- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- e2-16-559/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01551-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vytautas Bartkus, Aušra Sedekerskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Sedekerskienei, atsakovės direktoriui T. K., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Vytautui. Bartkui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato padėjėja Aušra Sedekerskienė ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 496,50 Eur skolos už suteiktas vežimo paslaugas, 6 proc. – 778,10 Eur dydžio palūkanas iki ieškinio pateikimo teisme dienos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 7 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/079, pagal kurią ieškovė, kaip vežėjas, įsipareigojo pateikti transporto priemonę tarptautiniam krovinio pervežimui 2013 m. gegužės 8 d. pakrovimo punkto adresu (duomenys neskelbtini) 21 000 kg polipropileninio audinio rulonuose pervežimui ir šį krovinį pristatyti atsakovei 2013 m. gegužės 15 d. adresu (duomenys neskelbtini). Už šias paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 4500 Eur plius PVM. PVM Sąskaita faktūra AKS Nr. 00002 už suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2013 m. gegužės 17 d. 15 537,60 Lt (4500 Eur) sumai. 2013 m. gegužės 9 d. ieškovė su atsakove sudarė dar vieną krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/083, pagal kurią ieškovė, kaip vežėjas, įsipareigojo pateikti transporto priemonę tarptautiniam krovinio pervežimui 2013 m. gegužės 13-14 d. pakrovimo punkto adresu (duomenys neskelbtini), 22 t polipropileninio audinio rulonuose pervežimui ir šį krovinį pristatyti atsakovui 2013 m. gegužės 17-20 d. adresu (duomenys neskelbtini). Už šias paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1650 Eur plius PVM. PVM Sąskaita faktūra AKS Nr. 00004 už suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2013 m. gegužės 23 d. 6893,52 Lt (1 996,5 Eur) sumai. Ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo sudarė atskirus susitarimus (2013-05-07 ir 2013-05-09), pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo sumokėti bendrovei viso 20 716 Lt per 10 k. d. nuo sąskaitos ir CMR pateikimo, o subvežėjas pervežti krovinį. Kroviniai buvo pristatyti laiku ir tinkamai, o dėl krovinio pervežimo atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų. Tačiau iki šios dienos už suteiktas paslaugas atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, sutartyse sulygtos kainos nėra sumokėjusi. Ieškovė ne kartą reikalavo iš atsakovės tinkamai vykdyti sutartį ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti nurodydama, jog kaina bus sumokėta tik tada, kai ieškovė atsiskaitys su trečiaisiais asmenimis, kurie buvo pasitelkti kroviniui nuvežti. Be to, atsakovė 2013 m. liepos 12 d. kreipėsi j Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarę su prašymu priimti į notaro depozitinę sąskaitą 15 537, 60 Lt ir 6893,52 Lt, nurodydama, kad šie pinigai turi būti perduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik gavus iš Turkijos vežėjo „(duomenys neskelbtini) “ arba atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su Turkijos vežėju bei gavus iš Latvijos vežėjo „(duomenys neskelbtini)“ ar atsakovės patvirtinimą, kad atsiskaityta su Latvijos vežėju. Atsakovė laiko, jog, įmokėdama įsiskolintą sumą į Jonavos rajono 2- ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą, ji neva tinkamai yra įvykdžiusi prievolę. Pažymėtina, kad ieškovė nei su Turkijos vežėju „(duomenys neskelbtini)“, nei su Latvijos vežėju „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl krovinių pervežimo, nėra prisiėmęs jokių sutartinių prievolių šių asmenų atžvilgiu, todėl atsakovės argumentai, kad ji atsiskaitys su ieškove tik tada, kai pastarasis atsiskaitys su aukščiau nurodytais vežėjais, visiškai nepagrįsti. Tarp krovinio vežėjo (ieškovo) ir siuntėjo (atsakovo) buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, numatytos šalių teisės ir pareigos. Ši sutartis yra dvišalė sutartis ir jos šalimis yra tik vežėjas (ieškovas) ir siuntėjas (atsakovas). Sutartyje nėra numatyta jokių kitų asmenų, kurie pagal šią sutartį įgytų teises ar pareigas, todėl atsakovas negali atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimų motyvuodamas aplinkybėmis, kurios nėra aptartos sutartyje ar imperatyviai nenustatytos įstatyme. Atsakovas savo sutartinių prievolių nevykdymą ieškovo atžvilgiu laiko tinkamu, motyvuodamas 22 431,12 Lt (6 496,5 Eur) sumos sumokėjimu j notaro depozitinę sąskaitą remiantis CK 6.56 str. Atsakovui pervedant pinigus už ieškovo suteiktas paslaugas į notaro depozitinę sąskaitą, neegzistavo jokios aplinkybės, kurios atitiktų minėtame CK straipsnyje nurodytus imperatyvius reikalavimus. Sutartyse buvo aptarta, kad atsakovė apmokės ieškovei už atliktus paslaugas per 30 k. d. po originalios sąskaitos ir originalaus CMR gavimo. Sąskaitos ir CMR buvo pateikti 2013 m. gegužės 17 d. 4500 eurų sumai ir 2013 m. gegužės 23 d. 1996,5 eurų sumai, todėl atsakovas privalėjo atsiskaityti atitinkamai iki 2013 m. birželio 17 d. ir iki 2013 m. birželio 23 d., tačiau apmokėjimo neatliko iki šiol. Vadovaujantis šiomis teisės normomis iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 4500 eurų sumos, skaičiuojant nuo tos dienos, kada atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu (2013-06-17) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 -06-16), kas sudaro pradelstų 729 k. d., ir kas sudaro 539,5 eurų sumą (0,74 Eur/dieną x 730 k. d.). O taip pat iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 1996,5 sumos, skaičiuojant nuo tos dienos, kada atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu (2013 -06-23) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 -06-16), kas sudaro pradelstų 723 k. d., ir kas sudaro 238,6 eurų sumą (0,33 Eur/dieną x 723 k. d.). Viso iš atsakovo priteistinos 778,1 Eur palūkanos.
Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. lapkričio 16 d., ieškovės atstovas G. K., veikiantis pagal 2015-11-16 įgaliojimą Nr. 2015/11/16-01, papildomai paaiškino, kad ieškovė neturėjo transporto priemonės kroviniams pervežti, todėl jie teikė ekspedicines paslaugas ir surado kitą įmonę, kuri turėjo pateikti transportą ir atlikti pervežimą. Atsakovė apie tai žinojo. Jie sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su faktiniu vežėju jie jokių santykių neturėjo. Sąskaita buvo išrašyta anksčiau, negu pateiktas CMR važtaraštis. Krovinys buvo atvežtas 2013-05-21, nors turėjo būti atvežtas 2013-05-17, bet dėl terminų pretenzija nebuvo gauta. Krovinį iš Rumunijos atvežė 2013-05-21 pavėlavus vieną dieną. Vežimui jie taip pat sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartys buvo krovinio vežimo ir jie jas įvykdė samdydami subrangovus. Laiko, kad subrangovas ir ekspeditorius yra tas pats asmuo.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokato padėjėja Aušra Sedekerskienė papildomai paaiškino, kad sutartys yra įvykdytos, kroviniai pristatyti, pretenzijų dėl krovinio vežimo atsakovė nereiškė, todėl už krovinių pristatymą turi būti sumokėta pagal sutartis. Pagal 2013-05-07 sutartį prašo priteisti 4500 Eur (įskaitant PVM), o pagal 2013-05-09 sutartį – 1996,50 Eur (įskaitant PVM). Sąskaitos išrašytos tokioms pačioms sumoms tik tuo metu galiojusia valiuta litais. Sąskaitos buvo išrašytos anksčiau, nes tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai. Mano, kad reikėtų vadovautis sutartyse nurodytais terminais. Ieškovė sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ieškovei pretenzijų neturi, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie sutartinių santykių neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Savo atsiliepime ji nurodė, kad pagal 2013 m. gegužės 7 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/079, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikti transporto priemonę tarptautiniam krovinio pervežimui 2013 m. gegužės 8 d. pakrovimo punkto adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pervežti polipropileninį audinį rulonuose (21 000 kg.) ir jį pristatyti krovinio gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 15 d. Už krovinio pervežimo paslaugas maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 4300 Eur sumą per 30 kalendorinių dienų po originalios sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo. Išrašyta PVM sąskaita faktūra AKS Nr. 0002 buvo gauta ir muitinės tarpininkams pateikta tikslu atlikti muitinės importo procedūrą 2013-05-21. Prekės į gavėjo sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). buvo pristatytos 2013 m. gegužės 21 d. 09:29 val. transporto priemone valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tai yra nurodyta 2013-05-09 CMR važtaraštyje Nr. 011189. 2013 m. gegužės 21 d. atvykus Turkijos transporto kompanijos „(duomenys neskelbtini) sunkvežimiui, valstybinis numeris (Duomenys neskelbtini) į UAB (Duomenys neskelbtini)“ teritoriją paaiškėjo, kad transporto priemonės iškrovimas yra sustabdytas, nes pervežimo organizatorius - UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią siuntą perdavė vežėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuri nėra atsiskaičiusi su vežėju - Turkijos transporto kompanija, faktiškai pervežusią krovinį. UAB „(Duomenys neskelbtini) “ buvo įsipareigojusi sumokėti Turkijos vežėjui už įvykdytą pervežimą iki transporto priemonei atvykstant į muitinę (iki 2013-05-21), tačiau mokėjimas nebuvo atliktas. Negana to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanija elgėsi nesąžiningai, sąmoningai neteisingai nurodydama tarptautinio lėšų pervedimo mokėjimo nurodyme pinigų gavėjo sąskaitos numerį. Analogiška padėtis yra ir su krovinio pervežimu, kurį įvykdė Latvijos vežėjas (duomenys neskelbtini)“ maršrutu Rumunija (Constanta) - Lietuva (Jonava) pagal tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį CMR Nr. LV, transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (Duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013m. gegužės 9 d. Nr. 13/T/083, apmokėjimas pagal šią sutartį - atvežus krovinį, per 30 dienų. Krovinys gautas 2013-05-21. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiam kroviniui pervežti persamdė vežėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasamdė vežėją (duomenys neskelbtini), su kuriuo susitarė atsiskaityti per 3 dienas po krovinio atvežimo į vietą bet to nepadarė iki šiol. UAB „(duomenys neskelbtini)“ logiškai ir teisėtai sieja santykius su vežėjais, vežusiais krovinius tarptautiniais maršrutais, vadovaudamasi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), jos 3; 5; 9; 13; 34 str., nes buvo vežti kroviniai vadovaujantis šia konvencija, įforminti CMR važtaraščiai. Vežėju čia laikomi asmenys, kurie savo vardu įsipareigoja atlikti tarptautinį vežimą prisiimdami atsakomybę ir savo lėšomis. Jei krovinį gabena keli vežėjai, kiekvienas jų, tapęs sutarties šalimi (surašytas CMR važtaraštis), ja išlieka ir tada, kai vežimo procesą tęsia kitas vežėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojusi iš faktiškai atlikusių vežimą krovinių vežėjų, kad su jais neatsiskaito kiti šio vežimo dalyviai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ėmėsi visų priemonių laiku ir tinkamai, kiek tai leidžia susidariusi situacija, įvykdyti savo įsipareigojimus pagal aukščiau minėtas sutartis ir pervedė visas sumas į notaro depozitinę sąskaitą su sąlyga, kad pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pervesti tik tada, kai pastaroji bei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys su faktiškai vežusiais krovinį vežėjais. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia apsaugoti sąžiningus vežimo dalyvius, kurie negauna atlygio už UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sąžiningai atliktus pervežimus. Savo prievolių pagal aukščiau paminėtus vežimus iki šiol nėra atlikę vežėjai, kurie faktiškai krovinių nevežė, o tik organizavo vežimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, kad šios dvi bendrovės veikė nesąžiningai jau nuo pat aukščiau paminėtų vežimo sutarčių sudarymo ir pervežimų organizavimo, nes jau 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonais niekas neatsiliepė nei jų bendrovės darbuotojams nei užsienio vežėjams, vežusiems jau paminėtus mūsų krovinius. O UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas staiga tapo UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotoju. Šiuo metu taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu telefonu niekas neatsiliepia. Esant tokiai situacijai, ir žinant, kad su jų krovinių vežėjais, realiai vežusiais krovinį, nėra tinkamai atsiskaityta ir, jiems nerandant firmos, užsakiusios vežimą nė vieno darbuotojo, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasi LR CK 6.46 str. 2 d.; 6.811 str. 2d. sustabdė prievolių UAB„(duomenys neskelbtini)“ vykdymą, kadangi kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos.
Atsakovės direktorius T. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovė bendravo su ieškovės darbuotoju K. sudarant sutartis. Iš Turkijos krovinys buvo atvežtas 2013-05-21. Atvykus kroviniui į muitinę pradžioje krovinys buvo sulaikytas, nes ieškovė neatsiskaitė už krovinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius pavedimą, buvo leista krovinį išmuitinti ir krovinys pristatytas atsakovei. Pretenzijų ieškovei dėl krovinio kokybės ar pristatymo termino jie niekada nereiškė. Iš Rumunijos krovinys buvo pristatytas Latvijos vežėjo 2013-05-21. Pretenzijų jie taip pat nereiškė. Kadangi sumokėti jie turėjo per 30 dienų po krovinio gavimo, tačiau gavus vežėjo informaciją, kad už vežimo paslaugas su jais neatsiskaityta, tai atsakovė priėmė sprendimą pervesti tuos pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, kol vežėjas išspręs savo ginčus su ekspeditoriaus. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie buvo nukentėję ir anksčiau, kai turėjo sumokėti vežėjui tiesiogiai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo už paslaugas. Iš vežėjo jie pretenziją yra gavę žodžiu (telefonu), elektroniniais laiškais. Jiems kelia abejonių ar vežimo ekspeditoriai galės įvykdyti savo įsipareigojimus vežėjams, nes jie nerandami, galimai faktiškai nevykdo savo veiklos, todėl neatmetama galimybė, kad vežėjai nukreips savo išieškojimą vėl į atsakovę, kuri turės mokėti du kartus. Oficialių pretenzijų iš vežėjų nebuvo gauta, susirašinėjimas vyko elektroniniu būdu.
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vytautas Bartkus teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad į notaro depozitinę sąskaitą atsakovė pervedė pinigines lėšas remdamasi LR CK 6.56 str. 4 punktu, nes ginčas kilo tarp galutinių vežėjų ir ieškovės, nes buvo laiškai iš vežėjų nemokėti ieškovei už vežimą, nes su jais neatsiskaityta. Vėliau patikslino, kad ginčas tarp vežėjų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. CMR konvencija numato, kad galutinis vežėjas turi teisę nukreipti išieškojimą į krovinio gavėją, todėl jeigu atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei, tai po to tektų mokėti tiesioginiams vežėjams pagal CMR.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl reikalavimų, kilusių iš vežimo, atitinkančio CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius.
Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis Nr. 13/T/079, pagal kurią vežėjas (ieškovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti siuntėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimo paslaugas, siuntėjo perduotą krovinį (polipropileninį audinį rulonuose, 21 000 kg) nugabenti iš pakrovimo punkto: (duomenys neskelbtini), į paskirties punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį gavėjui, o siuntėjas (šiuo atveju ir gavėjas) įsipareigojo už krovinio nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį – 4 300 Eur plius PVM. Sutartyje nustatyta krovinio pristatymo data – 2013 m. gegužės 15 d. Kadangi, kaip nurodė ieškovės atstovas, ieškovė neturėjo tinkamos transporto priemonės vežimui atlikti, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną (2013-05-07) su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudarė Vienkartinio transporto paslaugų užsakymo sutartį tam pačiam kroviniui atgabenti į paskirties vietą. Sutartyje nurodytas krovinys atsakovės adresu (Duomenys neskelbtini)., buvo pristatytas 2013 m. gegužės 21 d. Kartu su kroviniu perduotame CMR važtaraštyje Nr. 011189 siuntėju nurodyta prekybos įmonė (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vežėjas (faktiškai pristatęs krovinį) – (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Ieškovė dar iki krovinio pristatymo gavėjui 2013 m. gegužės 17 d., pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą AKS Nr. 0002, kurioje buvo nurodyta 15 537,60 Lt (4 500 Eur) suma už transportavimo paslaugas maršrutu Turkija-Lietuva.
Analogiškai 2013 m. gegužės 9 d. tarp UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta antra krovinio vežimo sutartis Nr. 13/T/083, pagal kurią vežėjas (ieškovė) UAB „(Duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti siuntėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimo paslaugas, siuntėjo perduotą krovinį (polipropileninį audinį rulonuose, apie 22 t) nugabenti iš pakrovimo punkto: (Duomenys neskelbtini) , į paskirties punktą UAB „(Duomenys neskelbtini)“, buveinės adresu (duomenys neskelbtini)., ir perduoti jį gavėjui, o siuntėjas (šiuo atveju ir gavėjas) įsipareigojo už krovinio nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį – 1 650 Eur plius PVM. Sutartyje nustatyta krovinio pristatymo data – 2013 m. gegužės 17-20 d. Analogiškai UAB „(Duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną (2013-05-09) su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudarė Vienkartinio transporto paslaugų užsakymo sutartį tam pačiam kroviniui atgabenti į paskirties vietą. Sutartyje nurodytas krovinys atsakovės adresu, (Duomenys neskelbtini)., buvo pristatytas 2013 m. gegužės 21 d. Kartu su kroviniu perduotame CMR važtaraštyje (Nr. nenurodytas) siuntėju nurodytas (duomenys neskelbtini) gavėjas - UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o vežėjas (faktiškai pristatęs krovinį) – (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2013 m. gegužės 23 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą AKS Nr. 0002, kurioje buvo nurodyta 6893,52 Lt (1996,50 Eur įskaitant PVM) suma už transportavimo paslaugas maršrutu Rumunija-Lietuva.
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų, abi krovinių vežimo sutartys buvo įvykdytos. Tai, kad kroviniai buvo pristatyti gavėjui (atsakovei), šis patvirtino CMR važtaraščiuose bei patvirtino atsakovės atstovai teismo posėdyje.
Atsakovės atstovų paaiškinimu nustatyta, kad atsakovė atsisako vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2013 m. gegužės 7 ir 9 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas krovinio vežimo sutartis Nr. 13/T/079 ir Nr. 13/T/083, nes vienas iš vežėjų – (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, jog užsakovas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už krovinio vežimo paslaugas. Byloje pateiktais papildomais įrodymais nustatyta, kad (Duomenys neskelbtini) 2013-06-14 raštu informavo atsakovę, kad krovinio pervežimo paslaugą užsakė UAB „(Duomenys neskelbtini)“, vežėjas laiku užsakymą įvykdė ir krovinį pristatė 2013-05-21, ekspeditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 1600 Eur sumai, tačiau šis mokėjimo neįvykdė, todėl (duomenys neskelbtini) paprašė atsakovės sustabdyti mokėjimo prievolės vykdymą ekspeditoriui ir sumokėti faktiniam vežėjui (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovės atstovų paaiškinimų ir byloje pateikto atsakovės administracijos ir (duomenys neskelbtini). (toliau – (duomenys neskelbtini)) administracijos elektroninio susirašinėjimo matyti, kad (Duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 28-29 d. savo laiškuose informavo atsakovę apie tai, kad jie atliko krovinio pervežimą iš Turkijos, tačiau negavo apmokėjimo iš UAB (duomenys neskelbtini)“, todėl prašo sustabdyti mokėjimus šiai įmonei, kol negaus patvirtinimo, jog ji apmokėjo (Duomenys neskelbtini) sąskaitą.
Atsakovė, atsižvelgdama į šių vežėjų pateiktą informaciją, 2013 m. liepos 12 d. pervedė visas mokėtinas pagal vežimo sutartis sumas į notaro depozitinę sąskaitą su nurodymu įvykdyti pinigines prievoles tik gavus iš (Duomenys neskelbtini) ir kitu atveju iš Latvijos vežėjo „(Duomenys neskelbtini)“ ir/arba skolininko UAB „(Duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą, kad su aukščiau nurodytais vežėjais už faktiškai atliktas prekių pervežimo paslaugas yra atsiskaityta (atsakovės 2013-07-12 prašymai Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarei G. P.). Kaip nurodė atsakovė, ji tokiu būdu siekė apsaugoti sąžiningus vežimo dalyvius, kurie negavo atlygio už UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai sąžiningai atliktus pervežimus.
Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013 ir kt.).
Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002), tačiau vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju būtent susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010; kt.).
Todėl įvertinus byloje pateiktus įrodymus, yra nustatyti krovinio iš Turkijos gabenimo vežėjai: ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (su kuria atsakovė sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/079), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (su kuria UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudarė 2013-05-07 paslaugų užsakymą-sutartį) ir (duomenys neskelbtini) (kuris faktiškai pristatė krovinį ir nurodytas krovinio važtaraštyje). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad krovinio iš Rumunijos gabenimo vežėjai: ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (su kuria atsakovė sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/083), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2013-05-09 paslaugų užsakymą-sutartį) ir (duomenys neskelbtini) (kuris faktiškai pristatė krovinį ir yra nurodytas krovinio važtaraštyje).
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad (Duomenys neskelbtini) sumokėjo už vežimo paslaugą faktiniam vežėjui (duomenys neskelbtini), o ta aplinkybė, kad būtent (Duomenys neskelbtini) atliko krovinio pervežimą yra paneigta CMR važtaraščio duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai, reagavo į (duomenys neskelbtini) el. paštu pareikštas pretenzijas dėl apmokėjimo už krovinio pervežimo paslaugas ir sustabdė mokėjimą kitai sutarties šaliai – ieškovei, nes nebuvo pakankamai duomenų, įrodančių (Duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į apmokėjimą.
Tokia pati išvada darytina ir krovinio iš Rumunijos pervežimo atveju, nes šiuo atveju atsakovė rėmėsi tik vieninteliu faktinio vežėjo (duomenys neskelbtini) direktorės 2013-06-14 laišku, kuris nėra laikytinas tinkama pretenzija CMR konvencijos taikymo prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai. Pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją. Tokie reikalavimai pretenzijai yra susiformavę tarptautinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011). Dėl šių aplinkybių atmestini atsakovės atstovų argumentai, kad faktiniai vežėjai jai pareiškė pretenzijas dėl neapmokėtų krovinių gabenimo paslaugų, nes tiek minėtas (duomenys neskelbtini) direktorės 2013-06-14 laiškas, tiek elektroniniai (Duomenys neskelbtini) administracijos laiškai neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad atsakovės veiksmai, nesant faktinių vežėjų pareikštų pretenzijų atsakovei raštu ir atsakovės oficialių atsakymų į pretenzijas, negali būti aplinkybė, sąlygojanti dvišalės sutarties su ieškove nevykdymą ir mokėjimo sustabdymą.
Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad bet kada faktiniai vežėjai, negavę apmokėjimo iš tarpinio vežėjo, su kuriuo jie buvo sudarę paslaugų sutartis, gali pareikšti pretenzijas ir reikalavimą apmokėti už vežimą būtent krovinio gavėjui – atsakovei. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuo krovinio vežimo ir jo pristatymo gavėjui (2013-05-21) yra praėję dveji su puse metų, o pretenzijos tinkamai atsakovei iki šio laiko nėra pareikštos, todėl šiuo atveju atsakovė visiškai pagrįstai galėtų remtis CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytu vienerių metų ieškinio senaties terminu bei tuo faktu, kad už vežimo paslaugas ji sumokėjo vežėjui, su kuriuo ji sudarė vežimo paslaugų sutartis. Be to pati ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi atsakovei 2013 m. spalio 9 d. rašytinį įsipareigojimą apmokėti kitiems vežėjams už transportavimo paslaugas.
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi krovinio vežimo sutartis su siuntėju (atsakove) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei prisiėmusi vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinius į paskirties vietą, tapo vežėju CMR konvencijos prasme, nepaisant to, jog faktiškai pervežimą atliko kiti vežėjai. Minėtos vežimo sutartys, sudarytos tarp bylos šalių yra dvišalės, dėl to sutarties šalys buvo atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį iki jos pasibaigimo. Dvišalės sutarties teisinė reikšmė yra ta, jog civilines teises ir pareigas tokia sutartis sukuria ją tik sudariusioms šalims. Net ir tuo atveju, kai viena šalis, sudarydama sutartį pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.190 str. 2 d.). Taigi, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako sutartį sudariusi šalis visais atvejais – tiek kai ji pati nevykdo sutarties, tiek kai šito nepadaro trečiasis asmuo. Bylos šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo - sudarytos atlygintinos krovinio pervežimo sutarties esminę sąlygą – įsipareigojimą apmokėti sutartyje nurodytą kainą akceptavo siuntėjas (atsakovė), kuris sutartyje nustatyta tvarka (sutarčių 3.2 p.) tapo atsakingu sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Iš nurodytų vežimo sutarčių kylantys šalių įsipareigojimai yra taikytini tiesiogiai sutartį pasirašiusioms šalims, bet ne tretiesiems asmenims. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir CK 6.813 str. 1 ir 3 d. Todėl ieškovė, faktiškai įvykdžius sutartinę prievolę (pristačius krovinius), įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovės sutarčių priešpriešinio įvykdymo.
Pažymėtina, kad šalys sutartyse nesusitarė, kad atsakovė savo prievolę įvykdys tik ieškovei atsiskaičius už krovinio pervežimą su kitais vežėjais, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo sustabdyti savo prievolės įvykdymą (CK 6.58 str., 6.207 str.). Prievolės įvykdymo sustabdymas yra savigynos forma, todėl juo būtina naudotis sąžiningai, protingai ir negalima piktnaudžiauti. Prievolės įvykdymo sustabdymo, kaip savigynos būdo panaudojimas turi būti proporcingas tam šalies interesui, kurį šiaip ji siekia apginti. Šiuo atveju nenustatytas atsakovės, kaip dvišalės prievolės šalies interesų pažeidimas, todėl jos prievolės (sumokėti vežimo kainą) sustabdymas, siekiant apginti trečiųjų asmenų, kurie nėra sutarčių šalys ir kurie nėra nustatyta tvarka pareiškę pretenzijų, interesus, nelaikytinas protingu ir sąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu.
Bylos šalys susitarė dėl krovinio pervežimo verslo tikslais, todėl šalių sudaryta sutartis krovinio pervežimui yra komercinė, viena jos esminių sąlygų yra užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą krovinį. Atsakovės prievolė sumokėti krovinio pervežimo kainą kyla taip pat iš CMR konvencijos 1 str. 1 d., 6 str. 1 d. i) p. Minėtos sutartys krovinio pervežimui dėl visų jose aptartų sąlygų sudarytos laisva šalių valia, abipusiu susitarimu, sutarties ar jos atskirų sąlygų atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, dėl to atsakovės vienašalis atsisakymas vykdyti sutartį ar sulaikyti mokėjimą po to, kai kontrahentas įvykdė savo sutartinę prievolę, vertintinas sutarties neįvykdymu. Atsakovė neteikė pretenzijų dėl vežėjo įsipareigojimo pervežti krovinį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl krovinio pervežimo sutarties ekvivalentinis pobūdis (konkreti šalių suderinta sutarties kaina) reiškė vežėjo pagrįstus lūkesčius gauti sutartą užmokestį už atliktą krovinio pervežimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismui nustačius, kad atsakovė nepagrįstai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, ieškovės reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 4 500,00 Eur (15 537,60 Lt) pagal 2013 m. gegužės 7 d. krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/079 ir PVM sąskaitą faktūrą AKS Nr.00002 ir 1 996,50 Eur (6 893,52 Lt) pagal 2013 m. gegužės 9 d. krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/083 ir PVM sąskaitą faktūrą AKS Nr.00004, iš viso – 6 496,50 Eur skolos. Pažymėtina, kad ginčo dėl skolos dydžio tarp šalių nėra, be to atsakovė būtent tokias sumas pervedė ir į notaro depozitinę sąskaitą.
Nors atsakovė pervedė ginčo sumas į notaro depozitinę sąskaitą, šiuo atveju, toks prievolės įvykdymas nėra laikytinas tinkamu ir neatleidžia atsakovės nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ieškovei. LR CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriuo atsakovė remiasi, nustato, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu, kreditorius neaiškus dėl to, kad jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Šiuo atveju teismo jau konstatuota, kad ginčo šalis siejo dvišaliai sutartiniai santykiai, t. y. kreditorius yra aiškus, be to byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad buvo ginčas tarp ieškovės ir kitų vežėjų, todėl nėra pagrindo daryti išvados kad kreditorius yra neaiškus ir dėl to atsakovė turėjo teisę įvykdyti prievolę būtent tokiu būdu.
LR CK 6.210 str. nustato, kad, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Sutartyse (3.2 p.) atsakovė įsipareigojo už atliktas paslaugas apmokėti per 30 kalendorinių dienų po originalios sąskaitos ir originalaus (patvirtintos kopijos) CMR gavimo. Abu kroviniai buvo pristatyti atsakovei kartu su CMR važtaraščiais 2013 m. gegužės 21 d., todėl už krovinio vežimo paslaugas atsakovė privalėjo apmokėti iki 2013 m. birželio 21 d., todėl palūkanos turėtų būti skaičiuojamos šiuo atveju už laikotarpį nuo 2013-06-21 iki 2015-06-16 (ieškinio teismui padavimo), t. y. už 725 kalendorines dienas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 775,75 Eur dydžio palūkanos (6 496,50 Eur x 6 proc. : 365 d. x 725 d.).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos (6 496,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš esmės ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 164,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 060,13 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 1 224,13 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovės 2015 m. gruodžio 9 d. prašymas priteisti iš atsakovės 1 313,19 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas yra tenkintinas iš dalies, nes kartu su išlaidų paskaičiavimais ieškovė pateikė išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus tik 1 060,13 Eur sumai (sąskaitos išrašai: 2015-06-18 – 512,53 Eur, 2015-12-08 – 547,60 Eur), kuri ir priteistina, o likusi bylinėjimosi išlaidų dalis nėra pagrista rašytiniais įrodymais apie faktinį turėtų išlaidų dydį (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini) buveinė: (Duomenys neskelbtini), naudai 6 496,50 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 euro centų) skolos pagal 2013 m. gegužės 7 d. krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/079 ir 2013 m. gegužės 9 d. krovinio vežimo sutartį Nr. 13/T/083, 6 proc. - 775,75 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 75 euro centus) metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-21 iki 2015-06-16, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (6 496,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 224,13 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt keturis eurus 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.