Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB ,,Swedbank“ ir atsakovas sudarė Kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-066659-EG, pagal kurią atsakovui suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kreditas, o atsakovas įsipareigojo nustatytu terminu kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje aptartas sumas. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta, o AB „Swedbank“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas AB ,,Swedbank“ 152,52 Eur negrąžinto kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 152,25 Eur.

5. Nustatyta, kad pirminis kreditorius AB ,,Swedbank“ ir ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį.

6. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 152,25 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 152,25 Eur negrąžinto kredito ir 247,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (25 proc. sutartinės metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.).

8. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 25 proc. dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 25 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (152,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

9. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju pagal sutarties nuostatas atsakovas, praleidusi mėnesio įmokos mokėjimo kredito dienos įmoką ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,10 proc. dydžio delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi mokėti 27,49 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Taip pat delspinigius už nesumokėtas palūkanas (palūkanų suma 247,49 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., kurie, atskaičius sumokėtas sumas, sudaro 44,55 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 27,49 Eur delspinigius ir 44,55 Eur delspinigius už nesumokėtas palūkanas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (471,78 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) iš atsakovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 152,52 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 52 ct) skolos, 247,49 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 49 ct) palūkanų, 27,49 Eur (dvidešimt septynis eurus 49 ct) delspinigių, 44,55 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 55 ct) palūkanų delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (471,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 (dvidešimt penkių) proc. dydžio palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (152,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.