Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistojo V. D. gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. D. gynėjo skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nutarties, kuria patenkintas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos prašymas subendrinti V. D. paskirtas bausmes, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007-01-31 nutartimi patenkino Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos prašymą ir vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 d., iš dalies sudedant subendrino bausmes nuteistajam V. D. paskirtas 2006-10-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, 2006-04-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2006-01-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežčiausios 2006-04-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant: 3 metus laisvės atėmimo 2006-10-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos bausmės ir 4 mėnesius laisvės atėmimo 2006-01-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 metams 4 mėnesiams.

N. V. D. gynėjas skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nutartį, prašo ją pakeisti ir subendrinus bausmes paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas subendrindamas bausmes taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą ir pridėjo neatliktų bausmių dalis artimas maksimalioms, todėl galutinė bausmė beveik siekia maksimalią bausmę už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų. Toks paskirtos bausmės griežtumas neatitinka BK numatytiems bausmių skyrimo bei protingumo principams, todėl jo ginamajam subendrinus bausmes turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.

Motyvuojamoji dalis

N. V. D. gynėjo skundas atmestinas.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nutartis pagrįsta ir teisėta. Baudžiamasis įstatymas numato tris bausmių subendrinimo būdus: apėmimą, visišką ar dalinį sudėjimą (LR BK 63 str.). Nutartyje motyvuotai nurodyta, kodėl V. D. subendrinant bausmes pagal atskirus teismų nuosprendžius ir nutartį, teismas nusprendė taikyti būtent dalinio bausmių sudėjimo būdą, numatytą LR BK 63 str. 4 d. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo V. D. paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, kadangi bausmių apėmimą teismas taiko tik esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai; jei padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal LR BK 10 ir 11 str. nuostatas ir jei už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Gynėjo skunde nurodyta, kad teismas pridėjo neatliktų bausmių dalis artimas maksimalioms, todėl galutinė bausmė beveik siekia maksimalią bausmę už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų, tačiau BK 63 str., numatančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas tvarką, 6 dalyje nurodyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, todėl įstatymo reikalavimai subendrinant bausmes nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmos instancijos teismas tyrėjo galimybę nuteistajam V. D. taikyti ir nepalankesnį bausmių subendrinimo būdą-paskirtas bausmes sudėti visiškai. Teismas bausmes subendrino iš dalies sudėdamas, prie griežčiausios Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-04-10 nuosprendžiu paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstai pridėjo dalis bausmių, kurios artimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-10 nutartimi ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-01-10 nuosprendžiu paskirtoms bausmėms. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad V. D. nuteistas už kelių nusikaltimų padarymą, o kelių nusikalstamų veikų padarymas rodo didesnį kaltininko asmenybės pavojingumą, visos jo padarytos veikos priskiriamos nusikaltimams (LR BK 10 str.), padaryti veikiant tyčia, smurtiniai, du nusikaltimai priskiriami sunkiems (LR BK 11 str.), t.y. įvertinta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad švelninti subendrintą bausmę V. D. nėra pagrindo, subendrinamų laisvės atėmimo bausmių dalių dydžio parinkimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principui.

Ir nors šiuo atveju teismas, nagrinėdamas pataisos inspekcijos prašymą, nuteistajam bausmę ne skyrė, bet tik subendrino jau paskirtas bausmes, Baudžiamajame kodekse įtvirtintas teisingumo principas įpareigoja teismą užtikrinti tokią bausmę kaltininkui, kuri geriausiai atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (LR BK 41 str.), sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o siekiant bausmių efektyvumo, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. D. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nutartį.

Nutartis neskundžiama.