- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- eI-4458-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05056-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J. G., M. I., L. P., S. V., E. B., J. C., V. M., M. K., J. M., I. B., K. K., S. S.
- Pareiškėjas
- UAB „Energo Development“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.11.4.2Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. B. ir advokatei J. M., atsakovės atstovei D. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G. ir M. I., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams advokatei I. N., advokatui T. J., advokatui V. B. ir advokato padėjėjui A. L., vertėjai A. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Energo Development“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – L. P., S. V., J. G., M. I., E. B., J. C., V. M. (V. M.), M. K., J. M. (J. M.), I. B., K. K. ir S. S. (S. S.), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Energo Development“ prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 5 d. sprendimus Nr. 49S-294, Nr. 49S-286, Nr. 49S-296, Nr. 49S-291, Nr. 49S-490, Nr. 49S-289, Nr. 49S-288, Nr. 49S-293, Nr. 49S-292 ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 49S-297; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1337-(14.49.2).
Skunde paaiškino, kad iš VĮ Registrų centro duomenų sužinojo, kad valstybei priklausantis žemės sklypas, ant kurio stovi pareiškėjos nuosavybės teisėmis valdomi statiniai, yra atsakovės išdalyti remiantis neteisėtai priimtais, todėl naikintinais, sprendimais. Po to, kai 2015 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija priėmė nutartį, pareiškėjai atsirado teisėti lūkesčiai ir galimybė sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, pasinaudojant teise, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. nuostatų. Žemės sklypas turi aiškią funkcinę priklausomybę, nes jame yra ūkinės veiklos požymius įgyvendinantys statiniai, todėl žemės sklypas yra būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl to 2015 m. birželio 26 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu sudaryti su UAB „Energo development“ valstybinės žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ilgalaikes nuomos sutartis (be aukciono), suteikiant galimybę statinių – automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) – savininkei jomis naudotis iki 99 metų. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsakyme nurodė, kad yra galiojanti 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pareiškėja įpareigota atlaisvinti žemės sklypą. Atsakymas buvo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai. Kartu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama atnaujinti nagrinėjimą civilinės bylos dalies, kuria ji buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m žemės sklypą. Apie tai atsakovams tapo žinoma dar 2015 m. rugsėjo 30 d., kadangi Vilniaus apygardos teismas informavo atsakovę apie gautus pareiškėjos prašymus. Tačiau nors ir žinodama apie pareiškėjos lūkesčius bei pradėtą teismo procesą atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. nuostatas (kadangi ant valstybinės žemės sklypo yra teisėtai įregistruoti pareiškėjos statiniai – aikštelės ir apie savo pageidavimą išsinuomoti žemės sklypą be aukciono ji informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kai tik tokią teisę įgijo), priėmė skundžiamus sprendimus ir įsakymą. Esant pareiškėjos aiškiai išreikštam pageidavimui atsakovė atsisakė jį svarstyti. Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka, kai yra tame sklype užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų nuomojami pastatai, statiniai ar įrenginiai; pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami ne aukciono tvarka įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, pagal kurias teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka turi jame esančių pastatų, statinių ar įrenginių savininkai.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylos dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-551/2014 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo įpareigodamas UAB Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo paliko nepakeistą. Taigi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis UAB „Energo development“ buvo pripažinta negaliojančia bei įmonė per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigota atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, todėl ginčo žemės sklypas, vykdant įsiteisėjusią ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį, jau turėjo būti atlaisvintas dar iki 2015-06-02. Tačiau pareiškėja visais įmanomais būdais siekia atitolinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą – inicijuoja proceso atnaujinimą, teikia skundus (ieškinius) teismams ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (laikinąsias apsaugos priemones), kuriomis iš esmės pažeidžia asmenų, kuriems skundžiamais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtus interesus disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančia žeme ir dėl teisiškai nepaaiškinamų priežasčių siekia kuo ilgiau išsilaikyti žemės sklype, kuris jau turėjo būti atlaisvintas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad turto registracija viešajame registre atlieka pirmiausia teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl įrašas apie inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre nepakeičia to fakto, kad pareiškėja privalėjo atlaisvinti žemės sklypą dar iki 2015-06-02, ir to, kad jai už aikštelių praradimą yra priteista kompensacija. Įrašai Nekilnojamojo turto registre apie įregistruotas aikšteles ir jų priklausymą pareiškėjai prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Atsakovė teigia, kad pareiškėja apskritai neturi teisės ginčyti skundžiamų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, nes jų panaikinimas nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, nes ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo atlaisvinimo (aikštelių nukėlimo / nugriovimo) jau buvo išspręstas. Pareiškėja neįrodė nė vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl remiantis skunde nurodytais argumentais tenkinti UAB „Energo Development“ reikalavimų nėra pagrindo.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir M. I. per teismo posėdį prašė skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi yra pripažinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o atsakovei (pareiškėjai šioje byloje) negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, pareiškėja įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti šį žemės sklypą. Ši nutartis sukelia joje nurodytas teisines pasekmes nuo paskelbimo dienos (CPK 279 str. 1 ir 4 d.). Skunde minimas 2015 m. birželio 26 d. prašymas Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuomos sutarties sudarymo tiesiogiai prieštarauja minėtai teismo nutarčiai, todėl jokių teisių pareiškėjai nesukuria (CPK 18 str.). Asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 str. 1 d.). Pažeidęs teismo nustatytą terminą atlaisvinti sklypą, statinių savininkas praranda paskutinę turėtą nuosavybės teisės dalį – nuspręsti dėl statinių nukėlimo būdo ir statybinių atliekų panaudojimo, nes teisę atlikti nukėlimo veiksmus po termino pabaigos įgyja ieškovas (CPK 273 str. 1 d.). Todėl pasibaigus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje nustatytam 3 mėnesių terminui, pareiškėja nebeturi jokių teisių į žemės sklype esantį turtą – stovėjimo aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro žymos apie iki šiol pareiškėjo vardu registruotą nuosavybės teisę į minėtas stovėjimo aikšteles prieštarauja galiojančiai Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarčiai, todėl yra niekinės. Be to, viešojo registro duomenys yra skirti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių apsaugai, o pareiškėja tiesiogiai dalyvavo civilinėje byloje, kurioje pasibaigė jos nuosavybės teisė, dėl to neturi teisės remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CK 1.75 str. 1 ir 2 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime prašė skundą atmesti ir priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Atsiliepime E. B. paaiškino, kad jokių įrodymų, kurie galėtų būti pagrindas tenkinti pareikštą reikalavimą, nėra. Be to, pareiškėja nutyli reikšmingus faktus, kurių įtaka šioje byloje yra akivaizdi. Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-12-07 įsakymą Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo development“); pripažinti negaliojančia 1998-12-07 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, kuria minėtai įmonei be aukciono išnuomotas 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypas Vilniuje (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), nuo jos sudarymo momento bei įpareigoti minėtą įmonę (šioje byloje pareiškėja) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti nurodytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nukelti arba nugriauti jame esančius nebaigtus statyti statinius – stovėjimo aikšteles. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal UAB „Energo development“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-10-18 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 sprendimą nepakeistą. Kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-18 nutarties dalį, t. y. tik dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Iš naujo išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-04-02 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo taip: įpareigojo UAB „Energo development“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ginčo sklypą ir priteisė iš valstybės atsakovės UAB „Energo development“ naudai 14 699,47 Eur. Kasaciniame skunde UAB „Energo development“ prašė panaikinti 2014-04-02 nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti jos teises naudotis žemės sklypu sudarant valstybinės žemės nuomos ar servituto sutartis arba nesant tokių galimybių priteisti jos naudai atlyginti 4 977 444,30 Eur nuostolių, susijusių su teisės į žemės sklypą praradimu. Kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-03-02 nutartimi (byla Nr. 3K-3-101) pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį dėl kompensacijos priteisimo ir priteisė iš valstybės UAB „Energo development“ 75 879 Eur piniginę kompensaciją. Ši kompensacija buvo priteista už UAB „Energo development“ priklausiusius statinius ginčo sklype, taip baigiant ginčus dėl žemės sklypo nuomos nutraukimo bei nuostolių, susijusių su jame esančių statinių praradimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-02 nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Taigi visiškai aišku ir akivaizdu, kad faktas, jog iki šiol pareiškėjos vardu liko statinių, už kuriuos kompensuota išmokant piniginę kompensaciją, teisinė registracija yra tik formalumas, kuris nebuvo išspręstas, bet tai neabejotinai turi būti ir bus padaryta. Pareiškėja neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo turėti kokių nors lūkesčių dėl jos galimybių ir toliau naudotis ginčo sklypu. Jai už turėtą nuosavybę (kuria prisidengiant reiškiamas reikalavimas šioje byloje) yra priteista piniginė kompensacija. Terminas atlaisvinti ginčo žemės sklypą baigėsi 2015-06-02, tačiau, kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėja vėl ėmėsi veiksmų, kuriais vilkina jos atžvilgiu priimto ir įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, todėl visiškai aišku ir akivaizdu, kad toliau eksploatuodama šią temą pareiškėja piktnaudžiauja teise ir taip pažeidžia kitų suinteresuotų asmenų šioje byloje teises. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti subjektinę asmens teisę.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. C. ir S. V. atsiliepime prašo skundą atmesti, paaiškino, kad pareiškėjos skundžiami sprendimai niekaip negali pažeisti jos teisių į žemės sklypą, kadangi pati pareiškėja jokių nuomos teisių į sklypą nebeturi. Dėl pareiškėjos nuomos teisių ir jos statinių pašalinimo yra priimti įsiteisėję galutiniai teismų sprendimai. Pareiškėja neturi teisės sudaryti naujos žemės sklypo nuomos sutarties. Skunde pateikta versija, kad ji neva turi teisę kreiptis dėl naujos nuomos sutarties sudarymo ne aukciono tvarka, prieštarauja imperatyvioms valstybinės žemės nuomos taisyklėms ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl pareiškėjos nuomos teisių į žemės sklypą. Pareiškėja prarado nuomos teises į žemės sklypą būtent tik dėl to, kad teismai anksčiau minėtuose sprendimuose konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Taip pat, priešingai, nei teigia pareiškėja, minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais ji yra įpareigota žemės sklypą atlaisvinti nuo jai priklausančių nuosavybės teise statinių, o jai turi būti sumokėta kompensacija. Šie sprendimai yra įsiteisėję ir nebegali toliau būti skundžiami. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriais pareiškėja įpareigota atlaisvinti nuo statinių žemės sklypą, ji neturi teisės išsinuomoti sklypo ne aukciono tvarka. Esant nustatytiems prejudicinę galią turintiems faktams, jokių kitų interpretacijų (kaip pareiškėja mėgina įteigti) negali būti. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Todėl sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi būtent teismų įsiteisėjusiais sprendimais objektyviai nustatytais faktais. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo nuomos sudarymo ne aukciono tvarka bei į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos dalyje, kuria pareiškėja buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti žemės sklypą, esant įsiteisėjusiems sprendimams, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių trečiųjų asmenų atžvilgiu bei ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų galiojimui, taip pat nesuteikia jokių tariamų teisių į žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomos normos yra imperatyvios ir šalys neturi teisės dėl jų susitarti kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ prieš Kauno apskrities viršininko administraciją, bylos Nr. 3K-3-231/2009). Pareiškėjos pastangos sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėja šiuo metu ir toliau naudojasi žemės sklypu ir renka automobilių aikštelės nuomos pajamas, nors neturi jokių nuomos teisių į sklypą. Pareiškėjos mėginimai interpretuoti savo naudai valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymą bei kildinti savo teises į valstybinės žemės nuomą vien tik iš kreipimosi į įvairias institucijas traktuotini tik kaip pastangos naudojantis bet kokiais procesiniais veiksmais kuo ilgiau išlaikyti statinius ir taip gauti nuomos pajamų iš automobilių stovėjimo aikštelės.
Tretieji suinteresuoti asmenys I. B. ir J. M. atsiliepime prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad skundžiami sprendimai negali pažeisti pareiškėjos teisių į žemės sklypą, nes priimant sprendimus ir įsakymus pareiškėja nuomos teisės į sklypą neturėjo. Aplinkybes, kad pareiškėjos nuomos teisė į sklypą yra nutrūkusi ir ji yra įpareigota pašalinti sklype esančius statinius, patvirtina ir priimti įsiteisėję bei galutiniai teismų sprendimai. Galutiniais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad 1998-12-07 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis nuo jos sudarymo momento yra negaliojanti ir pareiškėja privalo atlaisvinti sklypą. Šios skundo pateikimas, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, leidžia teigti, kad pareiškėja piktnaudžiauja teise ir taip siekia kvestionuoti jai nepalankius įsiteisėjusius teismų sprendimus bei nutartis. Skundą pareiškėja iš esmės grindžia menama teise sudaryti naują sklypo nuomos sutartį. Tokie jos samprotavimai akivaizdžiai prieštarauja ne tik imperatyvioms teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos taisykles, reikalavimams, bet ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Pareiškėjos nuomos teisė į sklypą buvo panaikinta, nes ji neturėjo teisės ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Dar daugiau, pareiškėja yra įpareigota žemės sklypą atlaisvinti nuo jai priklausančių nuosavybės teise statinių, o jai turi būti sumokėta kompensacija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime prašo skundą atmesti ir paaiškino, kad pareiškėja, reikšdama skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų Nr. 49S-297, 49S-298, 49S-286, 49S-296, 49S-291, 49S-290, 49A-289, 49S-288, 49S-293, 49S-292, kuriais asmenims grąžintos nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remiasi daugiau nei 12 metų trukusio proceso teismuose ir teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir motyvais bei iš šių teismų sprendimų tariamai kildinama jos teise į žemės sklypą, tačiau visiškai neatskleidžia tikrųjų teismų sprendimais ir nutartimis konstatuotų faktų ir aplinkybių ir tikrųjų teismų motyvų, taip nesąžiningai klaidindamas teismą ir pradėdamas nepagrįstą teisminį procesą. Pareiškėjos ir atsakovės proceso chronologija ir šiame procese priimtais teismų sprendimais ir nutartimis konstatuoti ir nustatyti prejudiciniai faktai ir teismų motyvai akivaizdžiai rodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, tačiau taikant restituciją dėl neteisėtai sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties UAB „Energo development“ turi būti teisingai atlyginta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi sprendė tik dėl atlygintinos kompensacijos dydžio, bet jokiu būdu nenustatė pareiškėjos teisės į ginčo žemės sklypą. Nutartimi teismas dar kartą patvirtino, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o pareiškėjai negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku – 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kaip tą konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 4 d. nutartimi. Asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą. Vien aplinkybė, kad pareiškėja padavė prašymą atnaujinti procesą, nesuteikia jai jokių teisių į ginčo žemės sklypą ir nesukuria jokių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų, kuriuos ji galėtų ginti ir reikalauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 5 d. sprendimų Nr. 49S-294, Nr. 49S-286, Nr. 49S-296, Nr. 49S-291, Nr. 49S-490, Nr. 49S-289, Nr. 49S-288, Nr. 49S-293, Nr. 49S-292 ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 49S-297, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1337-(14.49.2), kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžintos nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB „Energo development“) 2–6 punktus; pripažinti negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767 (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis), kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB „Energo development“) be aukciono išnuomotas 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (dabar –(duomenys neskelbtini)), nuo jos sudarymo momento; įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), – nukelti arba nugriauti šiame žemės sklype esančius nebaigtus statyti statinius – stovėjimo aikšteles. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar - UAB „Energo development“) 2–6 punktus: pripažino negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB „Energo development“) be aukciono išnuomotas 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), nuo jos sudarymo momento; įpareigojo UAB „Energo development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą.
Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Energo development“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą.
Kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Energo development“ kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o atsakovui negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini). UAB „Energo development“ buvo įpareigota nugriauti statinius, o nagrinėti iš naujo teismas grąžino tik bylos dalį dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių pašalinimo, t. y. dėl kompensacijos į žemės sklypą dydžio už nugriautus statinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi jokių teisių į žemės sklypą ir jokiais kitais teisėtais būdais įgyti teisių į žemės sklypą negali, todėl privalo nugriauti statinius, o jai už tai turi būti teisingai atlyginta.
Bylą iš naujo išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo tokiu būdu: įpareigojo atsakovę UAB „Energo development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš valstybės atsakovės LAB „Energo development“ naudai 50 754,33 Lt (14 699,47 Eur).
Atsakovė UAB „Energo development“ pateikė kasacinį skundą. Išnagrinėjęs bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pažymėjo, kad pirmiau bylą nagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, perdavus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui klausimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių padarinių, kompensacijos dydžio nustatymo ir priteisimo atsakovei, kartu konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o atsakovei negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku esančiu 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje įpareigojo atsakovę per tris mėnesius atlaisvinti žemės sklypą ir priteisė iš valstybės jai kompensaciją, susietą su statinių verte ir šalių kaltės laipsniu dėl neteisėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Dėl to atsakovės kasacinio skundo prašymas pripažinti jos teises naudotis žemės sklypu, sudarant valstybinės žemės nuomos ar servituto sutartis arba nustatant servitutą teismo sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka, ir su šiuo prašymu susiję argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie nėra vertinami.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria iš valstybės atsakovei UAB „Energo development“ priteista kompensacija, priteisiamą kompensaciją padidindamas iki 75 879 Eur. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria atsakovė buvo įpareigota nugriauti statinius, paliko nepakeistą.
2015 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1267-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1182-(14.49.2) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ papildyti siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą dviem žemės sklypais: 1,0130 ha ploto žemės sklypu Nr. 9 prie senosios Pilaitės kelio, Pilaitėje, ir 0,6430 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-286 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. M.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-287 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-288 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį – 0,0215 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-289 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. G.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0215 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-291 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei G. K.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-290 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. V.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-292 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. M.“, pakeistą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1337-(l4.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 49S-292 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. M.“ pakeitimo“, perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-293 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei E. B.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-294 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei Bronislavai Poplavskajai“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-295 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. Š.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei T. L.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0600 ha.
2015 m. spalio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį – 0,0600 ha.
Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad skundžiami sprendimai ir įsakymas buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš skundo turinio matyti, kad ji remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pareiškėjos manymu, ji turi teisę ne aukciono būdu sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du kiti inžineriniai statiniai – stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančios UAB „Energo Development“. Tokią prielaidą grindžia ir jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja klaidingai aiškina šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kadangi jos konstatuojamojoje dalyje konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o UAB „Energo Development“ negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku – esančiu 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, iš esmės konstatavo, kad nėra pagrindo iš naujo vertinti iš negaliojančia pripažintos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties kylančių teisinių pasekmių klausimo.
Teismų sprendimais ir nutartimis konstatuoti ir nustatyti prejudiciniai faktai ir teismų motyvai akivaizdžiai rodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, tačiau taikant restituciją dėl neteisėtai sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties UAB „Energo development“ turi būti teisingai atlyginta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi sprendė tik dėl atlygintinos kompensacijos dydžio, bet nenustatė pareiškėjos teisės į ginčo žemės sklypą. Nutartimi teismas patvirtino, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o atsakovei negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku esančiu 6 430 kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja neturi jokių teisių į žemės sklypą ir jai negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi nagrinėjo tik kompensacijos dydžio klausimą.
Atsakovei atsisakius patenkinti pareiškėjos 2015 m. birželio 26 d. prašymą sudaryti nuomos sutartį remiantis galiojančia 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama atnaujinti nagrinėjimą civilinės bylos dalies, kuria pareiškėja buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m valstybinį žemės sklypą, ir sustabdyti vykdymo veiksmus.
Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, tiek ankstesniuose teismų sprendimuose buvo aiškiai konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pareiškėjos buvo sudaryta neteisėtai. Pareiškėja neturi jokių teisių į ginčo žemės sklypą, todėl jai buvo priteista kompensacija už statinius. Atsakovė pagrįstai teigia, kad teismų konstatuota pareiškėjos teisė į kompensaciją patvirtina tai, kad pareiškėja neturi jokių teisių į ginčo žemės sklypą, o tai reiškia, kad neturi ir jokios reikalavimo teisės ginčyti atsakovės sprendimų dėl žemės grąžinimo asmenims.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis bei 2015 m. kovo 2 d. nutartis yra galutinės ir neskundžiamos, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis yra galiojanti ir vykdytina ir šiose teismų nutartyse nustatyti prejudiciniai faktai ir konstatuotos išvados, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir pareiškėja neturi jokios teisės į ginčo žemės sklypą bei jai mokėtina kompensacija už statinių nugriovimą, yra galiojančios ir privalomos šalims, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo, nereiškia, kad ji įgijo reikalavimo teisę į ginčo žemės sklypą. Taigi pareiškėja neturi jokios teisės ginčyti atsakovės priimtų sprendimų dėl žemės grąžinimo. Jos kaltės klausimas buvo svarbus tik sprendžiant dėl atlygintinos kompensacijos dydžio už valstybės institucijos padarytą klaidą neteisėtai sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, todėl pareiškėjai buvo teisingai apskaičiuota ir priteista kompensacija.
Viešojo registro duomenys turi teisę išviešinančią funkciją, yra skirti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių apsaugai, tačiau įstatymų nustatyta tvarka pasibaigusių teisių nesukuria ar jų galiojimo nepratęsia (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.), todėl pareiškėja nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei pateiktus įstatymo reikalavimus teismas daro išvadą, jog nenustatyta, kad atsakovė priimdama ginčijamus sprendimus būtų viršijusi įstatymų jai suteiktas teises ar priėmusi nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl ginčijami sprendimai paliktini nepakeistais, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys E. B., J. G. ir M. I. prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; atstovavimo išlaidas. Tokių pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali reikalauti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis).
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės“, kuri siejama su trečiųjų suinteresuotų asmenų teise reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjo skunde (prašyme) iškelti materialiniai reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis, kurios bylos šalies (laimėjusios ar pralaimėjusios bylą) pusėje dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kokią įtaką to trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Nagrinėjamu atveju pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį bylos proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, yra atsakovė, o proceso šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, – pareiškėja. Tretieji suinteresuoti asmenys šios bylos procese palaikė atsakovės poziciją, t. y. prašė skundą atmesti. Ši trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija aiškiai išdėstyta atsiliepime į pareiškėjos skundą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, J. G. ir M. I. patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų advokatams sumokėtos sumos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl jų prašymas priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Energo Development“ skundą kaip nepagrįstą.
Priteisti iš UAB „Energo Development“ E. B. 900 eurų bylinėjimosi išlaidų, J. G. ir M. I. priteisti kiekvienai po 75 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.