Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Butkui, atsakovės atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 3-6) paaiškino, kad Komisija netinkamai taikė mokestinį įstatymą ir teismų praktiką. Mokesčių administratorius nesurinko patikimų įrodymų, kad į jo sąskaitą gautos pinigų sumos yra jo pajamos, neįvykdė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 67 str. 1 d. reikalavimų, todėl jam nekyla MAĮ 67 str. 2 d. numatyta prievolė. Patikrinimo metu buvo nustatyta jo pajamų kilmė: susijusios su darbo santykiais; gautos verčiantis pagal verslo liudijimą; gautos į asmeninę sąskaitą iš užsienio piliečių, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMĮ) 2 str. 14 d. yra pripažintos kita nauda pinigais. Mokesčių administratoriaus pareigūnai nustatė, kad jis teisingai deklaravo savo darbines pajamas. Jis buvo apklaustas apie pajamas gautas pagal verslo liudijimą. Į klausimą „Jūs turėjote verslo liudijimą, gal tai pinigai gauti iš ekonominės veiklos ir tai Jūsų pajamos nuo kurių Jūs nesumokėjote pajamų mokesčių?“ atsakė, kad tai nėra pinigai, gauti pagal verslo liudijimą. Tvirtina, kad nepasinaudojo GPMĮ 26 str. nuostata ir neteikė mokesčių administratoriui neteisingų paaiškinimų. Atsižvelgiant į jo elgesį patikrinimo metu nebuvo galima laikyti, kad jis duoda neteisingus duomenis apie savo pajamas remiantis tais motyvais, kurie nurodyti patikrinimo akte ir mokesčių administratorių sprendimuose.

Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad į jo sąskaitą AB banke „Hansabankas“ buvo pervesti pinigai JAV doleriais ir Rusijos rubliais; viso - 332 190,47 Lt. Iš jų 90 784,10 Lt yra pripažinti paskolų grąžinimu, o 241 406,37 Lt yra pripažinti jo pajamomis. Tokio sprendimo pagrindu laikomi pinigų siuntėjų mokėjimo pavedimuose grafoje „mokėjimo paskirtis“ padaryti įrašai „už suteiktas paslaugas“, „einamosios išlaidos“, „mokėjimas iš fondų“. Mokesčių administratorius turėjo duomenis, kad pinigus pervedė Ukrainos piliečiai Š. J. J., Š. A. J., Rusijos piliečiai Z. N. J., K. L. A., B. V. I. ir firmos Beitz LTD, Commercial LTD. Dėl pinigų gavimo pareiškėjas davė paaiškinimą ir 90 784,10 Lt mokesčių administratorius pripažino skolų grąžinimu. Vykdydamas MAĮ 67 str. 1 d. reikalavimus mokesčių administratorius turėjo neginčijamai nuneigti jo paaiškinimą. Tuo tikslu mokesčių administratorius patikrino valstybės sienos kirtimą ir nustatė, kad L. K. 2003-2007 m. 24 kartus traukiniu kirto Lietuvos valstybės sieną. Šis faktas netiesiogiai patvirtina, kad jis sakė tiesą teigdamas, kad į sąskaitą įplaukdavo jam nepriklausantys pinigai, kuriuos atiduodavo Rusijos ir Ukrainos piliečiams. Tačiau nustatytas faktas be motyvų išaiškintas mokesčių mokėtojo nenaudai. Buvo siunčiamas paklausimas Ukrainos centriniam mokesčių administratoriui. Š. J. J. iš dalies patvirtino jo paaiškinimą. Šis asmuo galėjo slėpti faktą, kad jis, oficialiai neužregistravęs verslo Ukrainoje, vykdė ekonominę veiklą ir gavo pajamas. Kiti pinigų kilmės šaltiniai nebuvo tikrinti.

K. B. mano, kad mokesčių administratoriai netinkamai vykdė MAĮ 67 str. 1 d. reikalavimus ir, nesurinkę patikimų duomenų, kad 241 406,37 Lt yra jo pajamos, jį apmokestino. Tie faktai, kad dalis jo paaiškinimo pasitvirtino, mokestinio patikrinimo metu jis nekeitė savo pozicijos, teisingai deklaravo savo pajamas, gautas iš kitų šaltinių, įrodo paaiškinimo teisingumą.

Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad į K. B. sąskaitą 2003 m. iš užsienio fizinių ir juridinių asmenų įplaukė 258 785,99 Lt įplaukų, iš kurių 86 462,90 Lt pripažino kaip paskolų pagal pareiškėjo pateiktus paskolų raštelius grąžinimą, todėl likusi 172 323,09 Lt pinigų suma priskirta prie pareiškėjo B klasės pajamų, nuo kurių, vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ Nr. IX-1007 6 str. 3 d. ir 27 str. nuostatomis, apskaičiuota 55 718 Lt (172323,09 -3480)x 33 %) GPM.

Patikslintoje 2004 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje K. B. deklaravo 1 020 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 70 098,07 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, 690 Lt sumokėto GPM ir apskaičiavo 145 Lt grąžintiną GPM sumą, kuri jam buvo grąžinta į sąskaitą 2006 m. birželio 27 d. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad K. B. 2004 m. gavo 88 700 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, 1 020 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 50 958,10 įplaukų į asmeninę sąskaitą iš užsienio fizinių ir juridinių asmenų. Inspekcija pripažino, kad 2 103,75 Lt nurodytų įplaukų suma laikytina N. Z. suteiktos paskolos dalies grąžinimu, o 2 217,45 Lt - J. Š. likusios paskolos dalies grąžinimu, todėl likusi šių įplaukų suma (46 636,90 Lt) priskirta prie pareiškėjo gautų B klasės pajamų. Tokiu būdu, vadovaujantis GPMĮ 6 str. 3 d. ir 27 str. nuostatomis, K. B. už 2004 m. apskaičiuota 14 724 Lt GPM (1020+46636,90-3480) x 33 % + 145 Lt (GPM suma, kuri buvo sugrąžinta pagal pareiškėjo deklaraciją).

2005 m. metinės pajamų mokesčio deklaracijos pareiškėjas Inspekcijai nepateikė. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. B. 2005 m. gavo 9 278,41 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 1 919 Lt nuo jų sumokėto GPM (1 167 Lt + 752 Lt) ir 22 446,38 Lt įplaukų į sąskaitą, kurios priskirtos prie pareiškėjo B klasės pajamų. Todėl patikrinimo metu už 2005 metus K. B. papildomai apskaičiuota 7 402 Lt GPM (9 278,41 + 22 446,38 - 3 480) x 33 % -1 919). Iš viso už 2003-2005 m. papildomai apskaičiuota 77 844 Lt GPM (55 718 Lt + 14 724 Lt + 7 402 Lt) GPM. Vadovaujantis GPMĮ 36 str. 2 d. ir MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d. nuo papildomai apskaičiuoto 77 844 Lt GPM buvo apskaičiuota 23 692,44 Lt GPM delspinigių.

Atsakovė akcentuoja, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje adm. byloje Nr. A¹-203-2005.

Jei mokesčių mokėtojas (šiuo atveju pareiškėjas) pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, įrodyti, jog pajamų nebuvo, turi šias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius. Pagal MAĮ 67 str. 1 d. mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė taip pat grindžiama tuo, kad pajamas deklaruojantys subjektai yra fiziniai asmenys. Šiems asmenims (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai šie asmenys vykdo ūkinę veiklą), įstatymai nenustato jokių reikalavimų tvarkyti buhalterinę apskaitą. Reikalavimas, kad įrodinėjimo našta apie gautų pajamų realumą priklausytų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikštų probatio diabolica, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes, kadangi, neprivalėdamas vesti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimo, mokesčių mokėtojas turėtų itin ribotas galimybes įrodyti šias aplinkybes. Tačiau pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimą turėtų tiek šias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesčių administratorius.

Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pareiškėjo gautos lėšos yra jo pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti grindžiamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia tai daryti ir netiesioginiais įrodymais (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobūdžio bylose išvada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pvz., įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2007 m. birželio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-190 (mokestinė byla, t. I, b. l. 10-14) patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 27,92 Lt PVM, 8,44 Lt PVM delspinigių, 77 844 Lt GPM, 23 692,44 Lt GPM delspinigių ir skyrė pareiškėjui 8 Lt PVM baudą bei 23 353 Lt GPM baudą. K. B. kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių (mokestinė byla, t. I, b. l. 6-7). Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 68-169 (mokestinė byla, t. I, b. l. 3-5) patvirtino Vilniaus AVMI 2007 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-190. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją (mokestinė byla, t. I, b. l. 1). Ši 2008 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. S-43(7-227/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 68-169 (mokestinė byla, t. II, b. l. 118-123).

Pareiškėjas mano, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti naikinamas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad Komisijos priimtas sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2003 m. kovo 5 d. K. B. atidarė sąskaitą AB banke „Hansabankas“ (mokestinė byla, t. I, b. l. 28-29). Nuo 2003 m. gegužės 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. į sąskaitą buvo pervesta 51 446 JAV dolerių (153 044,91 Lt) ir 1 818 000 Rusijos rublių (179 145,56 Lt). Bendra pervestų pinigų suma - 332190,47 Lt. Pervesti pinigai buvo konvertuojami į litus ir išimami grynais banko mokėjimo kortele. Nuo 2003 m. birželio mėnesio iki 2005 m. lapkričio mėn. K. B. išėmė grynais 293 600 Lt (2003 m. - 203 400 Lt, 2004 m. 39 200 Lt, 2005 m. 51 000 Lt). AB banko „Hansabankas“ duomenimis pinigus į K. B. sąskaitą pervedė Ukrainos piliečiai Š. J. J., Š. A. J., Rusijos piliečiai Z. N. J., K. L. A., B. V. I., užsienio kompanijos Beitz Ltd ir Commercial Ltd. Banko pateiktose pavedimų pirminių dokumentų kopijose nurodoma mokėjimo paskirtis „už suteiktas paslaugas“, „einamosios išlaidos“, „mokėjimas iš fondų“, dalies pavedimų mokėjimo paskirtis nenurodyta.

Nustatyta, kad Š. J. J. pervedė į pareiškėjo sąskaitą 280 000 RUR (27 531,10 Lt), kurių paskirtis - „už paslaugas“ ir 1 080 000 RUR (106 625,10 Lt), kurių mokėjimo paskirtis nenurodoma; Š. A. J. - 75 000 RUR (7416,08 Lt), kurių mokėjimo paskirtis - „už paslaugas“; B. V. I. - 198 000 RUR (19 278,18 Lt), kurių mokėjimo paskirtis - „už paslaugas“; K. L. A. - 45 000 RUR (4 455 Lt), kurių mokėjimo paskirtis „einamosios išlaidos“; Z. N. J. - 140 000 RUR (13 840,10 Lt), kurių mokėjimo paskirtis „einamosios išlaidos“; užsienio kompanija Beitz Ltd - 44 284 USD (131 210,10 Lt), kurių mokėjimo paskirtis - „mokėjimai iš fondų“; užsienio kompanija Titan Commercial Ltd - 7 162 USD (21 834,79 Lt), kurių mokėjimo paskirtis - „už paslaugas“.

Kaip matyti, dalis pareiškėjo į sąskaitą gautų įplaukų (90 784,10 Lt) buvo pripažintos kaip suteiktų paskolų gražinimas. Ginčas iš esmės kilęs dėl likusios įplaukų dalies (241 406,37 Lt) pripažinimo pareiškėjo pajamomis ir jų apmokestinimo GPM. Papildomai priskaičiuoto PVM K. B. neginčija, todėl šio mokesčio sumų apskaičiavimo pagrįstumas šioje byloje nenagrinėtinas.

GMPĮ 3 str. numatė, kad pajamų mokestį (tarifai 15 ir 33 proc.; GPMĮ 6 str. 1 d.) moka pajamų gavęs gyventojas, o 5 str. 1 d. - kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Jos pripažįstamos jų gavimo momentu (GPMĮ 8 str. 1 d.). Pagal GPMĮ 22 str. 1 d. gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. To paties straipsnio 2 d. reglamentuota, kad A klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai. GPMĮ 22 str. 3 d. numatė, kad B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Taigi, pagal išvardintas GPMĮ nuostatas į pareiškėjo sąskaitą pervesti ir išgryninti pinigai neapmokestinami GPM tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kurie aiškiai patvirtina, kad tai ne šio asmens pajamos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju – pareiškėjos veiksmų (veiklos) tikslus, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

K. B., nesutikdamas su mokesčių administratorių ir Komisijos padarytomis išvadomis, privalėjo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos pagal savo esmę (MAĮ 67 str. 1 d. numato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pagal šio įstatymo 2 d. mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos). Tačiau šiuo atveju nei mokesčių administratoriams, nei Komisijai, nei teismui K. B. nepateikė neginčijamų įrodymų (grynųjų pinigų perdavimo aktų ar kt.), kad 241 406,37 Lt grynais buvo perduoti tiems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie pervedinėjo pinigus, t. y. mokesčių mokėtojas iš esmės nepaneigė mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimuose padarytų išvadų, neįrodė savo pozicijos teisingumo. Tas faktas, kad į K. B. sąskaitą pervedinėję pinigus asmenys dažnai lankėsi Lietuvos Respublikoje, iš esmės nepatvirtina, kad būtent šiems asmenims buvo perduotos tam tikros pinigų sumos, nes tokie lankymaisi kitoje valstybėje galėjo būti susiję ir su kitokiais tikslais (ne pinigų gavimo). Pareiškėjo skunde dėstoma versija taip pat kelia abejonių ir dėl kai kuriuose pavedimuose nurodomos mokėjimo paskirties („už paslaugas“, „einamosios išlaidos“, „mokėjimai iš fondų“). Be to, kaip nustatė mokesčių administratorius, pinigus pervedinėjęs J. Š. nagrinėjamu laikotarpiu net nebuvo atvykęs į Lietuvą, todėl pareiškėjo dėstoma versija nepagrįsta ir dėl šios priežasties. Kitos K. B. skunde ir jo atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo teismui paduoto skundo pagrįstumo.

Taigi, atsižvelgus į surinktų įrodymų byloje visetą, spręstina, kad 241 406,37 Lt pagrįstai buvo pripažinta pareiškėjo pajamomis, todėl nuo šios sumos privaloma buvo mokėti GPM.

Nustačius, kad K. B. laiku nesumokėjo 77 844 Lt GPM, jam pagrįstai buvo nurodyta sumokėti 23 692,44 Lt GPM delspinigių.

Pagal MAĮ 139 str. 1 d., jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nebuvo nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai jam buvo skirtos vidutinio dydžio (30 proc. dydžio) PVM ir GPM baudos. Tokios skirtos baudos, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, laikytinos tinkamomis poveikio priemonėmis.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Komisija teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, tinkamai vertino esmines bylos aplinkybes. Komisijos 2008 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. S-43(7-227/2007) yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti bei taip pat naikinti pareiškėjui papildomai priskaičiuotas mokesčių sumas. K. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo K. B. (K. B.) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.