Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-549-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
1S-549-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos

Teisėja Vitalija Ragauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-549-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 11 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. K. gynėjo advokato Dariaus Karvelio skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 17 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie S. L. ir panaudodamas prieš jį fizinį smurtą nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška ir jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą. Skundžiama nutartimi suėmimas M. K. buvo paliktas galioti, nustatant šios kardomosios priemonės terminą 2 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį. Jis cituoja šią nutartį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 1 d., 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 str., 31 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str., 122 str. ir teigia, kad šiuo atveju nėra BPK 122 str. numatytų sąlygų suėmimo taikymui, o vien kaltinimo pareiškimas nėra pagrindu žmogui suimti. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo tėvais, dirba pagal verslo liudijimą, todėl jis yra pakankamai stipriai susaistytas socialiniais ryšiais, suimtasis pasižada nesislėpti ir kviečiamas atvykti, į užsienį išvykti jis nesirengia ir jokių ryšių ten neturi, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Nuo teismo suimtasis nesislėpė, nes neturi tam jokio pagrindo, į teisiamąjį posėdį M. K. neatvyko dėl nesusipratimo – manė, kad posėdis turi vykti kitu laiku, jis nurodė adresą, kuriuo jam gali būti siunčiami teismo šaukimai. Taip pat gynėjas teigia, kad M. K. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, gresiančios bausmės griežtumas ir ankstesnis jo teistumas nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, konkrečių tokių duomenų byloje nėra. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius, derinti parodymus, sunaikinti įrodymus, turinčius reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Įvertinus šiuos duomenis, o taip pat ir tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, gynėjo teigimu, nėra pagrindo manyti, kad suimtasis trukdys procesui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes gynėjas mano, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl ji naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaltinamasis iš esmės prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamojo parodymai, o taip pat kiti byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą, o vėliau ir kaltinimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, jeigu pagrįstai manoma, jog būdamas laisvėje asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus duomenis.

M. K. kaltinamas padaręs du – apysunkį ir nesunkų – nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę, nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau jis buvo dukart nuteistas už savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą, šioje byloje tirtus tyčinius nusikaltimus jis kaltinamas padaręs neatlikęs už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors gynėjas savo skunde teigia, kad M. K. dirba pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų apie realią M. K. darbinę veiklą kartu su skundu jis nepateikė. M. K. nevedęs ir nesukūręs savo šeimos. Taip pat gynėjas savo skunde teigia, kad M. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su savo tėvais, tačiau pagal M. K. paaiškinimą apylinkės teisme seka kitaip – jis gyveno kitu adresu, apie adreso pakeitimą niekam nepranešė, šiuo metu vėl ruošiasi keisti savo gyvenamąją vietą. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad, priešingai, nei nurodo gynėjas, M. K. nėra saistomas stipriais šeiminiais, darbiniais ar kitais socialiniais ryšiais ir jis neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Visos šios aplinkybės, priešingai, nei mano gynėjas, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Byloje yra duomenys apie tai, kad anksčiau kaltinamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau M. K. pažeidė šios kardomosios priemonės vykdymo tvarką, pakeitė savo gyvenamosios vietos adresą apie tai niekam nepranešęs, o taip pat šaukiamas neatvyko į teismą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog dabartinėje bylos stadijoje užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvautų procese galima kaltinamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimas M. K. aukščiau nurodytu pagrindu taikomas pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Suėmimą M. K. apylinkės teismas taikė dar vienu, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad suimtasis galėtų trukdyti procesui – pats ar per kitus asmenis bandytų paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus. Manyti, kad būdamas laisvėje M. K. trukdys procesui dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo. Taigi, šiuo metu konkrečių duomenų, leidžiančių manyti, jog būdamas laisvėje M. K. trukdys procesui, nepakanka, todėl šis suėmimo taikymo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas.

Gynėjas taip pat teigia, jog byloje nėra duomenų apie M. K. ketinimus daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo jis iš esmės ginčija BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą suėmimo taikymo pagrindą – manymą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Susipažinęs su pateikta medžiaga skundą nagrinėjantis teismas nenustatė jokių faktinių duomenų, rodančių, jog būdamas laisvėje M. K. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau taikydamas suėmimą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jo būdamas laisvėje M. K. galėtų padaryti naujas nusikalstamas veikas bei suėmimą taikė nesivadovaudamas minėtu pagrindu. Įvertinus tai, remtis minėtu skundo argumentu ir naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį, pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 (toliau – Senato nutarimas) 1 p. nurodoma, jog turi būti tiksliai vykdomi Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Konvencijos 5 str. reikalavimai, užtikrinta, kad niekam nebūtų atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde gynėjas taip pat nenurodė, o vietoje to iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių bei jų reikalavimų išvardijimu. Suimtasis pagrįstai šiuo metu kaltinamas padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo taikymo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, taip pat pagrįstai jo laisvė buvo apribota. Įvertinęs bylos aplinkybes ir M. K. asmenybę, apylinkės teismas aiškiai ir suprantamai išdėstė kardomosios priemonės taikymo pagrindą ir motyvus bei konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų negalima. Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, kad taikant kaltinamajam suėmimą, gynėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes – kaltinamojo pažadus nesislėpti nuo teismo ir kviečiamam atvykti, šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Kitos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės (apie tai, kad į teisiamąjį posėdį M. K. neatvyko dėl nesusipratimo, kad jis nurodė adresą, kuriuo jam gali būti siunčiami teismo šaukimai ir kt.) yra neesminės ir jos suėmimo kaltinamajam taikymo pagrindų neeliminuoja.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą skirtingai, nei mano gynėjas, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, ši kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., kuris patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

Suimto kaltinamojo M. K. gynėjo advokato Dariaus Karvelio skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas