su nukentėjusiąja santykiai geri, jos atsiprašė, ji jam atleido. Su žmona kartu negyvena, nes jam paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Labai blogai vertina savo elgesį, gailisi. Įkalinimo įstaigoje tikrai nėra geriau, nei laisvėje. Blaivus būdamas nebūtų taip pasielgęs. Sutinka su teritorinės ligonių kasos ieškiniu, jį atlygins. Neturi priklausomybės dėl alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. M. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. M. yra jos sutuoktinis. Jie susipažino prieš 3 metus, susituokė 2022 m. sausio 13 d. S. M. atlikinėjant bausmę įkalinimo įstaigoje. 2022 m. rugpjūčio 3 d. jos sutuoktinis buvo paleistas iš pataisos įstaigos. 2022 m. rugpjūčio 4 d. jie susitiko Vilniuje ir autobusu atvažiavo į Jonavą. S. pasiūlė apsilankyti pas jo draugą J. S.. Pas J. bute buvo trise, vartojo alkoholį. Kažkurio metu jos sutuoktinis S. nuėjo miegoti, o ji su J. dar liko pabendrauti. Nubudęs paryčiais S. M. pradėjo ieškoti jai priklausančios piniginės, kurioje buvo pasidėjęs savo pinigus. Neradęs piniginės labai supyko, pradėjo ant jos šaukti ir kumščiais sudavė jai nemažiau penkių smūgių į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Mušdamas ją S. vis šaukė: ,,kur piniginė? kur piniginė?“. Po jai suduotų smūgių ji iš buto pabėgo, palikusi J. bute visus turėtus daiktus, paliko ir jai priklausantį telefoną. Kadangi Jonavoje ji lankėsi pirmą kartą, nežinodama kur eiti, ji ėjo gatve ir ją pamatęs nepažįstamas vaikinas, pastebėjęs ant jos veido sumušimo žymes, iškvietė medikus. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją nuvežė į Jonavos ligoninę, po apžiūros tolimesniam ištyrimui ji buvo nuvežta į Kauno klinikas. Civilinio ieškinio nereiškia. Jai priklausančius daiktus (rūbus, rankinę) po kurio laiko ji atsiėmė iš J. S., taip pat jai yra grąžinta piniginė su joje buvusiomis nuolaidų kortelėmis ir banko kortele bei asmens tapatybės kortele, taip pat jai grąžintas jai priklausantis telefonas ,,Samsung“ su dėklu ir SIM kortele. Jai negrąžinti piniginėje buvę jai priklausantys 25 eurai, tačiau pretenzijų dėl jų ji nereiškia (1 t., b. l. 37–40, 41–44).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė. Ji jam atleido. Prašo kaltinamąjį nenuteisti laisvės atėmimu, duoti galimybę pasitaisyti. Kaltinamasis dirba, taisosi.

Liudytojas J. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. M. pažįsta labai daug metų, kadangi kurį laiką gyveno su jo seserimi A. S.. Žinojo, kad S. M. eilinį kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir žinojo, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje iš įkalinimo įstaigos jis turėjo būti išleistas. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, susiskambino su S. M. ir susitarė susitikti Jonavoje. S. buvo su savo sutuoktine J., su kuria susituokė pataisos namuose. Nusipirkę alkoholinių gėrimų jie trise nuėjo pas jį (J. S.) į butą, ir ten vartojo alkoholį. Išgertuvių metu S. M. gerokai apsvaigo ir nuėjo į kambarį atsigulti, o jis su J. dar liko virtuvėje. Po kurio laiko J. nuėjo miegoti, o jis liko virtuvėje, t. y. užmigo virtuvėje ant lovos. Prabudęs nuo kažkokio triukšmo, suprato, kad S. barasi su J., jie kalbėjo apie kažkokius pinigus, tačiau kadangi pats buvo neblaivus, jis jų pokalbių nesiklausė ir vėl užmigo. Prabudęs ryte pamatė, kad J. nėra, o paklausus S. kur J., pastarasis atsakė, kad ji išėjusi. Kiek prisimena, po kurio laiko J. grįžo, jokių sužalojimų ant jos matomų kūno vietų jis nematė, tik J. klausė ar jis nematė jos piniginės. Kaip suprato kažkur dingo J. piniginė su joje buvusiais pinigais. Po kurio laiko S. su J. iš jo buto išėjo, jis juos palydėjo iki autobusų stoties ir jie išvyko kažkur į Žemaitiją. Grįžęs namo tualete ant grindų rado piniginę, kurioje buvo J. ir S. dokumentai, įvairios nuolaidų kortelės ir apie 10 eurų. S. apie tai pranešti negalėjo, nes neturėjo galimybės jam paskambinti, todėl nusprendė piniginę išmesti. Pats negali paaiškinti savo veiksmų, mano, kad taip padarė, nes buvo neblaivus. Prisimena, kad J. piniginę numetė kažkur netoli pašto skyriaus, esančio Chemikų gatvėje, Jonavoje. Jokių pinigų iš J. piniginės jis nepaėmė. Nematė, kad S. smurtautų prieš J., tik girdėjo, kad jie, būdami jo bute, barėsi (1 t., b. l. 103–106).

Liudytojas K. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 09.00 val. eidamas į pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ant laiptų priešais pašto skyriaus duris rado moterišką piniginę, kurioje buvo kiek daugiau nei 10 eurų, moters vardu išduota asmens tapatybės kortelė, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės, iš kurių jam susidarė įspūdis, jog piniginės savininkė yra iš Telšių. Tą pačią dieną, apie 10.00 val. piniginę su pinigais ir dokumentais nunešė į Jonavos rajono policijos komisariatą ir perdavė pareigūnams. S. M. ir J. S. nepažįsta (1 t., b. l. 109–112).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. 23.23 val. Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, pranešėją, gatvėje prie (duomenys neskelbtini), sustabdė moteris J. M., kuri paprašė iškviesti pagalbą, nes ją sumušė sutuoktinis, vakar grįžęs iš įkalinimo įstaigos (1 t., b. l. 15–19).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2022 m. rugpjūčio 4 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (angl. ,,BodyCam“), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (J. M.), kuri nurodo, kad sutuoktinis, kuris tik vakar išleistas iš pataisos įstaigos, ją sumušė, sudavęs jai daug smūgių į veidą, sutuoktinis prieš ją smurtavo kažkokio draugo bute, kurio adreso ji nurodyti negali, nes Jonavoje lankosi pirmą kartą, taip pat nurodo, kad po prieš ją panaudoto smurto ji išbėgo iš draugo buto, palikusi minėtame bute visus savo daiktus (1 t., b. l. 22–25).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pagal gautą pranešimą 2022 m. rugpjūčio 4 d. 23.23 val. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje, J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, nurodė, kad ją sumušė jos sutuoktinis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris tik vakar paleistas iš pataisos įstaigos. Moteris nurodė, kad smurtas prieš ją buvo naudojamas J. S. bute, tačiau minėto buto adreso ji nurodyti negali. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimas ir kraujosruvos veido srityje (1 t., b. l. 26–29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – skruoste J. M. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vieno trauminio poveikio rezultatas. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89–90).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta piniginė ir joje esantys daiktai: įvairios nuolaidų kortelės, ryšio operatoriaus kortelės, loterijos bilietai, pinigai 13 eurų 95 centų sumoje, banko „Luminor“ kortelė, J. M. ir S. M. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės. Po apžiūros visi daiktai (išskyrus S. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė) pagal pakvitavimą grąžinti J. M. (1 t., b. l. 113–119, 2 t., b. l. 46–47).?

Teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei S. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo S. M. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir S. M. kaltei įrodyti. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, sudavė žmonai į veidą ne mažiau kaip penkis kartus. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Tai, kad S. M. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, bei kad tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. M., liudytojų J. S., K. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 23.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. M. metu, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. M. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, tuo padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – skruoste, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. S. M. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

S. M. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę S. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veika baigta, padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. kad padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama. Kaltinamasis teistas 11 kartų, tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir tik paleistas iš bausmės atlikimo vietos, jau kitą dieną, būdamas neblaivus, sumušė savo šeimos narį – sutuoktinę. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ taromatų krovėju, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 m. kovo 27 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos (2t., b. l. 102–106). S. M. PSPC PSC epizodiškai lankėsi nuo 1996 m. iki 2018 m. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88–89). 2019 m. vasario 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 d. lankėsi psichiatro konsultacijoms Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 96).

Kaltinamasis gailėjosi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios J. M. poziciją, išsakytą teisminio proceso ir baigiamųjų kalbų metu, t. y. jog ji jam atleido, prašo neskirti griežtos bausmės. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė.

Tačiau anksčiau nurodytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo S. M. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos apelianto polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į vieną nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog kaltinamasis gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jam atleido, ir įvertinęs šias aplinkybes kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį – 6 mėnesius.

Šių duomenų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį teisiamas, kaltinamasis padarė tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, teistas 11 kartų, pripažintas recidyvistu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti kaltinamasis, nesistengia pakeisti, pasekmė. Tuo pačiu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 d. nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam S. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje, Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 238,74 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajai J. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1t., b. l. 95–97). Civilinis ieškinys yra įrodytas, dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo ieškinio pripažinimu, todėl remiantis civilinio kodekso 6.263 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiajai J. M. sveikatai buvo padaryta S. M. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma yra 238,74 eurų ir ši suma priteistina iš S. M..

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., b. l. 1–4), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 5–8), dokumento paėmimas (2 t., b. l. 20–27), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu (2 t., b. l. 16–19), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį padėjus vykdyti panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su 2022 m. rugpjūčio 4 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. M. sulaikymo dienos pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 238,74 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš S. M. 238,74 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 74 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį padėjus vykdyti panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su 2022 m. rugpjūčio 4 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).