Panevėžio apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Prokurorė prašė teikimą tenkinti. Gynėjas bei suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies - V. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta savo susirgimą, norėtų gydytis namuose prižiūrimas tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichikos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.

Iš 2025 m. sausio 9 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad per stebimą laikotarpį V. M. psichikos būsena išliko be ryškesnės dinamikos, nestabili – išlieka ryški vidinė įtampa, nerimas, emocinis labilumas, dirglumas, mąstymo sutrikimai, kelis kartus buvo koreguotas jam taikytas gydymas. Išvaizda tvarkinga, bendrauja noriai, pabrėžtinai nuolankus, baimingas, akių kontaktą palaiko. Pokalbio metu V. M. įsitempęs, nerimastingas, demonstratyvokas, linkęs manipuliuoti. Į klausimus atsako pagal prasmę, su savotiškais išvedžiojimais, paviršutiniška savikritika. Orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi. Nuotaika pretenzinga, be ryškesnės disforijos, emocijos stokoja raiškos, adekvatumo, stabilumo. Mąstymas greitesnio tempo, nenuoseklus, kartais nutrūkstantis, epizodais smulkmeniškas, parezonuojantis. Šiuo metu nekonstatuota suvokimo sutrikimų, kliedesių. Impulsų kontrolė struktūruotoje aplinkoje pakankama, konfliktiško, agresyvaus, ryškiai išreikšto neadekvataus elgesio nestebėta. Skyriuje daugiau laiko atsiribojęs, mažai bendraujantis, gana siaurų interesų. Susirgimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo atžvilgiu kritika nepakankama. Lanko užimtumo programas, psichologines intervencijas. Socialiniai ryšiai – pakankami, bendrauja su artimaisiais, kurie rūpinasi ir sutinka prižiūrėti pacientą. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

Iš pateiktos byloje gydytojų komisijos išvados aprašomosios dalies, atstovo paaiškinimų žinoma, kad stebimu laikotarpiu V. M. psichikos būsena išliko be ryškesnės dinamikos. Skyriuje daugiau laiko atsiribojęs, bendrauja mažai. Į užduotus klausimus atsako pakankamai atvirai, smulkmeniškai, teigia kad jau „pasimokęs ir daugiau narkotikų nevartos, prašosi išleidžiamas į namus“. Šiuo metu skyriuje elgesys ramus, nekonfliktiškas. Agresijos ar autoagresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nefiksuota. Suicidinių minčių neišsako. Komisijos metu orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi; suvokimo sutrikimų, kliedesių šiuo metu neišsako.

Iš paties V. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, jo gynėjo ir suinteresuotų asmenų tėvo R. M. pateiktų prašymų, suinteresuoto asmens mamos V. M. pasisakymo teisme matyti, kad yra siekiama V. M. priverstinio gydymo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. V. M. šeimos narys tėvas R. M. prašyme nurodo, kad rūpinsis V. M., užtikrins jo priežiūrą, apgyvendinimą; užtikrins jo priverstinio gydymosi sąlygų laikymąsi ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ir tam ji turi visas sąlygas bei galimybes. Šias aplinkybes R. M. ir V. M. patvirtino teisme.

Šiuo atveju teismas vertina tai, kad suinteresuoti asmenys V. M. tėvai - R. M. bei V. M. aiškiai ir motyvuotai įsipareigojo užtikrinti sūnaus reikiamą priežiūrą ir priverstinio gydymo tęstinumą lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis. Be to, nagrinėjamu atveju vertintinas ir V. M. padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos mažesnis pavojingumas (baudžiamasis nusižengimas), juolab byloje nėra daugiau duomenų apie jo padidėjusi pavojingumą aplinkiniams per stebimą gydymo laikotarpį. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl V. M. taikomo priverstinio gydymo visiško nutraukimo, o tik dėl tolimesnio priverstinio gydymo tinkamų sąlygų nustatymo, todėl šis asmuo ir toliau bus stebimas specialistų, siekiant įvertinti, ar yra pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai. Remiantis tuo, šiuo atveju nėra pagrindo toliau laikyti V. M. izoliuoto nuo visuomenės.

Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, V. M. psichikos būklę bei jo socialinį pavojingumą, teismas daro išvadą, kad dėl jo psichikos būklės neegzistuoja reali grėsmė, jog jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, kam iš esmės neprieštarauja ir byloje esantis medžiaga, juolab yra suinteresuotas asmuo, kuris užtikrins priverstinio gydymosi rėžimo tęstinumą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Dėl to, teismo vertinimu, V. M. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu bus kur kas efektyvesnis, nei jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tai bus pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, padidins šio asmens vidines pastangas grįžti į visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti socialinius ryšius.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tolesnis V. M. priverstinis stebėjimas ir gydymas gali būti užtikrintas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Dėl to, teikimas tenkintinas iš dalies, t.y. pakeistina V. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė iš stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymas jam pratęstinas.

Nutarties vykdymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis V. M. taikymo pavestinas jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui.

Teismas vertina, kad ši nutartis yra skubaus vykdymo, todėl nurodytina VšĮ (duomenys neskelbtini) paleisti V. M., kuriam sprendimu stacionarinis stebėjimas keičiamas į ambulatorinį stebėjimą, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti iš dalies.

V. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymą pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl V. M. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pavesti jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją, laikantis BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nurodyti VšĮ (duomenys neskelbtini) paleisti V. M. iš VšĮ (duomenys neskelbtini), nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti Vilniaus miesto apylinkės teismą, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.