Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2A-886-370/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2A-886-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00484-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
M. N.
Atsakovas
UAB „Gerdaisa“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-886-370/2012Teisėjas E. Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-00484-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija 4.3; 11.9.2;11.9.13; 121.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-660-666/2011 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei UAB „Gerdaisa“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovės 2010-12-28 įsakymą Nr. (10-12-28)-1 dėl šalių 2010-03-19 sudarytos darbo sutarties Nr. 50 nutraukimo neteisėtu ir pripažinti, kad sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti vidutinį darbo užmokestį (po 1 117,60 Lt už kiekvieną mėnesį) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-12-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t. 1, b. l. 126, t. 2 b. l. 183). Taip pat prašė atnaujinti įstatymų nustatytą praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Nurodė, kad 2010-03-19 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 50 dėl darbo vairuotoju. 2011 metų pradžioje iš kitų įmonės darbuotojų sužinojo, kad yra atleistas iš darbo įmonėje nuo 2010-12-28 pagal DK 126 str. 1 dalį, t. y. suėjus darbo sutarties terminui. Tokius darbdavio veiksmus jis apskundė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui (toliau – VDI). 2011-02-21 raštu VDI informavo ieškovą, kad jis iš darbo atleistas teisėtai, darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai. Tik iš VDI ieškovas sužinojo, jog sutartis buvo terminuota iki 2010-12-28. Be to, ieškovui nebuvo žinoma, kad įmonėje galioja kolektyvinė sutartis. Apie atleidimą iš darbo ieškovas raštu nebuvo įspėtas, su įsakymu ar kitu dokumentu apie atleidimą nebuvo supažindintas. Apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo 2011-01-03, kai kreipėsi į „Sodros“ Palangos skyrių. Sužinojęs apie atleidimą, ieškovas padavė skundą VDI ir 2011-01-07 įsidarbino vairuotoju UAB „Arijus“, išvyko į komandiruotę iki 2011-03-10. Ieškovo nuomone, šios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas ieškiniui pareikšti turi būti atnaujintas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pats ieškovas prašė sudaryti terminuotą darbo sutartį, todėl apie jos pabaigą jam buvo žinoma. Su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ieškovas nesupažindintas, nes jo nebuvo darbo vietoje, ieškovas vengė atvykti pas darbdavį ir susipažinti bei pasirašyti dokumentus, todėl atleidimo aplinkybes ir datas ieškinyje nurodo melagingai. Be to, apie tai, kad ieškovas atleistas iš darbo suėjus darbo sutarties terminui, buvo žinoma 2011-01-03, kai ieškovas kreipėsi į SODROS Palangos skyrių. Kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ieškiniui paduoti patvirtina ir tai, kad jis skundą VDI pateikė 2011-01-10, o nuo 2011-01-07 pradėjo dirbti UAB „Arijus“. Kadangi ieškovas iš darbo buvo pagrįstai atleistas suėjus nustatytam terminui, jam negali būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį po sutarties nutraukimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieškinį atmetė suėjus senaties terminui, tačiau nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ieškiniui pareikšti, nes ieškinys teisme gautas 2011-03-29, t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po termino pateikti ieškinį pasibaigimo. Teismas, atmesdamas ieškinį suėjus senaties terminui, atsižvelgė į tai, kad ieškovui ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, konkrečiu atveju – apie atleidimą iš darbo. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie terminuotą darbą žinojo sudarydamas darbo sutartį 2010-03-19, kur sutarties 2 d. nurodyta, kad terminuota sutartis galioja iki 2010-12-28. Bet atsižvelgiant į aplinkybę, kad terminuota darbo sutartis gali būti pratęsta, teismas laikė, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo 2011-01-03, t. y. tą dieną, kai asmeniškai kreipėsi į „Sodros“ Palangos skyrių. Nuo šios dienos teismas skaičiavo 1 mėnesio terminą ieškiniui paduoti. Teismas taip pat nurodė, kad vertinant aplinkybę, jog ieškovas iki atleidimo iš darbo dienos privalėjo būti savo darbo vietoje, manytina, kad apie atleidimą iš darbo ieškovas žinojo jau 2010-12-28. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas 2011-01-10 VDI pateikė skundą dėl galimų darbo įstatymų reikalavimų pažeidimo, kurį surašė 2011-01-05, o nuo 2011-01-07 pradėjo dirbti UAB „Arijus“ ir turėjo galimybę teikti ieškinį teismui bei ginti savo pažeistą teisę. Dėl reikalavimo pripažinti 2010-12-28 įsakymą dėl atleidimo iš darbo neteisėtu teismas nurodė, kad vadovaujasi atsakovo pateikta darbo sutartimi, kurioje nustatyta, kad sutartis terminuota ir galioja iki 2010-12-28. Šią sutartį pasirašė įmonės vadovas ir ieškovas, nėra jokių duomenų, jog ši sutartis suklastota. Ieškovo pateikta darbo sutartis (neterminuota) patvirtinta antspaudu, kuriuo buvo tvirtinami pervežimo dokumentai. Šis įmonės antspaudas buvo duodamas vairuotojams, kurie vykdė tarptautinius pervežimus tam, kad patvirtintų krovinių važtaraščius, CMR ir kitus krovinio dokumentus. Pats ieškovas pripažino, jog jam buvo duotas toks antspaudas. Teismas taip pat nurodė, kad kelia abejonių ieškovo nuoširdumas, nes jis ieškinyje ir jo patikslinimuose bei teisminio nagrinėjimo metu neigė faktą, kad jam buvo žinoma apie įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį bei dienpinigių komandiruotėje sumažinimas 50 procentų, nors bylos medžiaga šias aplinkybes paneigė ir ieškovas atsisakė dalies ieškinio ir papildomo ieškinio reikalavimų. Teismas atsižvelgė ir VDI Klaipėdos skyriaus 2011-02-21 atsakymą, kuriame nustatyta, jog skunde pateikta informacija pasitvirtino iš dalies, o nustačius neesminius pažeidimus, įmonė įpareigota pašalinti trūkumus. Netenkinus reikalavimo pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu, atmestinas reikalavimas priteisti darbo užmokestį už priverstines pravaikštas.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nebuvo aktyvus renkant įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, o vadovavosi tik jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovės atsikirtimais ir prielaidomis, neatskleidė bylos esmės ir priėmė sprendimą ne dėl visų ieškovo reikalavimų. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taip teismas pažeidė CPK 270 str. 5 d., minėto reikalavimo negalima išskirti šio CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 7 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po termino pareikšti ieškinį pabaigos, yra nepagrįsta. Pagal DK 297 str. 1 d. nesutikdamas su atleidimu iš darbo darbuotojas į teismą gali kreiptis per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Ieškovas iš viso negavo dokumento, įrodančio apie jo atleidimą iš darbo. Kadangi šalys buvo sudariusios neterminuotą darbo sutartį, ieškovas negalėjo žinoti apie jos pabaigą. Sužinojęs apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas kreipėsi į VDI bandydamas gauti atsakymą, kodėl yra atleistas iš darbo. Iš VDI ieškovas sužinojo, kad atsakovė pateikė visai kitą darbo sutartį. Teismas neatsižvelgė, kad darbuotojas yra silpnesnė ginčo pusė ir gynė darbdavio interesus. Teismas neteisingai aiškino ieškinio senatį nurodydamas, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo atleidimo iš darbo dienos. Ieškovui ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo savo teisių pažeidimo sužinojimo dienos, t. y. nuo 2011-02-27, kai ieškovas gavo VDI atsakymą. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp dviejų tos pačios dienos darbo sutarčių, be to, pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu buvo du atsakovės direktoriai ir neaišku, kuris iš jų atleido ieškovą. Šiuo metu pagal ieškovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto ieškovo parašo 2010-03-19 darbo sutartyje Nr. 50.

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad ieškinys atmestas dėl senaties, o motyvuojamoje dalyje išdėstyti tokio sprendimo motyvai. Vien aplinkybė, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje papildomai nenurodyta, jog ieškovo prašymas atnaujinti terminą netenkintas, nereiškia CPK 270 str. 5 d. pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vadovaujasi atsakovės pateikta darbo sutartimi, kadangi ieškovo sutartis patvirtinta antspaudu, kuriuo vairuotojai tvirtina krovinio pervežimo dokumentus, o antspaudas kelionėse buvo duodamas darbuotojams. Tai patvirtino tiek ieškovas, tiek liudytojas. Pats apeliantas pripažino, kad apie savo atleidimą sužinojo iš „Sodros“ Palangos skyriaus. Be to, kai apeliantas buvo atleistas, su juo buvo visiškai atsiskaityta ir dėl to jis pretenzijų nereiškė, o jau 2011-01-10 įsidarbino UAB „Arijus“. Dabar apeliantas teigia, kad apie atleidimą sužinojo tik gavęs VDI 2011-02-27 atsakymą. Nebeaišku, kuriais apelianto teiginiais atsakovei reikia vadovautis atsikertant į apeliacinį skundą. Apeliantui du kartus buvo sudaryta galimybė keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, kai jis suprato, jog nesąžiningai ir neteisėtai reikalavo iš atsakovės priteisti pinigines išmokas, apeliantas keitė atstovus, dėl to buvo atidedami posėdžiai, taigi apeliantui bylos nagrinėjimo metu buvo daromos procesinės nuolaidos. Dėl rašysenos ekspertizės skyrimo teismas apelianto klausė keletą kartų, tačiau apeliantas ekspertizės nepageidavo. VĮ Registrų centro duomenų išrašai patvirtina, kada koks asmuo dirbo atsakovės direktoriumi. Teismas pakankamai aiškiai atkleidė bylos esmę ir padarė teisingas išvadas. Apeliantas su skundu pateikė papildomus įrodymu, tačiau nepaaiškino, ką jie reiškia, ir kodėl nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas turi jų nepriimti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-03-19 darbo sutarties pagrindu ieškovas pas atsakovę dirbo vairuotoju, tačiau ieškovas ir atsakovė pateikė skirtingas darbo sutartis (t. 1, b. l. 6, 7, 37). 2010-12-28 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo nuo 2010-12-28 DK 126 str. 1 d. pagrindu, t. y. suėjus sutarties terminui (t. 1, b. l. 32, 89, 90). Ieškovas 2011-01-05 skundu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių (toliau – VDI) (t. 1, b. l. 88). Nuo 2011-01-07 ieškovas įsidarbino vairuotoju UAB „Arijus“, nuo 2011-01-07 iki 2011-03-10 buvo išvykęs į komandiruotę (t. 1, b. l. 14).

Dėl senaties termino.

Ieškovas dar savo pradiniame ieškinyje nurodė, kad apie atleidimą iš darbo įspėtas nebuvo, taip pat nebuvo supažindintas su įsakymu ar kitu dokumentu apie atleidimą iš darbo, darbdavys ilgą laiką melavo teigdamas, kad greit bus darbo, nors faktiškai buvo prastova. Ieškovas tik 2011-01-03 iš „Sodros“ Palangos skyriaus sužinojo, jog darbdavys institucijai pateikė informaciją apie ieškovo atleidimą iš darbo DK 126 str. 1 dalies pagrindu. Ieškovas 2011-01-05 skundu kreipėsi į VDI, o 2011-01-07 įsidarbino kitoje įmonėje ir tą pačią dieną buvo komandiruotas į užsienį, o į Lietuvą grįžo tik 2011-03-10. Susipažinęs su VDI išvada sužinojo, jog darbdavys inspekcijai pateikė kitą darbo sutartį (terminuotą).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl ieškinio senatį reglamentuojančių materialinių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Darbuotojo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal DK 297 str. 1 dalį, o ne pagal Civilinio kodekso normas (DK 27 str. 5 d.). DK 297 str. 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais – darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviuoju kriterijumi – atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią DK 297 str. 1 dalis apibrėžia jo pradžią (DK 26 str. 1 d.), t. y. kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti dokumentus, todėl jam tenka pareiga įrodinėti, jog darbuotojas vengė susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog kokiu nors būdu informavo ieškovą apie atleidimą, apie tai bandė ieškovą informuoti paštu ar pan. Pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybė, jog ieškovas turėjo būti darbe niekaip neįrodo, kad jis buvo informuotas apie atleidimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo motyvai dėl senaties termino eigos pradžios yra nepagrįsti.

Be to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą ir, atitinkamai, ieškinio termino eigos pradžios klausimą iš esmės visiškai nenagrinėjo šio termino atnaujinimo klausimo, visiškai nepasisakė dėl ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbos. Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nereglamentuoja DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo, jo eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Šiems klausimams taikomos CK 1.126, 1.128–1.131 straipsnių normos (DK 27 str. 5 d., CK 1.1 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007). CK 1.131 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Analizuodami reikšmingas aplinkybes, bylos šalių veiksmus, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus turi įvertinti asmens atidumą, rūpestingumą, atliekant konkrečius veiksmus. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo iniciatyva 2011-01-03 kreipėsi į „Sodrą“, iš šios gavęs informaciją apie sutarties nutraukimą nedelsiant kreipėsi su skundu į VDI. Nors vien kreipimasis į kitas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su darbo ginčais, išaiškinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, tačiau toks kreipimasis gali būti reikšmingas sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą kartu įvertinant ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004). Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2011-01-07 įsidarbino UAB „Arijus“ ir tą pačią dieną dvejiems mėnesiams buvo išsiųstas į komandiruotę. Tik susipažinęs su VDI išvadomis, ieškovas sužinojo, jog darbdavys pateikė skirtingo turinio tos pačios dienos su juo sudarytą darbo sutartį. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas termino praleidimo priežasčių svarbos skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo, ir nors iš sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdu, kad ieškovo prašymo atnaujinti terminą netenkino, tokios savo išvados nemotyvavo (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.).

Dėl ieškinio esmės.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad „Teismas vadovaujasi atsakovo pateikta darbo sutartimi (b. l. 82-83). Minėtos sutarties 2d. nurodyta, kad terminuota sutartis galioja iki 2010-12-28“. Toliau nurodyta, kad „Teismas vertina bylos medžiagoje esančią 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 50, kuri pateikta ieškovo (b. l. 6-8, 73-75), kurios 2 d. nurodyta, jog sudaroma neterminuota darbo sutartis“. Pažymėtina, kad byloje nėra nei 73–75, nei 82–83 lapų, t. y. įrodymų, kuriais rėmėsi ir vertino teismas. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovės atsikirtimų akivaizdu, kad kiekviena šalis remiasi savo pateikta darbo sutartimi: ieškovas – neterminuota (t. 1, b. l. 6–8), atsakovė – terminuota (t. 1, b. l. 37, 89, 90). Iš sprendimo konteksto akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi atsakovės pateikta darbo sutartimi (terminuota) (t. 1, b. l. 37, 89, 90) motyvuodamas atsakovės atstovo paaiškinimu, jog ieškovo pateikta darbo sutartis (neterminuota) (t. 1, b. l. 6–8) patvirtinta ne tuo įmonės antspaudu (ne dokumentams), toks antspaudas buvo duodamas vairuotojams, kurie vykdė tarptautinius pervežimus tam, kad patvirtintų krovinių važtaraščius, CMR ir kitus krovinio dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokią įtaką sutarties antspaudavimas vienu ar kitu antspaudu (ir apskritai antspaudo buvimas sutartyje) turi darbo sutarties galiojimui, jei įstatymas sutarties turiniui tokių formos reikalavimų nekelia (CK 1.73 str. 3 d., DK 99 str. 2 d.). Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ginčui dėl darbo sutarties reikšmingos aplinkybės – kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktose darbo sutartyse yra pasirašęs UAB „Gerdaisa“ direktorius R. N. Atsakovės atstovas šios aplinkybės nepaaiškino. Teismas taip pat nevertino liudytojo V. A. parodymų, kad su juo buvo sudaryta neterminuota sutartis, iš darbo jis buvo atleistas panašiomis aplinkybėmis, kaip ir ieškovas (t. 1, b. l. 188). Ieškovas dėl jo parašo klastojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 1, b. l. 180, 181, t. 2, b. l. 4, 5). Esant pagrįstoms abejonėms dėl tikrosios darbo sutarties, negalima daryti išvados, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, surinko, tinkamai ištyrė ir įvertino šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str., 265 str.), ypač atsižvelgiant į teismo pareigą būti aktyviu darbo bylose (CPK 414 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė