Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-175-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-11
Bylos Nr.
1A-497-175-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
G. Z.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-175/08

Teisėjas Evaldas Gražys Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.26.2.1.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui adv. Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2007-07-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta 2500 Lt dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams ir 2500 Lt bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2007-11-20 iki 2007-11-22 ir nuo 2008-05-21 iki 2008-06-19.

Iš G. Z. priteista 1500 Lt V. A. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007-11-20 apie 15.30 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia, pašalinių žmonių akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais V. A. ir G. V. , jiems grasino susidoroti fiziškai.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-06-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą. Skunde nuteistasis teigia, kad įvykis su nukentėjusiuoju įvyko prie jam ir jo motinai priklausančio gyvenamojo namo ir viešosios tvarkos nepažeidė, gatvėje buvo tik vienas žmogus. Konfliktas su V. A. kilo dėl teritorijos prie garažo nepriežiūros ir neatsiskaitymo už garažo naudojimą. Nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Teismas nevertino pačiam nuteistajam padarytų sužalojimų. Nuteistojo teigimu, teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo 1500 Lt tariamos moralinės žalos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. Z. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Apelianto teigimu, jo veika buvo nukreipta konkrečiai į nukentėjusįjį V. A. , konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, toks teiginys nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. Z. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką, be priežasties, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais V. A. ir G. V. , grasindamas jiems žodžiais, kūno gestais ir mojuodamas kastuvu susidoroti fiziškai. Toks jo elgesys prieštaravo viešojo elgesio taisyklėms ir rodo, kad jis pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši teismo išvada pagrįsta byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiųjų V. A. , G. V. , liudytojo N. S. parodymais, kitais bylos įrodymais. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio 1 dalis. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl G. Z. kaltės įrodytumo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas nepatikėjo G. Z. iškelta versija apie tai, kad jis buvo sumuštas nukentėjusiojo, o pats jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str. 4 d.). Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad G. Z., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdymas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia, pašalinių žmonių akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais V. A. ir G. V. , grasino susidoroti fiziškai. Minėti G. Z. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje - prie Prancūzų g. 72b namo, Kaune. Nuteistasis skunde nurodo, kad konfliktas vyko prie jam ir jo motinai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini) miesto priemiestyje, todėl negalėjo pažeisti viešosios tvarkos. Toks nuteistojo teiginys atmestinas. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. A. su G. Z. motina buvo sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią jam nuomos teise buvo perduotos naudotis 20 kv.m. bendro ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) mūriniame name. Patalpų nuomos sutartyje buvo numatyta, kad šiose patalpose bus vykdomi automobilių remonto darbai. Vadinasi, šioje vietoje bet kurią akimirką, atsižvelgiant į metų ir paros laiką, galėjo pasirodyti ir kiti žmonės, ir ši vieta neabejotinai laikytina viešąja vieta. Paminėtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacinė nutartis Nr. 2K-820/2005). Be to, įvykio metu prie garažo buvo atvykęs ir klientas, kuris girdėjo ir matė, kaip G. Z. plūdo nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, grasino, puolė su kastuvu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jo veiksmai incidento su V. A. ir G. V. metu buvo nulemti asmeninių priežasčių. Teismas konstatavo, kad G. Z. savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistojo elgesys (grasinimai susidoroti fiziškai, plūdimasis necenzūriniais žodžiais) patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Darytina išvada, kad G. Z. veiksmai atitiko BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius ir jis pagrįstai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala gali būti priteisiama įvairių kategorijų bylose, tame tarpe ir viešosios tvarkos pažeidimų bylose. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio pagrindė, konstatuodamas, kad nuteistojo neteisėti tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam didelį išgąstį, emocinį sukrėtimą, pažeminimą (CK 6.250 str. 1 d.). Nukentėjusysis buvo pareiškęs 20000 Lt civilinį ieškinį, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, priteistinos žalos dydį sumažino iki 1500 Lt. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė civilinį ieškinį, kad 1500 Lt suma atitinka nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, G. Z. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, G. Z. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas