- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-981-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15630-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- M. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui M. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė M. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų M. J. ir N. J., gimusių (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo M. J. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam vaikui po 250 Eur periodinių išmokų mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val. Taip pat kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.
Ieškovė 2023 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur per mėnesį, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val. Taip pat kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val. Prašymą motyvavo tuo, kad iškėlus civilinę bylą, atsakovas pradėjo manipuliuoti nepilnamečiais vaikais, jų jausmais. Atsakovas reikalauja, kad ieškovė nepilnamečius vaikus atvežtų jam į namus, nepaiso vaikų interesų, leidžia vaikams neribotą laiką sėdėti ir žaisti kompiuterinius žaidimus. Nors atsakovas reikalauja 50/50 bendravimo, tačiau jis nesirūpina vaikų prasmingu auklėjimu ir ugdymu, jų kasdienine veikla ir būtinųjų poreikių patenkinimu. Kai vaikai būna pas atsakovą, jis nenuveža jų į futbolo treniruotes, pas logopedą, ignoruoja ieškovę, kuomet reikia išspręsti kasdienius tiek treniruočių, tiek nuvežimo pas logopedą klausimus. Siekiant apsaugoti vaikų interesus ir užkirsti kelią manipuliuoti vaikais, pakeisti jų įprastą aplinką, ieškovės vertinimu, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones viso bylinėjimosi proceso metu ir vaikų gyvenamąją nustatyti su ieškove. Laikinoji gyvenamoji vieta yra reikalinga, kad nekiltų nesusipratimų, kur yra vaikų gyvenamoji vieta proceso metu ir būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai į stabilią aplinką. Ieškovės teigimu, ji rūpinasi vaikų kasdieniais būtinaisiais poreikiais, veda pas logopedą, rūpinasi skiepais, visaverčiu ugdymu. Tuo tarpu atsakovas, būdamas su vaikais, vartoja alkoholį, toks įvykis buvo registruotas policijoje. Atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tik nuo 2023 m. kovo mėn. padarė tris įmokas už darželį. Visa kita vaikų išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, ieškovė prašo nustatyti laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko, teismo prašė jį atmesti, jo manymu, nėra jokios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Vaikai su ieškove ir atsakovu bendrauja po 50/50 procentų, atsakovas geba vaikais tinkamai pasirūpinti bei juos prižiūrėti, organizuoti jų laisvalaikį, vaikai su juo nori būti. Prašymu ieškovė siekia minimalizuoti atsakovo bendravimą su vaikais. Šalims vaikus prižiūrint principu 50/50, išlaikymo priverstinai teikti nereikia, kadangi vaikų poreikius tenkina kiekviena iš šalių per pusę.
Šalies argumentai
Pažymėtina, kad atsakovas byloje 2023 m. gegužės 11 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur periodinį kas mėnesį mokamą išlaikymą iki vaikų pilnametystės, atsakovą paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) teismui pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad šeima nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadybos procesas netaikomas. Rengiant išvadą dėl ieškinio reikalavimų, skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, tyrė jos buities sąlygas, išklausė nepilnamečių vaikų nuomonę. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaikų atžvilgiu, todėl įvertinęs ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, nepilnamečių vaikų nuomonę, padarė išvadą, kad laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų interesus. Prašoma priteisti laikino išlaikymo suma po 250 Eur kiekvienam vaikui, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatomas, įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą bei kasdieninių, einamųjų ir atitinkamų periodinių ar vienkartinių vaikų poreikių tenkinimo išlaidų dydį. Ieškovės siūloma nustatyti laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra minimali, neapima tėvo ir vaikų bendravimo su nakvyne. Skyrius neturi duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo pareigas, ar būtų kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti minimalią bendravimo tvarką, todėl manytina, kad nepilnamečių interesus geriausiai atitiktų laikinos bendravimo tvarkos, kai vaikai pas tėvą praleidžia kas antrą savaitgalį su nakvyne, nustatymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo (nutarties) nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 207 Eur kas mėnesį, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė nepilnamečiams priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: kiekvienos lyginės savaitės savaitgalį atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. atsakovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val. Kitą ieškovės prašymo dalį nutarė netenkinti.
Teismas nustatė, kad šalys nebuvo susituokę, tačiau iki 2022 m. rugpjūčio gyveno kartu ieškovės motinos bute (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Šalių santykiams nutrūkus, ieškovė ir vaikai liko gyventi bute, kuriame yra deklaruota ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo grupę.
Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo, o atsakovas tokio reikalavimo nėra pareiškęs. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaikų atžvilgiu. Įvertinęs ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, nepilnamečių vaikų nuomonę, skyrius padarė išvadą, jog nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Analogiška skyriaus išvada pateikta ir dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo – kad tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės elgesys su nepilnamečiais vaikais būtų netinkamas, kad ji negebėtų užtikrinti jiems saugios bei sveikos aplinkos ir tinkamos priežiūros, teismas padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo manyti, jog nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškove, pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Šalims gyvenant skyriumi bei ieškovei reiškiant reikalavimus dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, teismas pripažino, kad siekiant teisinio apibrėžtumo, būtina nustatyti su kuriuo iš tėvų vaikai gyvens iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, kuris iš tėvų tvarkys vaikams mokamą išlaikymą uzufrukto teise, iš kur vaikai bus paimami laikinam bendravimui ir kur bus grąžinami. Siekdamas užtikrinti vaikams jų įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, teismas pripažino esant tikslinga laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje jis neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, bylos iš esmės nenagrinėja. Ieškovė yra pateikusi duomenis apie jos turtinę padėtį, atsakovas tokių duomenų dar nėra pateikęs. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis nėra ženkliai skirtinga. Ieškinyje nurodyta, kad vieno vaiko mėnesio poreikiai sudaro 500 Eur, t. y. neviršija 1 MMA (840 Eur). Todėl pripažino, kad ieškinyje nurodyti vaikų poreikiai nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji įgis teisę į 85,75 Eur dydžio išmokas vaikams, kuria bus iš dalies dengiami vaikų poreikiai. Preliminariai įvertinęs, kad nepadengti vaiko mėnesio poreikiai sudarytų apie 414 Eur, kurių pusę turėtų laikinai dengti atsakovas, teismas nutarė iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, po 207 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš pateiktų įrodymų nenustatė, jog atsakovo maksimalus bendravimas su vaikais galėtų kelti grėsmę jų interesams. Padarė išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka yra pernelyg ribota, nes nenumato bendravimo su nakvynėmis, bendravimo tvarkos vaikų atostogų, švenčių dienomis. Analogiškos nuomonės laikosi ir išvadą teikianti institucija byloje. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, nepateikė siūlymo kokia laikinoji tvarka galėtų būti nustatyta vaikų atostogų, švenčių dienomis. Todėl teismas šioje proceso stadijoje neturi galimybės nustatyti, kokia bendravimo tvarka būtų galima atostogų, švenčių dienomis. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, su nakvyne. Todėl ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino iš dalies ir nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio, su nakvyne, ir kiekvieną trečiadienį ieškovės nurodytu laiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su faktu, kad jeigu nebus imtasi šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismo paskirtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra siekiama šių tikslų. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė tik 2023 m balandžio mėnesį, nors ieškinį teismui buvo pateikusi 2022 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apsiėjo beveik šešis mėnesius ir tai visiškai netrukdė tinkamai abiem rūpintis vaikais bei užtikrinti vaikų interesus. Tik gavusi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, net nelaukusi, kad ši nutartis įsiteisėtų ieškovė iškart kreipėsi į antstolį dėl skubaus vykdymo, kad būtų priverstinai išieškomos piniginės išmokos, nors teismo priimta nutartis nebuvo nei skubiai vykdoma, nei įsiteisėjusi. Iki tol, kol nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas su ieškove vaikų priežiūra ir rūpyba dalinosi po lygiai ir tai atitiko vaikų interesus. Todėl atsakovo vertinimu, teismas paskubėjo taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir netinkamai vertino tėvų ir vaikų situaciją.
Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, kadangi iš esmės nebuvo jokių nusiskundimų, kai šalys su vaikais bendravo po lygiai. Po to, kai vaikai buvo apklausti vaikų teisių specialistų, kuriems nurodė, kad labiau yra linkę bendrauti ir gyventi su atsakovu, tada ieškovė, pasak atsakovo, pradėjo manipuliuoti vaikais, trukdyti atsakovui su jais bendrauti, nurodydama, kad vaikai serga COVID-19, o vėliau atsakovui nežinant, nusprendė, kad vaikai nuo 2023 m. gegužės 2 d į ugdymo įstaigą neis, nes atostogauja. Šiuo atveju ieškovė manipuliuodama ir meluodama sukūrė tokią situaciją, kuomet atsakovas su vaikais nebegali pasimatyti ir būti jau beveik mėnesį laiko, nors iki tol vaikų priežiūra šalys rūpinosi po lygiai. Be to, ieškovė yra priklausoma nuo antidepresantų, atsakovo teigimu, nesirūpina nepilnamečiais vaikais ir jų ugdymu, siekia vaikams riboti bendravimą su atsakovu bei juos nustatinėja prieš jį. Teismas nevertino, kad atsakovo darbo grafikas yra palankesnis nei ieškovės, todėl jis gali tinkamiau pasirūpinti vaikais, jų ugdymu bei lavinimu. Todėl apelianto manymu, teismas nepagrįstai nusprendė laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Apeliantas pažymėjo, kad jeigu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka būtų nustatyta, taip kaip yra faktiškai bendraujama t. y. po lygiai, iki šios teismo nutarties išlaikymo šalys neteikdavo, tačiau tuo laikotarpiu nebuvo susiklosčiusi situacija, kad vaikų poreikiai nebūtų patenkinti. Apeliantas nesutinka, kad vaikų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise būtų ieškovė, kadangi ji nemoka elgtis su pinigais t. y. ji neskaičiuoja išlaidų, pinigus švaisto, o anksčiau kai atsakovas pervesdavo pinigų valgiui ar būstui, pinigai buvo išleidžiami jos asmeninėms pramogoms. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nutaręs nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepagrįstai iš jo priteisė ir laikiną išlaikymą.
Teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų bendravimo poreikių užtikrinimo bei socialinio ryšio išlaikymo, pažeidžia tiek atsakovo, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nutartyje nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad intensyvus atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas keltų grėsmę, taip pat su šia nuomone sutinka ir institucija teikianti išvadą byloje. Nustatyta laikina bendravimo tvarka iš esmės neskatina ir neleidžia atkurti tinkamo ryšio su vaikais bei su jais sukurti saugų ir patikimą ryšį. Teismo nustatyta bendravimo tvarka, atsakovo vertinimu yra minimalistinė ir slopinanti atsakovo ryšį su vaikais. Teismas turėjo vertinti kokia dabar yra bendravimo tvarka ir jos rėmuose nustatinėti laikiną bendravimo tvarką. Be to, atsakovo darbo grafikas leidžia su vaikais leisti laiką bei užtikrinti jų dienotvarkę. Tuo tarpu pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikai didžiąją laiko dalį leis su ieškove, kuri atsakovo vertinimu, nemoka jais pasirūpinti, neužtikrina jų ugdymo, vežioja juo sergančius su savimi, namuose savo elgesiu dėl nestabilios savijautos bei emocijų protrūkio ieškovė naudoja psichologinį smurtą, be to, ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jos smurto prieš savo vaiką. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai ribojo jam galimybę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.
Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos, bendravimo tvarko nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Nagrinėjamu atveju, abi šalys reiškia reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Skundžiama nutartimi teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, nepilnamečių šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su ieškove. Teismas pripažino, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja jų interesams ir atitinka laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslus.
Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta. Prašymą motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino tėvų ir vaikų situaciją, o taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus pasiekti teismų praktikoje nurodomi jų taikymo tikslai.
Apeliacinio teismo vertinimu, sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Laikinosios apsaugos priemonės įprastai taikomos teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, pripažinus, kad jų netaikius teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, tokio pobūdžio bylose teismas ir neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi, nes sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prioritetas yra teiktinas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
Apelianto argumentas, kad ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi praėjus šešiems mėnesiams, tačiau iki šių priemonių taikymo abi šalys tinkamai rūpinosi nepilnamečiais vaikais ir užtikrino jų interesus, todėl jų taikymui nebuvo būtinybės, laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi abi šalys teismui reiškia reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Nors prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, atsakovas byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o ieškinio pateikimo metu ieškovė nurodė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau spręsdamas nurodytą klausimą, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu iš esmės pasikeitė jam pateikus atsiliepimą. Atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodė, kad jis ketina reikšti priešieškinį, kuria reikš reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, ir tokį reikalavimą atsakovas yra pareiškęs. Be to, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad iškėlus bylą, atsakovas pradėjo manipuliuoti vaikais, jų jausmais, nepaiso vaikų interesų, be to, atvykus pasiimti vaikų, atsakovas buvo neblaivus.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Darytina išvada, kad reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise tokį prašymą pareikšti. Tuo tarpu teismas, spręsdamas šį prašymą, įvertino pasikeitusią šalių poziciją ir siekdamas apsaugoti prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiai vaikai laikinai gyvens iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, juolab, kad bylos nagrinėjimas gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį.
Apeliantas nurodė, kad ieškovė net nelaukusi skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio ir skubaus vykdymo, nors teismo priimta nutartis nebuvo nei skubiai vykdoma, nei įsiteisėjusi. Sutikti su šiuo apelianto argumentu taip pat nėra pagrindo, kadangi vadovaujantis CPK 152 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdoma skubiai, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Aplinkybę, kad teismas nepagrįstai nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, apeliantas motyvavo tuo, kad ieškovė yra priklausoma nuo antidepresantų, nesirūpina nepilnamečiais vaikais bei jų ugdymu, riboja bendravimą su atsakovu, naudoja psichologinį smurtą, vaikams skirtus pinigus leidžia savo asmeninėms reikmėms.
Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, naudotų vaikų reikmėms skirtus pinigus savo poreikiams patenkinti ar darytų žalingą įtaką savo elgesiu. Byloje nėra duomenų, kad apelianto nurodyta aplinkybė dėl ieškovės antidepresantų vartojimo, neigiamai veiktų nepilnamečius vaikus. VTAS pateiktoje išvadoje, kuria vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat nurodoma, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaikų atžvilgiu, ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos.
Apelianto nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų elgesio bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl šalių pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino šalių nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo poreikių užtikrinimo. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nedetalizavo, kokie nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktai, jo manymu, yra netinkami, tačiau, jo vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į buvusią bendravimo tvarką, pagal kurią šalys savo nepilnamečiais vaikais rūpinasi po lygiai, ir jos rėmuose nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos („50:50 procentų laiko“) taikymo, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“) pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą savaitę (ar kitokį laikotarpį) pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.
Skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovo, tiek vaikų interesus. Šios nutarties 29 punkte nurodytos reikšmingos aplinkybės dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį taikymo gali būti nustatytos ir įvertintos tik bylos išnagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovo noras daugiau laiko praleisti kartu su vaikais nėra pakankamas pagrindas atsakovo prašomai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kuria iš esmės siekiama išvengti šalių konfliktų, susijusių su jų susitarimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nevykdymu.
Atskirajame skunde argumentai dėl iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo yra siejami su laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu. Teigiama, kad nustačius ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ieškovas patirtų analogiškas vaiko išlaikymo išlaidas kaip ir atsakovė. Netenkinus atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, neliko ir apelianto nurodyto pagrindo pasisakyti dėl iš jo priteisto laikino išlaikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos gyvenamosios vietos, atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.