- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1268-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05594-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje asmuo antstolė V. M., D. Ž., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Ž. prašė panaikinti 2016 m. sausio 15 d. patvarkymą Nr. 50 15 2016 01 15 2821/13-1 ir priimti naują patvarkymą, įvertinus visus skolininko prieštaravimuose pateiktus argumentus ir prašymus bei pateikiant atsakymus į juos; patikslinti 2015 m. gruodžio 15 d. surašyto turto arešto aktą Nr. 9 15 2015 12 15 2821/13, nurodant areštuojamo skolininkams priklausančios turto dalies vertę; neskelbti varžytinių kol nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolės 2016 m. sausio 15 d. patvarkymo Nr. 50 15 2016 01 15 2821/13-1.
Pareiškėjas nurodė, kad ekspertizės akte pateikta informacija yra netiksli, automobilių stovėjimo vietos yra skirtingos tiek savo požymiais, tiek savo verte, o informacija, kuri iš jų yra kurio buto priklausinys nėra pateikiama ekspertizės akte ir pateikiama tik Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Tikslinga butų automobilių stovėjimo aikštelių vertinimą atlikti atskiriant juos. Nurodė, kad antstolė nesigilino į skolininko pateiktus argumentus dėl eksperto pasirinkto metodo ekspertizei atlikti. Butai pirkti ir vėliau įkeisti su daline apdaila. 2015-12-15 turto arešto akte nurodytas bendras turto mastas, tačiau nenurodyta areštuotos automobilių stovėjimo aikštelės dalies vertė. Nėra aišku ar viso areštuojamojo turto vertė nėra didesnė nei vykdomo išieškojimo vertė, t. y. nėra galimybės patikrinti, ar antstolė neareštavo turto daugiau, nei būtina siekiant išieškoti skolą.
Antstolė 2016-02-18 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes skolininkas prieštaravimus grindžia prielaidomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, jog įkeisto turto vertinimą atliko UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas kvalifikuotas, nepriklausomas turto vertintojas. Turto vertintojo pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame pateikta išvada dėl įkeisto turto rinkos vertės, pasisakyta dėl vertinimo metodų parinkimo - pasirinktas lyginamasis metodas, išsamiai aprašyta techninė objektų charakteristika, pateiktas išsamus ekspertizės objekto buvimo vietos aprašymas. Pareiškėjui pateikus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų, UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas turto vertintoja pateikė komentarą, kuriame nurodė, kad techninės klaidos (nurodyta saugos signalizacija, klaidingas ekspertizės objekto adresas, t. y. buto Nr.) ekspertizės objekto vertei įtakos neturi.
Teismas taip pat nurodė, kad 2015-01-15 patvarkymu skolininkui buvo pasiūlyta iki 2016-01-29 pateikti įrodymus, t. y. pateikti ekspertizės aktą dėl kitokios turto vertės, tačiau skolininkas ekspertizės akto nepateikė. Pareiškėjo minimos automobilių stovėjimo aikštelės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Butams priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių buvimo vieta yra nurodyta tiek Nekilnojamojo turto išrašuose, pirkimo-pardavimo sutartyse, hipotekos lakšte, ir ekspertizės akte. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė Nr. 47, bei butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė Nr. 48, pagal Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenis yra viena šalia kitos ir savo požymiais yra panašios. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad automobilių stovėjimo vietos yra skirtingos tiek savo požymiais, tiek savo verte.
Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad išskiriant butų ir jiems priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių vertes, tai geriausiai atitiktų tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Turto vertintojas nustatė, kad vertinamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su 1/156 d. automobilių stovėjimo aikštele adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. rinkos vertė 113 400 Eur, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su 1/156 d. automobilių stovėjimo aikštele adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., rinkos vertė 113 500 Eur. LR CK 4.14 str. nustato, kad antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad įstatymas neįpareigoja turto vertintojui sąlyginai išskirti vertes, o skolininkas nepateikė argumentų pagrindžiančių, kad ekspertizės objekto vertės nustatymas neišskiriant jų vertes pažeidžia tiek skolininko, tiek išieškotojo interesų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Nesutinka su antstolės ir teismo vertinimu, kad UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto ekspertizės aktas yra išsamus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius jo teiginius dėl ekspertizės akto netinkamumo.
2. Pareiškėjas skunde antstolei dėl ekspertizės išsamiai nurodė akivaizdžius ir esminius ekspertizės akto trūkumus, leidžiančius pagrįstai abejoti eksperto išvadų teisingumu ir faktus, kuriais grindžia savo teiginius – t.y. nurodė išsamius argumentus, kodėl laikytina, kad ekspertizės akte buvo remiamasi neaktualia ir pasenusia informacija aprašant objekto buvimo vietą, pasisakė dėl techninės objektų charakteristikos aprašymo neišsamumo ir netikslumo ir t.t. Šių argumentų teismas nevertino.
3. Ekspertizės akto 2.6.2 papunktyje nurodyta, kad ekspertas pasirinko naudoti lyginamąjį metodą. Nurodė, kad išlaidų (kaštų) metodas naudojamas nebus, kadangi vertinimą įmanoma atlikti naudojant lyginamąjį metodą, o pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindės vertinimo vertę atviroje rinkoje. Su tokia išvada sutikti negalima, nes ekspertas nerinko informacijos naudojant kitus metodus, neanalizavo, todėl nepagrįstai nustatė, kad tokius metodus naudoti netikslinga. Tik surinkus atitinkamus duomenis ir juos įvertinus galima prieiti išvados, kad naudoti išlaidų (kaštų) ar pajamų metodus nėra tikslinga, o tikslinga naudoti palyginamąjį metodą. Neturint tokių duomenų, toks eksperto pareiškimas lieka hipotetiniu.
4. Nesutinka su eksperto išvada, kad geriausias ir efektyviausias vertinamo objekto panaudojimas yra jų gyvenamųjų paskirtis ir kad potencialių pirkėjų ratas yra galutiniai vartotojai, įsigyjantys turtą savo poreikiams tenkinti. Priešingai, šių dienų nekilnojamojo turto rinkos ekonomikoje ypatingai didelę dalį užima asmenys, įsigyjantys nekilnojamąjį turtą su tikslu gauti iš jo pajamų. Ekspertas turi peržiūrėti kiekvieno vertinimo metodo priimtinumą galutinės vertės nustatymui bei įsitikinti panaudotų duomenų, atliekant vertinimą kiekvienu iš trijų metodų patikimumu. Tuo tarpų ekspertas tokių duomenų nerinko ir nevertino.
5. Civilinio proceso kodekse yra nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Antstolės 2015-12-15 turto arešto akte Nr. 91520152821/13, kurio papildomai areštuotas turtas, nėra nurodyta areštuoto turto (stovėjimo aikštelės) vertė, todėl iš pareiškėjo atimta galimybė patikrinti ar antstolis neareštavo turto iš esmės daugiau nei būtina įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir priteisti suinteresuoto asmens AB DNB bankas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Antstolės 2013-07-04 patvarkymu įkeisto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas. Turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, jame pateikta išvada dėl įkeisto turto vertės, pasisakyta dėl vertinimo metodų parinkimo, išsamiai aprašyta techninė objektų charakteristika, pateiktas išsamus Ekspertizės buvimo vietos aprašymas. Pareiškėjui pateikus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų, UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas turto vertintoja pateikė komentarą, kuriame nurodė, kad techninės klaidos (nurodyta saugos signalizacija, klaidingas buto Nr.) ekspertizės objekto vertei įtakos neturi. 2015-01-15 patvarkymu pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2016-01-29 pateikti įrodymus dėl kitokios turto vertės, tačiau jis to nepadarė.
2. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, tinkamai įvykdyti sprendimą. Tačiau pareiškėjas šių pareigų nevykdo, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais ir formaliais pagrindais skundžia antstolės veiksmus.
Antstolė V. M. prašo atskirojo skundo netenkinti.
Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Apeliantas pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų nepagrindė jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
2. Ekspertizės akte pateiktame interaktyviame žemėlapyje ekspertas pažymėjo tik pastatą, kuriame yra ekspertizės objektas ir ekspertizės akte išsamiai aprašė turto buvimo vietą. Tai, kad ekspertizės akte pateiktame interaktyviame Vilniaus miesto žemėlapyje nėra užfiksuoti visi ekspertizės atlikimo dienai esantys daugiabučiai, prekybos centras „Prisma“ bei kiti aktualūs objektai, nėra pagrindas teigti, kad turto vertintojas netinkamai nustatė turto vertę.
3. Turto vertintojas išsamiai pasisakė dėl vertinimo metodų parinkimo bei nurodė, kad išlaidų metodo taikymas nustatant vertinamo turto rinkos vertę nėra tinkamas, kadangi vertinama pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindės vertinamo turto vertę atviroje rinkoje, kadangi ekspertizės objektas nėra tipinis pajamas nešantis turtas ir investiciniais tikslais yra įsigijamas labai retai.
4. Aplinkybė, kad turto arešto akte nėra nurodyta areštuoto turto vertė (1/126 dalis automobilių stovėjimo aikštelės), savaime negali sąlygoti, kad antstolė atėmė galimybę apeliantui patikrinti ar antstolė neareštavo turto iš esmės daugiau nei būtina tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Turto arešto akto surašymo dieną (2015-12-15) apelianto skola sudarė 323 519, 58 Eur, palūkanos -68 640,02 Eur ir vykdymo išlaidos -16 578,94 Eur, viso - 408 738,54 Eur. Įkeisto turto vertė 226 900 Eur. Pagal VĮ „Registrų centras“ apeliantui priklausančios dalies automobilių stovėjimo aikštelės rinkos vertė sudarytų 2 627,41 Eur. Taigi akivaizdu, kad antstolė neareštavo daugiau nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskiruoju skundu skundžiama nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdymo procese atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenys tvirtina, kad antstolė vykdo išieškojimą dėl 323 519,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų A. Ž. ir D. Ž. išieškotojo AB DNB banko naudai, parduodant įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. bei 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, nuo G-1 iki G-4, plotas 4203,24 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.
2013 m. liepos 4 d. patvarkymu nurodyto turto vertei buvo paskirta ekspertizė, ją pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. Antstolė 2015-01-15 patvarkymu pareiškėjui pasiūlė iki 2016-01-29 pateikti įrodymus dėl kitokios turto vertės, tačiau jis to nepadarė. Apeliantas pateikė skundą, prašydamas panaikinti šį patvarkymą ir priimti naują patvarkymą, įvertinus visus skolininko prieštaravimuose pateiktus argumentus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.
Apeliantas, nurodo, kad pirmos instancijos teismas UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas nepagrįstai padarė išvadą, kad nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto ekspertizės aktas yra išsamus, be to teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo argumentų, taip pat nurodo, kad nepagrįstai ekspertas naudojo lyginamąjį turto vertinimo metodą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, teismas įvertina, ar vykdymo procese antstolis veikė teisėtai ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo įvertinti, ar pagrįstai antstolė vadovavosi turto vertintojo UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas atlikta iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertize ir joje nustatyta parduodamo turto kaina. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas neturėjo pareigos atlikti ekspertizės akto turinio analizę, o įvertinti antstolės veiksmų teisėtumą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su ekspertizės akte nustatyta ginčo nekilnojamo turto rinkos vertės kaina. Ginčydamas ekspertizės aktą nurodo, kad ekspertas rėmėsi pasenusia informacija, nustatydamas buto buvimo vietą. Tokią išvadą apeliantas daro dėl to, kad ekspertizės akte esančiame žemėlapyje prekybos centras „Prisma“ nurodytas kaip dar nepastatytas, nors ekspertizės atlikimo dieną jis yra pilnai įrengtas. Šie apelianto argumentai negali būti laikomi pagrįstais, nes ekspertizės aktas turi būti vertinamas ne pavienėmis dalimis, o kompleksiškai. Nors interaktyviame eksperto žemėlapyje nurodytas tik ginčo buto buvimo vieta, o kiti pastatai nėra pažymėti, tačiau šalia žemėlapio pateikiamas detalus vertinamo buto buvimo vietos aprašymas. Ekspertas 8 ekspertizės lape nurodė, kad už 240 m. nuo ekspertizės objekto yra įsikūręs PC „Prisma“ prekybos centras, biurų pastatas „Grand office“ ir naujai plėtojami daugiabučiai gyvenamieji namai „Solo City“, o už 1 km šiaurės kryptimi yra įsikūrusi Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis, ta pačia kryptimi už 300 m įsikūrusi „Norfos mažmena“ parduotuvė. Rytų kryptimi nuo ekspertizės objekto už 1,1 km įsikūrusi Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla ir t.t. Ekspertas taip pat detaliai aprašė Viršuliškių rajoną, kuriame yra ekspertizės objektas. Tokiu būdu buvo vertinama, kokie konkrečiai pastatai yra aplink vertinamą objektą. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad žemėlapyje tam tikrų objektų nepažymėjimas turėjo įtakos nustatomo objekto kainai.
Apeliantas taip pat nurodo, kad atlikdamas tam tikrą užduotį ekspertas turi naudoti 3 vertinimo metodus. Jei naudojasi vienu metodu, jis turi nurodyti, kodėl nesinaudoja likusiais metodais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, ekspertas pasirinko naudoti lyginamąjį metodą ir tik hipotetiškai nurodė, kad kitus naudoti netikslinga.
Ekspertizės 2.6.3. punkte nurodyta, kad nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę, tikslingiausia yra naudoti lyginamąjį metodą, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių kainos žinomos turto vertintojui. Ekspertas nurodė, kodėl išlaidų (kaštų) metodas ir pajamų metodas nebus taikomas, bei pagrindė, kad lyginamasis metodas, netaikant kitų vertės nustatymo metodų yra tikslingiausias ir visiškai pakankamas. Tuo tarpu apeliantas, kvestionuodamas, kad buvo nepagrįstai pasirinktas lyginamasis, pats neteikia jokių įrodymų kodėl pasirinktas lyginamasis metodas nėra tinkamai ekspertizės objekto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų paneigiančių ar keliančių pagrįstą abejonę dėl turto vertinimo eksperto išvadoje nustatytos turto vertės. Be to, antstolei 2015-01-15 patvarkymu nustačius apeliantui terminą pateikti ekspertizės aktą dėl kitokios turto vertės, apeliantas jo nepateikė, kas suponuoja pagrindą išvadai, kad apeliantas ginčydamas ekspertizės aktą reiškia tik savo nuomonę, kuri negali būti laikoma motyvuotais prieštaravimais dėl ekspertizės išvados.
Apelianto nuomone, antstolės 2015-12-15 turto arešto akte Nr. 91520152821/13, kurio papildomai areštuotas turtas, nėra nurodyta areštuoto turto (stovėjimo aikštelės) vertė, todėl iš pareiškėjo atimta galimybė patikrinti ar antstolis neareštavo turto iš esmės daugiau nei būtina įvykdyti teismo sprendimą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, išieškoma suma iš apelianto sudaro: 323 519,58 Eur skolos, palūkanos – 68 640,02 Eur, vykdymo išlaidos – 16 578,94 Eur, o ekspertizės akte nustatyta bendra įkeisto turto vertė sudaro 226 900 Eur. Kadangi iš apelianto išieškoma suma yra ženkliai didesnė nei eksperto nustatyto turto vertė, į kurį nukreiptas išieškojimas, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė areštavo daugiau turto nei reikia įvykdyti teismo sprendimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus atskirąjį skundą iš pareiškėjo suinteresuoto asmens AB DNB bankas naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius dokumentus. Atskirąjį skundą atmetus ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra pagrindas suinteresuoto asmens prašymą tenkinti ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB bankas (į. k.112029270) naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidas.