Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pagrindo ieškiniui (ne)priimti

1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.

2. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

4. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliantas neginčija to, kad abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės pripažįsta ieškinio reikalavimo tapatumo faktą teigdamas, kad civilinėje byloje Nr. 2-2683-490/2023 nebuvo reiškiamas penktasis reikalavimas pripažinti ieškovo teisių pažeidimus Lietuvos bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose. Taigi apeliantas iš esmės teigia, kad kiti reikalavimai yra tapatūs.

5. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su civiline byla, iškelta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, nustatė, kad nurodytoje byloje ieškovas pareiškė tokius reikalavimus: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre; sprendimą įvykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojui Teisingumo ministerijai; 4) panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų ieškovo velioniui seneliui ir tėvui 1949 m. spalio 25 d. gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1951 m. spalio 9 d. gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo 1952 m. lapkričio 21 d. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 4 000 000 Eur žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-2683-490/2023).

6. Ieškinyje, kurį apskųsta nutartimi Kauno apygardos teismas atsisakė priimti, apeliantas papildomai nurodė, kad prašo pripažinti jo teisių pažeidimus, kuriuos atsakovės Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo esme pirmiau nurodytas apelianto ieškinyje kaip atskiras reikalavimas negali būti laikomas savarankišku ieškinio reikalavimus. Iš viso ieškinio turinio matyti, kad aptariamu reikalavimu dėl teismų neteisėtų veiksmų apeliantas grindžia kitą ieškinio reikalavimą, t. y. reikalavimą dėl žalos iš valstybės atlyginimo priteisimo. Taigi, apeliantas pareikštu ieškiniu, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, prašo taikyti valstybės deliktinę civilinę atsakomybę dėl, apelianto manymu, valstybės institucijų, teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurią įrodyti privalo ieškovas. Dėl to apelianto reikalavimas pripažinti (savo esme jis reiškia prašymą nustatyti), kad atitinkami teismų veiksmai yra neteisėti, yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), bet ieškinio pagrindas, t. y. ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas įrodinėja ir siekia pagrįsti ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

8. Iš ieškinio, kurį apskųsta nutartimi atsisakė priimti Kauno apygardos teismas (2023 m. kovo 11 d. ieškinys), ir kitoje civilinėje byloje, kurią nagrinėja Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, pareikšto ieškovo ieškinio (2021 m. gruodžio 30 d.), turinio matyti, kad apeliantas abiejuose ieškiniuose dėsto tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su, jo teigimu, neteisėtais teismų veiksmais. Abiejuose ieškiniuose teismų veiksmai įvardyti tokiomis pačiomis formuluotėms (pastaba – apeliacinės instancijos teismas neredagavo ieškinių ištraukų ir jas cituoja tiksliai taip, kaip jos parašytos ieškiniuose):

„Minėtais veiksmais atsakovo Lietuvos respublikos bendros ir administracinės kompetencijos teismai organizuotai instancine tvarka neteisėtai atsisakė iš esmės išnagrinėti mano reikalavimą dėl 09 04 2020 suklastotos išvados panaikinimo ir 1 000 000eurų žalos atlyginimo, padarydami neteisėtais veiksmais man 1 000 000eurų turtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas Lietuvos respublika“;

„Minėtais neteisėtais veiksmais atsakovo Lietuvos respublikos bendros ir administracinės kompetencijos teismai antrą kartą organizuotai instancine tvarka neteisėtai atsisakė išnagrinėti mano reikalavimus dėl suklastotos 09 04 2020išvados ir 29 12 2020,22 01 2021,05 03 2021,01 04 2021 sprendimų pripažinimo neteisėtais bei suklastotų ir parduotų 25 10 1949,09 10 1951,1952 gimimo liudijimų panaikinimo,padarydami neteisėtais veiksmais man 2 000 000eurų turtinę žalą ,kurią privalo atlyginti atsakovas Lietuvos respublika“.

9. Įvertinus visą abiejų ieškinių turinį, darytina išvada, kad tai, jog 2023 m. kovo 11 d. ieškinyje be kitų ieškinio reikalavimų atskirai suformuluotas reikalavimas pripažinti apelianto teisių pažeidimus, padarytus atsakovės Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, savaime nelaikytinas savarankišku ir nauju reikalavimu, nes toks reikalavimas savo esme yra prašymas nustatyti faktinę aplinkybę, kad teismų veiksmai neteisėti, o tokia aplinkybė jau buvo išdėstyta 2022 m. gruodžio 30 d. pareikštame ieškinyje.

10. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pareiškė tokius pačius reikalavimus, bet prašo priteisti didesnį žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Apeliantui išaiškintina, kad šiuo atveju, norėdamas prašyti priteisti iš Lietuvos Respublikos didesnį žalos atlyginimą, jis turi teisę padidinti ieškinio reikalavimą jau pagal tokį ieškinį iškeltoje ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjamoje byloje (civilinės byla Nr. 2-2683-490/2023), bet ne reikšti reikalavimus naujoje civilinėje byloje. Ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas nelaikomas ieškinio dalyko pakeitimu (CPK 141 straipsnis).

11. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra klastojamos faktinės aplinkybės bandant teigti, kad apeliantas siekia inicijuoti ginčą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo. Apelianto teigimu, jo gimimo liudijimas yra suklastotas ir jame neįrašyta tautybė. Anot apelianto, Lietuvos teismai tyčia vilkina apelianto tautybės patikslinimą gimimo liudijime.

12. Pažymėtina, kad pirmiau išdėstyti apelianto argumentai nesusiję su klausimais dėl ieškinio tapatumo ir ieškinio priėmimo. Ieškinio teismingumo klausimas jau yra išspręstas. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisinai nurodė, kad apeliantas jau buvo kreipęsis į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, reikšdamas tapačius reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre, institucijų neteisėtų sprendimų ištaisymo, žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1485-390/2021). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

13. Pirmiau nurodytoje byloje teismai konstatavo apelianto teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, bet ne į administracinį teismą. Nurodyti argumentai negrindžia apelianto teisės reikšti tapatų reikalavimą, kai anksčiau buvo pateiktas ir priimtas toks ieškinys Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.

14. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris pareikštas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (civilinės byla Nr. 2-2683-490/2023). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

15. Kiti apelianto argumentai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl atskirosios nutarties (ne)priėmimo

16. Apeliantas atskirajame skunde prašė priimti atskirąją nutartį dėl teisėjų J. D., V. G., V. M., M. B. veiksmų.

17. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia poreikio priimti atskirąją nutartį ir kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka.

18. Ieškovas manydamas, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos ir pagrįstai nusprendė, kad apelianto ieškinį turi būti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.