- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-73-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00139-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- O. S.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo
D. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė D. D. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2019 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.
Nukentėjusiosios O. S. pareikštas 2800 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš D. D. priteista nukentėjusiajai O. S. 2800 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. D. veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais – asmeniu Nr. 1 ir asmeniu Nr. 2, asmeniu Nr. 3, asmeniu Nr. 4, asmeniu Nr. 5, asmeniu Nr. 6 (kurių atžvilgiu atskirtas tyrimas (duomenys neskelbtini)) bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą: laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekančiam asmeniui Nr. 1 turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašius asmens Nr. 2 ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens surasti banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis asmeniui Nr. 2 iš asmens Nr. 6 įgijus asmeniui Nr. 4 priklausančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenis, o iš asmens Nr. 3 įgijus F. M. priklausančios (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, perdavus juos asmeniui Nr. 1, tokiu būdu pastarajam įgijus asmeniui Nr. 4 ir F. M. priklausančių banko sąskaitų duomenis, o iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijus V. P. priklausančios (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, tęsiant nusikalstamą sumanymą, 2019-03-13 laike nuo 13:15 val. iki 13:34 val. asmeniui Nr. 1 paskambinus į O. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ir apgaule išviliojus prisijungimo prie jos (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir generatoriaus sugeneruotus slaptažodžius bei neteisėtai prisijungus prie jos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), atlikus tris neteisėtas finansines operacijas:
1. pervedus 1400 Eur į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytą V. P. priklausančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), pastarajam neturint tikslo apgaule įgyti svetimo turto, į jo banko sąskaitą neteisėtai pervestų pinigų neišgryninus dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių,
2. pervedus 1400 Eur į asmens Nr. 2 nurodytą asmeniui Nr. 4 priklausančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), pastarajam į jo banko sąskaitą pervestus pinigus išgryninus 2019-03-13 14:05 val. (duomenys neskelbtini) bankomate, (duomenys neskelbtini), iš kurių dalį neteisėtai įgytų pinigų perdavus asmeniui Nr. 6, kuriam vykdant telefonu duodamus asmens Nr. 2 nurodymus, naudojantis (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis tą pačią dieną persiuntus 900 eurų nurodytiems asmenims – 400 eurų L. B., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto, 200 eurų J. D., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto, 300 eurų M. L., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto, po ko (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantis D. D. davė nurodymus M. L. dėl neteisėtai įgytų pinigų, pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku perdavus pinigus jai nurodytiems asmenims,
3. pervedus 1400 Eur į asmens Nr. 2 nurodytą F. M. priklausančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriam neturint tyčios apgaule įgyti svetimo turto, į jo banko sąskaitą pervestus pinigus išgryninus 2019-03-13 13:57 val. (duomenys neskelbtini) bankomate, (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną perdavus asmeniui Nr. 3, pastarajam veikiant pagal asmens Nr. 2 nurodymus, 1000 eurų perdavus asmeniui Nr. 5, tą pačią dieną asmeniui Nr. 5 700 eurų įnešus į Ž. J. priklausančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), pastarajai neturint tyčios apgaule įgyti svetimo turto ir vykdant asmens Nr. 5 nurodymus, iš savo banko sąskaitos persiuntus neteisėtai įgytus pinigus nurodytiems asmenims - 100 eurų E. S., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto, 590 eurų A. B., neturėjusiam tyčios apgaule įgyti svetimo turto, tęsiant nusikalstamą sumanymą, 300 eurų naudojantis (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis asmeniui Nr. 5 persiuntus M. L., neturėjusiai tyčios apgaule įgyti svetimo turto, po ko (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantis D. D. davė nurodymus M. L. dėl neteisėtai įgytų pinigų, pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku perdavus pinigus jai nurodytiems asmenims, D. D. apgaule įgijo svetimas O. S. priklausančias pinigines lėšas – 2800 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. D. D. Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 1 dalies kaltinimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba byloje priimti naują sprendimą, jį (D. D.) išteisinti.
2.1. Skunde nurodo, kad byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo pagrindžiančio kad jis padarė nusikalstamą veiką, jam dalyvaujant bendrininkų grupėje. Nurodo, jog nebuvo nustatyta, kokius veiksmus bendrininkų grupėje jis atliko.
2.2. Pažymi, jog pinigai, kurie buvo pervesti M. L. į sąskaitą, buvo už jo parduotus telefonus. Nurodo, jog byloje yra pakankamai duomenų apie tai, jog jis prekiavo mobiliaisiais telefonais.
2.3. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi netiesioginiais įrodymais.
2.4. Nurodo, jog teismas priteisdamas visą ieškinio sumą tik jam vienam parodo, tai, jog tik jis vienas atliko nusikalstamą veiką, nors nuosprendyje nurodoma, jog ir kiti vykdė nusikalstamą veiką. Pažymi, jog priteista suma nebuvo padalinta lygiomis dalimis, todėl pagrįstai kyla abejonių ar teismas nustatė veikimą bendrininkų grupėje.
2.5. Nurodo, jog formuojant jam kaltinimą dėl apgaule įgyto svetimo turto 4200 Eur, išnagrinėjus bylą paaiškėjo, jog suma sudaro tik 2800 Eur, tačiau tik 600 Eur buvo paimti iš M. L. sąskaitos kaip užmokestis už parduotus telefonus, tai patvirtina ir liudytojai. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis pats buvo galimai apgautas ir rūpinosi pinigų pervedimu ir išgryninimu į M. L. sąskaitą, manydamas, jog tai telefonų pirkimo sandorio pinigai. Nurodo, jog pervesta buvo tik 600 Eur ir jokio pavedimo jis nedarė, išrašo nematė, todėl jis negali žinoti per kiek kartų ir kokiomis sumų dalimis buvo daryti pavedimai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apygardos teismo posėdyje gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl D. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant D. D. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio D. D. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad D. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamųnusikaltimų padarymo nepripažino, teigė, kad pinigai, kurie buvo pervesti M. L. į sąskaitą, buvo už jo parduotus telefonus. Vis dėl to, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatavo, kad D. D. versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: liudytojų F. M., E. M., A. B., M. B., A. P., Ž. J., E. S. parodymai, banko sąskaitų išrašai, (duomenys neskelbtini) išrašai ir kiti rašytiniai byloje esantys duomenys, su kuo, įvertinusi tiek skundžiamo nuosprendžio motyvus, tiek ir D. D. apeliacinio skundo argumentus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo parodymais, iš esmės prieštaraujančiais ne tik faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir kitų asmenų išdėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teisme D. D. paaiškino, jog pas jį vieną dieną atėjo E. M., kuris jam pasakė, kad jam reikia poros telefonų po 300 Eur. E. M. jam pasakė, kad jo draugas gali užmesti už jį atsiskaitymą už telefoną, 300 Eur. Vienas telefonas kainuoja 300 Eur, kaip jis suprato, buvo padarytos dvi pinigų perlaidos po 300 Eur, bet skirtingomis sumomis. Tai tas draugas vieną kartą padarė pervedimą per (duomenys neskelbtini) jo sužadėtinei M. L., o tada dar ir antrą kartą padarė pervedimą. Atsiskaitydami už telefonus žmonės darydavo pinigų pervedimus per (duomenys neskelbtini). Per (duomenys neskelbtini) gautus pinigus paimdavo jo sužadėtinė M. L.. Jis telefonus pirkdavo pigiau, o parduodavo 50 Eur brangiau. Pirkdavo telefoną už 250 Eur, o parduodavo už 300 Eur. Dabar labai tiksliai neprisimena, kokių telefonų buvo pardavęs būtent 2019 m. kovo 13 d., gal kokį (duomenys neskelbtini). Už vieną parduotą telefoną gavo 300 Eur. Tą vieną telefoną iš jo nupirko E. M.. Dabar tiksliai nepasakys, kam konkrečiai 2019 m. kovo 13 d. atidavė tuos 250 Eur, nes praėjo daug laiko. Tiksliai nepasakys, iš ko telefonus įsigydavo 2019 m. kovo mėnesį. M. L. du kartus buvo persiųsti 300 Eur už E. M. telefoną. Jis iš jo daug kartų pirko telefoną, o ne du kartus, čia buvo ne pirmas kartas (5 t., b. l.42-45). Liudytojas F. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog į jo sąskaitą buvo pervesta 1400 Eur. E. M. paprašė jo banko sąskaitos, ir jis jam ją davė. Tai, kad viską reikia daryti taip greitai, jam įtarimų nesukėlė, nes nebuvo susidūręs su tokia situacija (5 t., b. l . 67-68). Liudytoja R. K. parodė, jog socialiniame tinkle ,,Facebook“ iš D. paskyros gavo pasiūlymą dėl darbo. Jis jai skambindavo dažniau ir sakydavo, jog bus daugiau sumų, bei jas būtinai per (duomenys neskelbtini) reikės pervesti kažkokiems žmonėms. Jai jis žinute atsiųsdavo žmonių vardus, pavardes, kuriems turėdavo pervesti pinigus. Tikrai prisimena, kad paskutinis pervedimas buvo 1350 Eur, kuriuos jai leido išsiimti. Ji visus tuos pinigus turėjo pervesti tiems žmonėms, kuriuos jai atsiuntė ir prašė, kad papildytų ,,Labas“, ,,Ežio“, ,,Pildyk“ tinklų sąskaitas. Papildymų nuotraukas turėjo nusiųsti D.. Visus kartus gavo skirtingų žmonių vardus ir pavardes, kam turi pervesti pinigus. Įtarimų kilo dėl to, kad viską turėjo daryti greitai. Prašė kitų asmenų banko sąskaitų. Jos draugas V. P., jai atrodo, irgi turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ji paėmė banko sąskaitą iš savo draugo ir ją nusiuntė D.. Visada bendravo tik su tuo D.. Galėtų atpažinti to D. balsą. Gal šiek tiek D. D. balsas panašus į D.. V. P. buvo pervesta 150 Eur, kuriuos jis tada buvo išgryninęs pinigų (5 t., b. l. 68-70). Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog E. M. prašė sąskaitos iš M.. E. M. sakė, kad kažkoks (duomenys neskelbtini) prašė, kad paimtų sąskaitą ir pervestų pinigus. Ji žino tik apie tą 1400 Eur sumą, susijusią su M.. E. M. turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Jis buvo gavęs 100 eurų baudą už administracinį nusižengimą, kad parduodant automobilį reikia rankpinigių. Tie pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, po to tą sąskaitą užblokavo, jog pinigai nebūtų pervedami. Kai prašė banko sąskaitos iš M., jo paties banko sąskaita jau buvo užblokuota, nes čia buvo tas atvejis, kai E. M. gavo baudą ir jam užblokavo banko sąskaitą (5 t., b. l. 70-72). Liudytoja V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pamatė dukros banko sąskaitos išrašą. Išraše matė kitų asmenų, be savo buvusio sutuoktinio, vardus ir pavardes. Neprisimena, koks buvo asmenų skaičius, ir nuo kokio laikotarpio tie pinigai ėjo. Buvo visokių sumų, 50 Eur, 100 Eur ir 20 Eur. Jai dukra nepaaiškino, kokie tie pinigai, už ką jie jai buvo pervedami, ir nežino, ar ji pati domėjosi, kas per pinigai pervedami į jos sąskaitą. Dukra sakė, kad jai nebuvo nei vieno euro, pinigus ji pervesdavo kažkur kitur. Buvo daromi ir pavedimai, ne vien įplaukiantys pinigai, tai buvo matyti banko išraše, kai uždarė dukros banko sąskaitą (5 t., b. l. 71-72). Liudytoja M. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vyrui davė banko sąskaitą. Jis pardavinėjo telefonus (duomenys neskelbtini) ir už juos gaudavo pinigus. Po to tuos pinigus atiduodavo kitiems žmonėms. Porą kartų per mėnesį ateidavo pinigai į jos banko sąskaitą už telefonų pardavimus. Sumos buvo įvairios, nuo 90-300 Eur. Kai į jos sąskaitą įkrisdavo tie pinigai, turėdavo juos išimti ir perduoti kitiems asmenims, o kas likdavo, pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tuos nurodymus gaudavo iš D. D.. Susitikdavo su nepažįstamais asmenimis, kuriems perduodavo grynus pinigus. Kur nuvykti, kam paduoti, kur tuos pinigus nešti, nurodydavo D. D.. Kaip D. pasakydavo, taip ir pervesdavo pinigus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kartais jam, kartais kitiems asmenims. Nežino, už ką tie pinigai būdavo pervedami kitiems asmenims. Nežino, kuo užsiima E. M., žino, kad jis D. D. kažkada yra buvęs skoloje. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, jog D. D. jai iš karto pasakė, kad tie pinigai yra iš telefonų pardavinėjimų, bet tyrėja neužrašė, o po to ji nepastebėjo. Perskaitė apklausos protokolą, bet nepastebėjo. Vasario 18 d. tuoktuvių metu susitikus su D. D., buvo pokalbis apie šią bylą, kad bus apklausiama šioje byloje, jis tiesiog pasakė, kad 27 d. bus teismas, važiuos. Neminėjo tų aplinkybių, kad E. M. jam skoloje už telefonus (5 t., b. l. 72-73). Liudytoja Ž. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. P. yra buvusi prie (duomenys neskelbtini), kai jis nusiiminėjo pinigus. Po to jis jos dar buvo paprašęs banko sąskaitos, kad ji pervestų pinigus kažkokiam asmeniui. A. P. jai nesakė, iš kur jis tuos pinigus gaudavo, tik sakė, jog kažkas jam juos perveda. Jis buvo šalia jos, kai iš bankomato nusiėmė pinigus. Tada nusiėmė gal 150-300 Eur, tiksliai nepamena. Jis tada jai pasakė, kad tuos pinigus galės pervesti kažkokiai ,,panai“. Jei gerai pamena, ta mergina buvo M. L.. Žino, kad kažkas iš kalėjimo jam pervedinėjo pinigus, ir jie iš anksto per visokias sąskaitas vesdavo tuos pinigus. Nepamena, ar antru atveju tai pačiai M. ar kažkokiam kitam asmeniui pervedė pinigus. Nepamena, kokią pinigų sumą siuntė antrą kartą. Bendra pinigų suma iš jos banko sąskaitos buvo apie 600 Eur. Nepamena, kam ir kokią pinigų sumą pervedė. Kai A. paprašydavo ką nors pervesti, visada šalia būdavo jis pats. Jam pirma ateidavo pinigai, o tik vėliau jis jos paprašydavo jos banko sąskaitos. Kadangi jie visada būdavo kartu, tai iš karto kartu eidavo. Kai jis gaudavo pinigus, turėdavo nueiti tuos pinigus nusiimti. Tiesiog jis jai paskambindavo, kad ateitų prie bankomato. Tada turėdavo įsidėti tuos grynus pinigus į savo banko sąskaitą ir juos pervesti. Jis turėjo kažkokių draugų, tie pinigai keliaudavo per rankas, tokiu būdu kažkaip juos išsigrynindavo. Nežino nei vieno asmens vardo ar pavardės, kurie jam pervesdavo pinigus. Pamena tik M. L.. Sužinojo, kad vyksta negeri dalykai tik po to, kai buvo pervesti pinigai iš jos banko sąskaitos. Sužinojo, jog pinigų pervedime dalyvauja kažkas iš kalėjimo, kai A. prisipažino ką jis veikia (5 t., b. l. 73-74). Liudytoja B. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog A. Š. pasakydavo, kam išsiųsti pinigus, ir juos išsiųsdavo. Daug kartų pinigus siuntė L. B., L.. L. nėra mačiusi. Patį pirmą kartą buvo atsiųsti 1500 Eur. Kai jai atsiųsdavo pinigus, visada viską jai reikėdavo daryti skubos tvarka. Po to 1500 Eur pavedimo į jos sąskaitą buvo įvairių pavedimų: po 200 ir 300 Eur. Šiuos pinigus irgi liepdavo pervesti skubos tvarka (5 t., b. l. 74-76). Liudytoja E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pavedimus į savo banko sąskaitą gaudavo labai įvairiai, būdavo, kad porą kartų per dieną gaudavo pavedimus, kartą per mėnesį, porą kartų per savaitę. Pats A. S. neaiškino, kas čia per pinigai. Kartais tekdavo gryninti pinigus iš savos banko sąskaitos, gryninamos sumos būdavo įvairios: po 100 Eur, buvo ir 500 Eur. Tuos pinigus paprašydavo perduoti kitam asmeniui. Nenurodydavo, dėl kokių priežasčių, už ką tos sumos būdavo perduodamos kitiems asmenims. Kiek žinodavo, ji perduoda tuos pinigus kažkokio kalinčio asmens žmonai. Kelis kartus ji yra išgryninusi pinigus ir juos perdavusi tai pačiai moteriai (5 t., b. l. 76-77). Liudytoja L. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos sūnus yra R. B.. Ji sulaukė prašymo pervesti pinigus. Atrodo, kad per terminalą gavo nedidelę 50 Eur dydžio ar 70 Eur dydžio sumą, bet pinigus jai pervedė ne per banką. Kai gaudavo kažkokią pinigų sumą, jai iš karto konkrečiai būdavo pasakyta, kad galės tuos pinigus pervesti žmogui. Dėl informacijos, kam turi pervesti pinigus, jai paskambindavo sūnus, paklausdavo, ar gali padėti, o šalia jo būdavo žmogus ir pasakydavo visą tą informaciją. Sūnus laikydavo telefono ragelį ir šalia jo būdavo kažkoks kitas žmogus, kuris padiktuodavo pavardę. Pinigus ji gaudavo per tą patį terminalą. Neatsimena, nepasakys, ar šiuo konkrečiu atveju dėl pinigų pervedimo buvo kažkas minima dėl telefono (5t., b. l. 150-151). Liudytoja J. D. pirmosios instancijos teisme parodė per (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur, ir ji juos vėliau per (duomenys neskelbtini) pervedė kažkokiai moteriai O. paklausė jos, ar gali jai pervesti pinigus per (duomenys neskelbtini). Ji sutiko, nes ji jį pažinojo. Jai pervedė tuos pinigus per (duomenys neskelbtini), jai atrodo, to asmens, kuris pervedė tuos pinigus, vardas buvo vyriškas. Tai bus M. B., kuris jai pervedė pinigus. Tuos pinigus atsiėmė ir jai po kelių dienų atėjo žinutė juos pervesti kažkokiai moteriai. Ji neprisimins tos moters vardo, gal J. ar B.. Tuo metu O. buvo (duomenys neskelbtini). Jei gerai pamena, tuos pinigus gavo iš kažkokio vyro. Ant tų čekiukų nėra to asmens, kuriam pervedė pinigus, pavardės, kaip kad ji galvojo, yra tik telefono numeris, kam turėjo pervesti tuos 200 Eur. Telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Jos paprašė kuo skubiau, tą pačią dieną ar net iki pietų pervesti pinigus (5t., b. l. 154). Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog vieną dieną draugė jo paprašė, kad jai padėtų su 200 Eur pavedimu. Sakė, kad jam perves pinigus, ir jis, juos išgryninęs, jai perduos. Draugė pasakė, jog gal reikės padėti taip ir dar kartą. Ji pusę pinigų iš pirmos 200 Eur sumos kažkam išsiuntė per terminalą. Antrą kartą gavo didesnę pinigų sumą. Šią didesnę pinigų sumą gavo praėjus 4-5 dienoms po 200 Eur sumos gavimo. Iki to laiko jokių kitų pavedimų padaryta nebuvo. Ta didesnė pinigų suma gal buvo 1500 Eur. Gali būti, jog ta pinigų suma buvo 1400 Eur. Gavus tuos 1400 Eur, tas žmogus sakė, kad tuos pinigus turės išgryninti per 15 min. Klausė R., kam buvo pateikti duomenys, kas jungėsi prie jo banko sąskaitos, ji sakė, kad jungėsi lyg ir kažkoks D.. Nebuvo nurodyta, už ką tie pinigai. Sakė tie pinigai už prekes, dėl automobilio eksporto ar importo. Apie kokius nors telefonus kalbos su R. ar tuo asmeniu, kurį įvardino kaip D., nebuvo (5t., b. l. 154-155). E. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis D. D. buvo skolingas už porą telefonų, todėl per (duomenys neskelbtini) jis jam atidavė skolą. Kiek jam atidavė, neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Jis tuos žmones apgavo, nes niekas nežinojo, kad tai buvo sukčiavimo būdu įgyti pinigai. Jis ,,Facebook“ buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Galima tikėti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 1400 Eur buvo pervesti į F. M.. Tie pinigai buvo išgryninti. Jis iš D. D. buvo pasiėmęs į skolą du telefonus. Kokie tie telefonai buvo, įvardinti negali. Todėl D. D. jis buvo skolingas 600 Eur. Iš tų pinigų kas buvo pervesta, buvo išgryninta ir per (duomenys neskelbtini) pervesta D. D. žmonai už tai, kad atiduotų jam skolą už tuos telefonus. Ta moteris buvo M. L.. Kai buvo įvykdytas sukčiavimas, pinigus į tas sąskaitas, kurias jis davė, pervedė Ž.. Jis nubėgo pas D. į sekciją, kadangi jis ten negyvena, ir paprašė duomenų, kaip jam atiduoti skolą. Jis jam davė savo žmonos (duomenys neskelbtini) duomenis. Grįžęs atgal pas Ž. į sekciją, ten kur jie kartu darė nusikaltimą, atidavė 600 Eur skolą per (duomenys neskelbtini) M. L.. Tie pinigai buvo išgryninti, perduoti M. B., o M. B. kažkokią dalį buvo pervedęs per (duomenys neskelbtini). Tie pinigai, kurie per (duomenys neskelbtini) buvo pervesti M. L.. Jam atrodo, vienas telefonas buvo (duomenys neskelbtini), o kito neatsimena, gal (duomenys neskelbtini). Abu telefonų modeliai buvo skirtingi, kainavo po 300 Eur. Jis šituose (duomenys neskelbtini) yra nuo 2017 m. D. D. pažįsta nuo 2018 m. vidurio (6 t., b. l. 4-6). M. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog E. M. jo paprašė tik banko sąskaitos numerio, pradžioje vieno banko sąskaitos numerio, o vėliau tų banko sąskaitų numerių pradėjo daugėti. Jis tik nuvežė E. nuimti pinigų. Nuimti tų pinigų važiavo iki (duomenys neskelbtini). Nuėmė 1400 Eur nuo E. Š. banko sąskaitos. Į E. Š. banko sąskaitą daugiau nebuvo jokių pavedimų ir nebuvo pervedama smulkesnių sumų. Paėmė 1400 Eur, liepė juos sumesti per terminalą. Atrodo, kad iš viso trims asmenims pervedė tuos pinigus per (duomenys neskelbtini). Buvo kažkokia mergaitė ar moteris ir dar du asmenys. Pinigus vedė trims žmonėms. Jiems vedė per kelis kartus po 100 Eur per terminalą. Pats iš E. M. negavo duomenų, kam vesti pinigus, kokias pinigų sumas pervesti. Kai nuėmė tuos pinigus, E. Š. labai aktyviai pradėjo skambinėti. Tie skambinėjimai vyko dėl to, kad jiems greičiau pervestų tuos pinigus. M. nieko neminėjo apie skolas ir telefonus, tik apie tai, kad mama turi pervesti pinigų iš (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 151-152). E. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog E. M. paprašė sąskaitos, jis duodavo tą sąskaitą ir jam į ją įmesdavo pinigus. Vėliau prašė jo, kad surastų kitų sąskaitų. Ieškojo sąskaitų ir surado D. B. ir F. M.. Tos banko sąskaitos buvo reikalingos pinigams judinti. Į M. sąskaitą buvo siųsta didelė pinigų suma, ta suma galėjo būti 1400 Eur. Jam F. M. turėjo atiduoti visus tuos pinigus, kurie įkrito į jo banko sąskaitą. Jis jam padavė visą 1400 Eur sumą. Tuos pinigus turėjo persiųsti M.. Ne visus pinigus persiuntė M., nes kažkokią dalį, kaip uždarbį, galėjo pasilikti sau, o visus likusius turėjo persiųsti jai. Sau, kaip uždarbį pasiliko kažkur 100 Eur, o likusius 1300 Eur persiuntė M.. Tuos pinigus siųsdavo A. P.. (duomenys neskelbtini) jam davė nurodymą siųsti pinigus būtent M. L.. (duomenys neskelbtini) nieko nepasakojo, nieko nesakė, už ką tie pinigai ir kam jie siuntinėjami. Nebuvo kalbėta, kad tie pinigai už kažkokią prekę. Jis tuos pinigus, kuriuos jam atsiųsdavo į jo banko sąskaitą, persiųsdavo M.. Ž. J. per banką vieną kartą siuntė pinigus M. L.. Ji tuos pinigus gavo iš A.. Ž. J. su A. P. yra sutuoktiniai. M. siųsdavo pinigus per terminalą. Jis sakė, kad pinigai buvo pervedami A. vardu. Jei A. per terminalą siuntė 300 Eur, siuntė M.. Nežino, jam atrodo, tada likusį 1000 Eur per banką siuntė Ž., bet negali pasakyti, ar tuos pinigus siuntė M.. Čia jau (duomenys neskelbtini) nurodė A. tuos duomenis, kam Ž. tuos pinigus turi siųsti per banką. Iš tų 1400 E. A. pinigus per terminalą siuntė M. L.. Tai tikrai pamena (5 t., b. l. 165-167). A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog M. B. jo paprašė sąskaitos ir tiesiog davė jo ,,Facebook“ E. M.. E. M. susisiekė su juo ir pasakė, kad pas jį bus pervesti pinigai bei tai, jog septyniasdešimt procentų tų pinigų reikia pervesti per terminalą, o trisdešimt procentų pasilikti sau. Pirma pinigų suma, kurią gavo į savo banko sąskaitą, buvo 90 Eur. Jo banko sąskaita buvo (duomenys neskelbtini). Iš tų gautų pinigų 70 procentų pervedė M. L.. Kam reikia pervesti pinigus, nurodė tas žmogus. Jis turėjo ,,Facebook“ anketą ir buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Po tų 90 Eur, į jo sąskaitą buvo padaryti dar 5 pavedimai. Visus tuos penkis kartus pavedimai į jo banko sąskaitą būdavo iki 150 Eur. Su tais pinigais darė lygiai tą patį. 70 procentų tų pinigų reikėjo pervesti asmeniui, o 30 procentų nuo tos sumos pasilikdavo sau. Pinigus visada pervesdavo tam pačiam asmeniui - M. L.. Pinigus pervesdavo per terminalą. Nebuvo įvardinta, jog čia reikės atsiskaityti už kažkokias prekes, ar L. sumokėti, atsiskaityti už kokią nors prekę, sakė pervesti ir viskas. Kai pinigus pervesdavo į jo banko sąskaitą, buvo reikalavimas kuo greičiau nusiimti tuos pinigus. Buvo 600-700 Eur, kuriuos tą kartą reikėjo pervesti, kai E. M. negalėjo jų pervesti, nes neturėjo asmens tapatybės kortelės. Čia tą patį kartą, kai buvo išsiėmimai 300 Eur, 400 Eur. Tada tuos pinigus išėmė iš F. M. sąskaitos. Ta suma, kuri buvo išimta iš F. M. banko sąskaitos tą kartą – 1400 Eur. Tuos pinigus išgrynino pats F. M.. Tiksliai nežino, bet iš tos 1400 Eur sumos gal 50 E. E. paliko F.. Tada, kai jo paprašė, nes pats negalėjo pervesti tų pinigų, jam reikėjo pervesti 1000 Eur, o 350 Eur liko. Tie 350 Eur liko pasidalinimui, jis gavo 150 Eur ir E. 200 Eur. Kaip ir sakė, su ta likusia 1000 Eur dydžio suma turėjo padaryti taip, kad ją reikėjo išgryninti ir pervesti į banko sąskaitas. 700 Eur iš to 1000 Eur grynais iš Ž. J. sąskaitos pervedė į nurodytą sąskaitą. Tiksliai nepamena, kam iš Ž. sąskaitos pervedė tuos 700 Eur, žino, kad buvo vesta iš (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui. Tie likę 300 Eur buvo vesti per terminalą M. L.. Neprisimena, ar tuos 700 Eur vedė M. L. (5 t., b. l. 167-168).
10. Iš 2019-07-29 UAB (duomenys neskelbtini) gauto rašto dėl piniginių perlaidų, atliktų M. L. vardu, matyti, jog naudojantis (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis, 2019-03-13 laike nuo 14 val. 30 min. iki 14 val. 36 min. M. B. per 3 kartus pervedė M. L. 300 Eur, A. P. tą pačią dieną laike nuo 16 val. 13 min. iki 16 val. 15 min. per 3 kartus pervedė M. L. 300 Eur (2 t., b. l. 56-68). Iš 2019-09-05 (duomenys neskelbtini) rašto dėl piniginių perlaidų, atliktų M. B., A. P., E. M. vardu, matyti, jog naudodamasis (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis, 2019-03-13 M. B. per 3 kartus pervedė M. L. 300 Eur, per keturis kartus L. B. pervedė 400 Eur, per 2 kartus J. D. pervedė 200 Eur, iš viso 900 Eur. A. P., naudodamasis (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis, 2019-03-13 per 3 kartus pervedė M. L. 300 Eur. E. M. 2019-03-13 piniginių perlaidų neatliko (2 t., b. l. 71-75). Iš 2019-12-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R laikmena su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinėmis. Nustatyta, jog prie nukentėjusiosios O. S. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo jungtasi naudojant interneto prieigą, kuriai suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), jungiantis prie O. S. elektroninės bankininkystės, naudotas mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Per tiriamą laikotarpį abonentas jungėsi prie operatoriaus bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini). 2019-03-13 mobiliojo ryšio telefono aparatu, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti prisijungimai internetu. Neteisėtai įgyti pinigai, naudojantis (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis, buvo siunčiami M. L., kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini). 2019-03-13 šis abonentas jungėsi prie operatoriaus bokštelių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste. 2019-03-13 fiksuoti 394 kontaktai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Po atliktos analizės nustatyta, jog 2019-03-13 14 val 34 min., 14 val. 37 min., 14 val. 39 min., 16 val. 16 min. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atsiųsti pranešimai dėl piniginių lėšų atsiuntimo. Prieš ir po minėtų pranešimų fiksuoti kontaktai su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju, kuriuo galimai naudojosi D. D., atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 177-179).
11. Iš 2019-05-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota atlikta R. K. mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) apžiūra. Peržiūrėjus telefone esančius duomenis, užfiksuoti ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti susirašinėjimai su asmeniu, socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinusiu (duomenys neskelbtini), bei SMS žinutės dėl banko sąskaitos davimo ir neteisėtų pinigų persiuntimo (R. K. nurodo savo banko sąskaitą, vėliau jai nurodomas D. telefono numeris (duomenys neskelbtini), M. L. telefono numeris, R. K. nurodo V. P. sąskaitos numerį bei telefono numerį) (2 t., b. l. 195-200; 3 t., b. l. 1-24).
12. Vertinant aukščiau aptartus parodymus, matyti, jog nuteistojo parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nebuvo nuoseklūs, nesutapo tarpusavyje, prieštaravo kitiems byloje surinktiems duomenims. Duodamas paaiškinimus D. D. teigė, kad E. M. jam sakė, jog draugas gali „užmesti“ už telefoną atsiskaitymą 300 Eur, kas rodo, kad buvo kalbama apie vieną telefoną. Vėliau D. D. teigė, kad M. L. du kartus buvo persiųsti 300 Eur už E. M. telefonus, jis iš jo daug kartų pirko telefonus, o ne du kartus, čia buvo ne pirmas kartas. D. D. tvirtino, jog jam E. M. už telefoną atsiskaitė ne per vieną dieną, bet per kelis kartus, tačiau byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Be, to, tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai duomenys apie pinigų perlaidas rodo, kad M. L. visi 600 Eur buvo pervesti per vieną dieną, t. y. 2019-03-13, pasinaudojus (duomenys neskelbtini) teikiamomis pinigų siuntimo paslaugomis. Be, to ir pas E. M. nurodė, jog jis nubėgo pas D. į sekciją, kadangi jis ten negyvena, ir paprašė duomenų, kaip jam atiduoti skolą. Jis jam davė savo žmonos (duomenys neskelbtini) terminalo duomenis. Grįžęs atgal pas Ž. į sekciją, ten kur jie kartu darė nusikaltimą, atidavė 600 Eur skolą per (duomenys neskelbtini) M. L.. Taip pat D. D. negalėjo tiksliau įvardinti nei telefonų modelių, kuriuos neva pardavė E. M., nei asmenų, iš kurių neva buvo pirkti telefonai. E. M., apklaustas teisme, taip pat negalėjo įvardinti tikslių telefono įsigijimo iš D. D. aplinkybių, teigdamas, jog buvo skolingas už porą telefonų, todėl per (duomenys neskelbtini) jis jam atidavė skolą. Kiek jam atidavė, neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Vėliau nurodė, jog buvo pasiėmęs į skolą iš D. D. du telefonus, kokie tie telefonai buvo, įvardinti negali, jam atrodo, vienas telefonas buvo (duomenys neskelbtini), o kito neatsimena, gal (duomenys neskelbtini), abu telefonų modeliai buvo skirtingi, kainavo po 300 eurų. Matyti, kad pats E. M., aiškindamas įvykio aplinkybes apie telefonų pirkimą, viso proceso metu nebuvo taip pat nuoseklus, t. y. skirtingai aiškino ne tik pinigų gavimo aplinkybes, bet ir telefono kainą. Kaip rodo E. M. 2019-06-11 apklausos protokolas, asmuo teigė, jog yra pirkęs iš D. D. mobilų telefoną (duomenys neskelbtini), kada pirko mobilų telefoną, pasakyti negali, nes neatsimena, gali būti, kad 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, kiek atsimena, su D. D. sutarė, jog už šį mobilų telefoną jis sumokės 100 Eur ar 150 Eur, tikslios sumos neatsimena, sutarė, kad už šį telefoną sumokės per (duomenys neskelbtini), pinigus telefonui sumokėti gavo sukčiavimo būdu, t. y. įdėjo skelbimą į (duomenys neskelbtini), kad parduoda automobilį (duomenys neskelbtini) ir paskui asmuo, norintis rezervuoti automobilį, pervedė 200 Eur sumą į A. P. banko sąskaitą, A. P. pinigus išgrynino ir per (duomenys neskelbtini) juos pervedė už telefoną (duomenys neskelbtini) D. D. (1 t., b. l. 146-147).
13. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nuteistojo versiją, jog jis tik pardavinėjo telefonus, o E. M. ir kiti žmonės tik atsiskaitinėjo už telefonus taip pat paneigia ir aukščiau aptartų liudytojų parodymai. V. P. parodė, kad apie kokius nors telefonus kalbos su R. ar tuo asmeniu, kurį įvardino kaip D., nebuvo. E. S. parodė, kad išgrynintus pinigus paprašydavo perduoti kitam asmeniui. Nenurodydavo, dėl kokių priežasčių, už ką tos sumos būdavo perduodamos kitiems asmenims. Kiek žinodavo, ji perduoda tuos pinigus kažkokio kalinčio asmens žmonai. Kelis kartus ji yra išgryninusi pinigus ir juos perdavusi tai pačiai moteriai. Ž. J. parodė, kad A. sakė, kad kažkas iš kalėjimo jam pervedinėjo pinigus, ir jie iš anksto per visokias sąskaitas vesdavo tuos pinigus, o tie pinigai keliaudavo per rankas, tokiu būdu kažkaip juos išsigrynindavo. Nežino nei vieno asmens vardo ar pavardės, kurie jam pervesdavo pinigus. Pamena tik M. L.. M. B. teigė, kad E. M. nieko neminėjo apie skolas ir telefonus, tik apie tai, kad mama turi pervesti pinigų iš (duomenys neskelbtini), per visą tą laikotarpį, kol buvo prašoma banko sąskaitų, pervedinėjami pinigai, nei karto negirdėjo, kad viskas tam, jog būtų atsiskaityta už kažkokius mobiliuosius telefonus. E. M. taip pat teisme parodė, kad viską siuntė M. L., taip daryti nurodė (duomenys neskelbtini) (E. M.), (duomenys neskelbtini) nieko nepasakojo, nieko nesakė, už ką tie pinigai ir kam jie siuntinėjami, nebuvo kalbėta, kad tie pinigai už kažkokią prekę, jis neminėjo, kad kažkam yra skolingas, jis tuos pinigus, kuriuos jam atsiųsdavo į jo banko sąskaitą, persiųsdavo M. L., be to, dalį tos pinigų sumos pasilikdavo sau, kai jo banko sąskaita buvo užblokuota dėl tų pinigų siuntimo, E. M. prašė kitų banko sąskaitų, iš tų 1400 Eur. Tos banko sąskaitos buvo reikalingos pinigams „judinti“. E. M. ir M. B. parodymus patvirtino ir teisme apklaustas A. P.. A. P. parodė, jog pinigus per terminalą siuntė M. L., tai tikrai pamena. E. P. taip pat nurodė, jog pinigus visada pervesdavo tam pačiam asmeniui - M. L.. Pinigus pervesdavo per terminalą. Nebuvo įvardinta, jog čia reikės atsiskaityti už kažkokias prekes, ar L. sumokėti, atsiskaityti už kokią nors prekę, sakė pervesti ir viskas. Kai pinigus pervesdavo į jo banko sąskaitą, buvo reikalavimas kuo greičiau nusiimti tuos pinigus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais liudytojų paaiškinimais. Šiuo atveju, A. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, duoti paaiškinimai sutampa ir su E. M. bei M. B. parodymais, taip pat byloje nenustatytas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti D. D. nusikaltimo padarymu. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. M., M. B. ir A. P. paaiškinimai ne tik paneigia D. D. ir E. M. paaiškinimus, bet ir rodo, kad buvo vykdomas piniginių lėšų perskirstymas. Šių liudytojų parodymus taip pat patvirtino ir liudytoja J. D.. Pastaroji teigė, kad iš M. B. priėmusi 200 eurų, pinigus išgrynino ir juos persiuntė B. K.. Šiuo atveju itin svarbūs yra ir teisme apklaustos liudytojos B. K. parodymai apie tai, kad iš pavardžių tikrai gerai pamena dvi pavardes, daug kartų pinigus siuntė L. B. ir M. L., kai jai atsiųsdavo pinigus, visada viską jai reikėdavo daryti skubos tvarka ir pervesti pinigus. Taip pat, kaip jau buvo aukščiau minėta, įvykio dieną, t. y. 2019-03-13, buvo fiksuoti net 394 M. L. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. D. D.. Pati M. L. patvirtino, kad ji iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų bendravo tik su D. D.. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įvykio dieną (2019-03-13) nustatytas itin intensyvus bendravimas tarp kaltinamojo D. D. ir M. L. taip pat patvirtina kaltinamojo suvokimą, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme bendrai su kitais asmenimis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą. Dar daugiau, tai, kad apgaule įgyti pinigai buvo perskirstomi su D. D. žinia ir sutikimu, patvirtina ir 2019-05-06 daiktų apžiūros protokolas. Iš kurio buvo matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) apžiūrą, užfiksuoti ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti susirašinėjimai su asmeniu, socialiniame tinkle „Facebook“ pasivadinusiu (duomenys neskelbtini), bei SMS žinutės dėl banko sąskaitos davimo ir neteisėtų pinigų persiuntimo (fiksuota, kaip R. K. nurodo savo banko sąskaitą, vėliau jai nurodomas D. telefono numeris (duomenys neskelbtini), M. L. telefono numeris, R. K. nurodo V. P. sąskaitos numerį bei telefono numerį).
14. Taigi, tokių aplinkybių visumos analizė, t. y. nustatyti nevienkartinio pobūdžio pinigų pervedinėjimai M. L., kurie jau vyko ir iki kaltinime įvardintos 2019-03-13 dienos įvykių, teisme apklaustų asmenų paaiškinimai apie tai, kad visas finansines operacijas dėl pinigų pervedinėjimo, tame tarpe ir pavedimus M. L., turėjo atlikti skubos tvarka, tai, kad visi nurodymai dėl pinigų persiuntimo buvo teikiami iš (duomenys neskelbtini) kartu su D. D. bausmę atliekančio E. M., akivaizdžiai paneigia D. D. keliamą versiją apie 2 telefonų pardavimą E. M. ir 600 Eur už juos gavimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. D. veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą.
15. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo pagrindžiančio kad jis padarė nusikalstamą veiką, jam dalyvaujant bendrininkų grupėje. Nurodo, jog nebuvo nustatyta, kokius veiksmus bendrininkų grupėje jis atliko. Atmetant nuteistojo skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas.
16. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bendrininkai atsako kaip bendravykdytojai už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, kurias apėmė jų tyčia. Aptarti duomenys pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad apeliantas suprato ir žinojo, kokiam tikslui buvo reikalingos trečiųjų asmenų banko sąskaitos, t. y. kad į jas būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, todėl, nesant abejonių, jog nusikaltimo bendravykdytojai parūpino šias banko sąskaitas tinkamam ir sklandžiam nusikaltimų įgyvendinimui, jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojų. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, kad O. S. pinigų neteko dėl jos atžvilgiu panaudotos apgaulės. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo D. D. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai O. S. priklausantį turtą. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad nusikalstamoje veikoje dalyvauja turėdamas vaidmenį, atlikdamas tam tikras užduotis kartu su kitais asmenimis. Tiek susitarimo apimtis, tiek būtinų konkrečių veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – D. D. buvo aiškus. Šiuo atveju matyti, kad be D. D. pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas siekis, o D. D. veiksmai buvo būtini turint tikslą apgaule įgyti pinigines lėšas iš nukentėjusiosios.
17. Apeliantas skunde teigia, kad teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais, tariamai patvirtinančiais jo kaltę. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, jog kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-280-746/2016 ir kt.). Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Todėl nuteistojo D. D. skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi netiesioginiais įrodymais, yra nepagrįstas, nes apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
18. Apeliantas nesutinka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog visa ieškinio suma priteista jam vienam, nors teismas sprendę, jog jo veika atlikta bendrininkų grupėje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. S. patyrė 2 800 Eur turtinę žalą, o prašoma atlyginti suma dėl patirtos turtinės žalos yra pagrįsta bylos medžiaga. Nukentėjusioji O. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2 800 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58), todėl pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai, iš D. D. priteisiant nukentėjusiajai O. S. atlyginti 2 800 Eur sumą. Šiuo atveju atkreiptinas D. D. dėmesys į tai, kad Ž. P., E. M., E. M., E. Š., A. P. ir M. B. nėra nuteisti dėl nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo. Jų atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. N1-307-771/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10406-2019-6) yra nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir esant tokiai situacijai, kai Ž. P., E. M., E. M., E. Š., A. P. ir M. B. atžvilgiu nėra priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl nusikaltimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas negali solidariai priteisti žalos atlyginimo iš visų bendravykdytojų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, atsižvelgiant į teisinį solidarumo principo reglamentavimą, atkreiptinas D. D. dėmesys, kad CK reglamentuoja atvejus, kada tik vienas iš bendraskolių įvykdo prievolę – CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai.
19. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o D. D. apeliacinis skundas atmetamas.
20. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 113) dėl 130,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl D. D. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad D. D. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. D. Valstybės naudai priteisia 130,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Iš D. D. valstybės naudai priteisti 130,50 (vieną šimtą trisdešimt Eur 50 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.