Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2003-03-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 4 d. (1961 m. LR BK redakcija) trejiems metams laisvės atėmimo su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metų laikui, vadovaujantis LR BK 47 str. 1 d., 5 d. 4 p., atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą, teistumas išnykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 6 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. 2010-12-10 apie 21 val. 59 min. (duomenys neskelbtini) kieme, itin žiauriai sužalojo nukentėjusįjį nepilnametį Ž. D., o būtent peiliu smogdamas nukentėjusiajam Ž. D. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septyniolikos smūgių, padarė nukentėjusiajam Ž. D. durtines - pjautines žaizdas krūtinės kairiame šone ties apatiniu šonkaulių lanku, krūtinės kairiame šone ties 7 šonkauliu, krūtinės dešiniame šone ties 9 šonkauliu, nugaroje kairės mentės srityje, dešinėje pažastyje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, kairės rankos trečiame piršte, abiejose šlaunyse, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kairio kelio girnelės srityje, dešiniame sėdmenyje, dešiniame pakinklyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes durtinės - pjautinės žaizdos sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, T. T. 2010-12-10 apie 21 val. 59 min., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, o būtent peiliu smogdamas nepilnamečiui nukentėjusiajam Ž. D. į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septyniolikos smūgių, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, laikydamas rankose peilį ir grasindamas žodžiais nepilnamečiui nukentėjusiajam Ž. D. peiliu nupjauti galvą, perpjauti gerklę, tokiais savo veiksmais išgąsdindamas aplinkinius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-12-10 jis buvo sumuštas savo laiptinėje, po to grįžo į namus, pasiėmė peilį ir išėjo ieškoti jį užpuolusių asmenų. Peilį pasiėmė tam, kad esant reikalui galėtų save apginti. Susitikus su nukentėjusiuoju tarp jų abiejų įvyko susiėmimas, kurio metu jie nugriuvo ant žemės. Peilis buvo jo rankoje ir kokius veiksmus jis su juo atliko, kiek kartų jis badė nukentėjusįjį jis paaiškinti negali, nes buvo labai susinervinęs bei išgėręs. Pats dėl tokio elgesio labai gailisi, labai pergyvena ir pasižada ateityje daugiau taip niekada nebesielgti. Jis atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, Ž. D. mamai pilnai atlygino visas jos kelis kartus reikštas pretenzijas dėl turtinės žalos padarymo, atlygino padarytą žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo. Dėl padarytų nusikaltimų iki pat šiol labai pergyvena ir labai nuoširdžiai gailisi, kitu atveju nebūtų rūpinęsis žalų atlyginimu, ar nukentėjusiųjų atsiprašymu. Viskas gavosi spontaniškai ir pasikarščiavus. Prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis su visais nukentėjusiaisiais susitaikė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis Ž. D. tyrimo metu parodė, kad 2010-12-10 apie 21.30 val. jis kartu su savo draugais Ž. Č. ir A. K. buvo namo, esančio Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, laiptinėje. Sėdėjo pirmame aukšte, prie radiatoriaus ir šildėsi. Tuo metu iš lauko į laiptinę įėjo, kaip vėliau sužinojo, T. T., kuris jų paklausė ar jie čia gyvena. Jis T. pasakė, kad ne. Tada T. patempė jį už striukės. Jis supykęs, kad jį tampo, rankos kumščiu sudavė T. vieną smūgį į galvos sritį, po kurio T. iš karto nukrito ant žemės ir jie visi trys iš laiptinės išėjo į lauką. Vos tik jie išėjo iš tos laiptinės, paskui juos į lauką išbėgo T. T., kuris už striukės pagavo jo draugą A. K. Jis iškart pribėgo prie jų ir juos išskyrė, atstumdamas juos vienas nuo kito į skirtingas puses. Tada jis susikibo su T. ir abu nukrito nuo laiptų ant žemės. Gulėdami ant žemės jie su T. dar vienas kitam smūgiavo rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, kol jų neišskyrė jo draugas Ž. Č.. Kai Ž. Č. juos išskyrė, jie atsikėlė nuo žemės ir su T. išsiskyrė. Jis su draugais nuėjo į parduotuvę „Norfa", esančią Vytauto gatvėje, šalia „Jovaro" pagrindinės mokyklos. Išėję iš parduotuvės „Norfa", jie su draugais perėjo į kitą gatvės pusę ir ėjo Vytauto gatvės vieno iš namų kiemu. Tada jam Ž. Č. pasakė „atsargiai" ir jis atsisukęs už savęs pamatė T., kuris be jokių žodžių šoko ant jo ir jie nukrito ant žemės. Jis pajautė, kad T. jį pradėjo badyti peiliu. Vienu metu jis nuo T. pabėgo, tačiau nubėgus 10 metrų, T. vėl jį užpuolė iš už nugaros ir jie dar kartą su T. kartu pargriuvo ant žemės. Jis peilio T. rankose nematė, tik girdėjo savo draugų žodžius, kad: „atsargiai peilis'". Jis gulėdamas ant žemės juto dūrius ir suprato, kad jam bėga kraujas, nes paliko šilta. Dėl patirto šoko jis neprisimena, kur ir kiek kartų T. jam dūrė peiliu. Prisimena, kad T. jam sakė kažką panašaus į frazę: „gerklę perpjausiu''. Jis prisimena tik du pirmuosius dūrius peiliu, kurie jam pataikė į kairės pusės kūno dalį, vienas kažkur ties šonkaulių sritimi, antras širdies plote ir tie dūriai buvo pakankamai stiprūs, tai yra jis juto jėgą. Visų kitų dūrių jis neatsimena. Jis atsipeikėjo tik ligoninėje. Peilis turėjo būti aštrus, nes jis tuo metu buvo užsitraukęs striukę ir dūriai peiliu perėjo kiaurai per rūbus. Jis anksčiau su T. niekada susitikęs nebuvo ir jokių tarpusavio santykių tarp jų nėra buvę. Jam taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to smūgio sudavimo T., jis buvo apklaustas įtariamuoju. Su T. jis taikysis būtent dėl tos priežasties, kad yra priešpriešinės bylos, jis jokio civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereiškia (b.l. 54-55, 57-58, 60-61).

Nukentėjusioji K. S. tyrimo metu parodė, kad 2010-12-10 apie 21.50 val., ji kartu su savo drauge T. Z. išėjo iš „Norfos" ir matė, kaip nukentėjusysis su dviem savo draugais ėjo į tą patį prekybos centrą. Ji su T. sėdėjo ant tokios tvorelės, esančios priešais Vytauto g. 147 namą ir einant prasilenkė, kaip vėliau sužinojo, su įtariamuoju, kuris peiliu subadė nukentėjusįjį. Prasilenkiant su tuo įtariamuoju, ji matė, kad jam po akimi yra mėlynė. Ji matė, kad nukentėjusysis su savo draugais susitiko su įtariamuoju. Paskui ji pamatė, kaip nukentėjusysis ir įtariamasis abu nukrito ant žemės. Tada abu nukentėjusiojo draugai išsilakstė į skirtingas puses. Ji labai išsigando to vaizdo, ir atsisukusi į T., pasakė kviesti policiją. Po to ji matė, kaip įtariamasis stovi šalia gulinčio nukentėjusiojo savo rankoje laikydamas peilį. Dėl įvykio metu patirto išgąsčio ir streso ji negali nurodyti, ar įtariamasis peiliu badė nukentėjusįjį, kai jis gulėjo ant žemės, ar stovintį, tačiau ji tikrai matė įtariamojo gestus ranka, iš kurių ir suprato, kad jis peiliu bado nukentėjusįjį. Dar matė, kaip įtariamasis koja kelis kartus spyrė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam. Kur jis jam pataikė ir kiek kartų spyrė koja nurodyti negali, nes buvo šoke dėl regimų vaizdų, be to viską stebėjo maždaug kokių 10 metrų atstumu. Girdėjo, kaip nukentėjusysis šaukė: „padėkit, maldauju, aš nieko nežinau, tyliu". Ji matė, kaip įtariamasis nukentėjusiajam, kai šis gulėjo ant žemės, atsitūpęs pridėjo peilį prie kaklo ir grasino, kad jam nupjaus galvą. T. skambino kokius tris kartus policijai, nubėgusi toliau nuo tos vietos, kad įtariamasis negirdėtų, kad jos kviečia policiją. O ji tuo tarpu atsitūpė prie stovinčio automobilio, bijodama, kad jos nepamatytų įtariamasis. Ji nubėgo prie T., paskubinti ją, kad kuo skubiau atvyktų policija, bijodama, kad to nukentėjusiojo nenužudytų. Po to ji pamatė, kad įtariamasis stovi šalia gulinčio nukentėjusiojo, nieko nebedaro, o tiesiog žiūri į jį ir tiek. Tada ji pati dar kartą iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino pagalbos numeriu 112 ir paprašė, kad sujungtų su policija., bijodama, kad įtariamasis nepabėgtų iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams ji sakė, kad jie greičiau važiuotų, nes tuoj žmogų nužudys, dėl streso nebeprisimena, ką kalbėjo. Vos tik ji baigė kalbėti, iškart į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitoji med. pagalba ir viskas baigėsi. Dar matė, kad policijos pareigūnai išsivežė įtariamąjį (b. 1.70-72).

Nukentėjusioji T. Z. tyrimo metu parodė, kad 2010-12-10 apie 21.40 val., ji su drauge K. S. išėjo iš prekybos centro „Norfa", tarpduryje prasilenkė su trimis vaikinais, kurių vienas vėliau buvo subadytas. Jos su K. nuėjo į Vytauto g. 147-o namo kiemą, šiaip, pasėdėti. Eidamos jos prasilenkė su įtariamuoju, kuris vėliau peiliu ir subadė nukentėjusįjį. Jis buvo toks keistas, atrodė, kaip pasimetęs, po kažkuria akimi, jai atrodo, kad po kaire, jam buvo mėlynė. Su K. jos nuėjo į minėtą kiemą ir atsisėdo ant tvorelės, ten sėdėjo ir kalbėjosi. K. pasakė, kad kažkas vyksta. Tada ji pamatė, kad tas įtariamasis puola tą nukentėjusįjį ir pradeda jį daužyti ranka ar badyti peiliu, nes jo rankos mostai buvo tokie panašūs į badymo peiliu - iškelta ranka ir smogianti iš viršaus į apačią. Tie kiti du kartu su nukentėjusiuoju buvę vaikinukai pabėgo, nors nukentėjusysis ir šaukėsi pagalbos: „Ž., padėk". Nukentėjusysis, kai jos manymu buvo badomas peiliu, labai baisiai šaukė ir tas jo šauksmas buvo skausmo šauksmas. Dar girdėjo nukentėjusiojo kalbos nuotrupas, kaip: „atsiprašau". Tada ji bėgo skambinti pagalbos telefonu 112, bėgo iš įvykio vietos prie kito namo laiptinės tam, kad jos neišgirstų įtariamasis, kad kviečia pagalbą. Daugiau ji nieko ir nematė. Po to, kai jau atvyko policijos pareigūnai ir liepė įtariamajam išmesti peilį, ji matė, kaip įtariamasis ištiesė savo ranką ir iš jos išmetė peilį, ar kažkokį daiktą. Policijos pareigūnai išvežė įtariamąjį iš įvykio vietos. Dėl įvykio ji buvo šokiruota (b.l. 81-82).

Nukentėjusiojo atstovė V. D. tyrimo metu parodė, kad buvo sužalotas jos nepilnametis sūnus Ž. D. Kiek ji žino, pirmiausia jos sūnus sumušė tą įtariamąjį, o po to tas įtariamasis jos sūnų subadė peiliu. Įvykio metu jos sūnus Ž. D. vilkėjo žiemine medžiagine striuke. Po striuke jis vilkėjo plonesnį bliuzoną ir marškinėlius trumpomis rankovėmis, buvo su džinsinėmis kelnėmis. Visus sūnaus rūbus jai atidavė ligoninėje — jie visi buvo sudėti į polietileninį užrištą maišą. Kai ji tuos rūbus parsivežė į namus ir išėmė iš to maišo, pamatė, kad ten draiskalai, tai yra jie visi buvo virtę į skiautes, todėl juos ir išmetė. Striukės vertė 150 Lt, džinsinių kelnių 100 Lt, bliuzono 40 Lt ir marškinėlių 10 Lt. 2011-04-20 kaltininkas T. T. jai pilnai atlygino turtinę žalą 300 Lt sumoje dėl įvykio metu visų suplėšytų jos sūnaus Ž. D. rūbų. 2011-05-10 kaltininkas T. T. jai, jos pageidavimu, papildomai pilnai atlygino turtinę žalą 1000 Lt sumoje dėl įvykio metu sužaloto jos nepilnamečio sūnaus Ž. D., tai yra dėl išlikusių randų gydymo. Tai yra galutinis turtinės žalos atlyginimas, ateityje ji jokio papildomo ieškinio baudžiamojoje byloje turtinei žalai atlyginti tikrai nebereikš, o neturtinei žalai atlyginti ji civilinio ieškinio nereiškia (b. 1. 63-64, 65-66, 68, 69).

Liudytojas Ž. Č. tyrimo metu parodė, kad 2010 metų gruodžio mėn. pradžioje, datos neprisimena, apie 21.00 val, jis su savo draugais Ž. D. ir A. K. buvo namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kurioje tarp jų su T. T. įvyko konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad jie buvo T. T. laiptinėje. To konflikto metu Ž. D. pirmasis sudavė smūgį T. T., po ko T. T. nukrito ant žemės. Tada jie visi iš tos T. T. laiptinės išėjo, iš jos paskui juos į lauką išėjo ir pats T. T. ir dar kartą tarp Ž. D. ir T. T. įvyko muštynės. Tas muštynes nutraukė jis, atitraukdamas juos vienas nuo kito. Tada jie visi trys, tai yra jis, Ž. D. ir A. K. išėjo iš(duomenys neskelbtini) kiemo. Nuėjo į prekybos centrą „Norfa", esantį Šiauliuose, Vytauto gatvėje (prie Jovaro pagrindinės mokyklos) ir išėję iš „Norfos" ėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, norėdami dar pabūti lauke. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo. jis pamatė, kad link jų atbėga T. T. ir jis perspėjo draugus. Pradžioje T. T. rankose jokio peilio jis nematė. T. T. iš už nugaros puolė Ž. D. ir šis, neišlaikęs lygsvaros, kartu su T. T. nukrito ant žemės ir jie tarpusavyje muistėsi. Tada Ž. D. jam pasakė, kad T. T. rankoje turi peilį ir jis pamatė, kad T. T. dešinėje savo rankoje laiko peilį ir juo duria Ž. D. į kairės pusės šoną, kažkur ties šonkaulių sritimi. Jis ėmė T. T. koja spardyti ranką, tačiau T. T. peilio iš savo rankos nepaleido. Tuo pat metu Ž. D. pavyko iš T. T. ištrūkti ir kai Ž. D. atsistojo, jie visi trys, tai yra jis, Ž. D. ir A. K. išsilakstė į skirtingas puses. T. T. tuo metu stojosi nuo žemės. Bėgdamas jis nematė, ką T. T. daro toliau. Jis bėgo link Mickevičiaus gatvės ir paskambinęs numeriu 112 pranešė, kad (duomenys neskelbtini), draugą bado su peiliu. Kas tarp T. T. ir Ž. D. vyko toliau, jis nematė, į (duomenys neskelbtini) namo kiemą grįžo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Ž. D. gulėjo ant žemės, šalia jo buvo dvi dėmės kraujo, buvo jau atvykusi ir greitoji med. pagalba, kuri Ž. D. transportavo į ligoninę (b. 1. 100-102).

Liudytojas A. K. tyrimo metu parodė, kad 2010 metų gruodžio mėn. pradžioje, datos neprisimena, apie 21.00 val., jis kartu su savo draugais Ž. D. ir Ž. Č. buvo jo namo antros laiptinės pirmame aukšte. Jis gyvena tame pačiame name tik pirmoje namo laiptinėje. Tuo metu į laiptinę įėjo, kaip dabar jau žino T. T., ir jiems išeinant iš tos laiptinės pradėjo juos tampyti. Dar išėjus į kiemą Ž. D. su T. T. mušėsi, muštynes nutraukė Ž. Č. ir tada jie visi trys, tai yra jis, Ž. D. ir Ž. Č. iš jo namo kiemo išėjo. Nuėjo į parduotuvę „Norfa", esančią Šiauliuose, Vytauto gatvėje, prie Jovaro pagrindinės mokyklos ir, išėję iš jos, ėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą šiaip pabūti. Prie (duomenys neskelbtini) namo juos visus iš už nugaros pasivijo T. T., kuris iš karto puolė Ž. D., dėl ko jie abu nugriuvo ant žemės. Gulėdami ant žemės jie abu vartaliojosi ir Ž. D. pradėjo šaukti, kad T. T. rankoje turi peilį. Tada jie abu su Ž. Č. pradėjo kojomis spardyti T. T. į rankas. Jis pats asmeniškai spyrė kokius tris-keturis kartus. Spirdamas pats matė, kad T. T. rankoje turi kažkokį daiktą, panašų į peilį. Po tų spyrių, jie abu su Ž. Č. iš įvykio vietos pabėgo, palikę Ž. D. su T. T. gulinčius ant žemės. Iš įvykio vietos jis bėgo todėl, kad bijojo, kad ir jis pats nenukentėtų, nes T. T. buvo su peiliu. Į įvykio vietą grįžo tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Jis bėgo link tos pačios parduotuvės „Norfa" ir bėgdamas girdėjo, kaip Ž. D. šaukia iš skausmo (b.l. 105-106).

Liudytojas Liudvikas Balčiauskas tyrimo metu parodė, kad 2010-12-10 apie 21.59 val., patruliuojant Šiaulių mieste, kartu su patruliu V. Z., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas skubus pranešimas nuvykti prie Vytauto g. 149, kur yra mušamas žmogus. Atvykus minėtu adresu, prie Vytauto g. 147 namo kampo, pastebėjo vieną ant žemės gulintį vyriškį, kitas vyriškis stovėjo šalia gulinčiojo, su peiliu rankoje. Stovintysis jokių veiksmų gulinčiojo atžvilgiu nebeatlikinėjo. Vyriškis su peiliu rankoje buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių miesto policijos komisariatą, kur save pasivadino T. T. Vežant T. T. į policijos komisariatą, jis pasakojo, kad prieš tai jį patį jo sužalotas asmuo su dar dviem draugais jo laiptinėje sumušė, po ko jis parėjo į namus, pasiėmė peilį ir pasivijęs pačiam pirmam iš tų trijų, jo laiptinėje buvusių vaikinų, smeigė peiliu. T. T. buvo sužalota kakta. Nukentėjusysis buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiam greitosios med. pagalbos ekipažui. Jis nežino, ar nukentėjusysis buvo sąmoningas, nes arti jo priėjęs nebuvo, nes vos tik jie atvyko į įvykio vietą ir pamatė šalia gulinčio stovintį vyriškį su peiliu rankoje, iš karto puolė jį sulaikinėti, tai yra artėdami prie jo šaukė jam: „mesk peilį" ir kai jis numetė peilį ant žemės, su kolega V. Z. sulaikant įtariamąjį pergriovė jį ant žemės ir uždėjo jam antrankius. Tuoj po jų į įvykio vietą atvyko greitoji med. pagalba, kuri iškart pradėjo suteikti pagalbą nukentėjusiajam, kur jie su kolega V. Z. jau nebesikišo (b. 1. 93-94, 95-96).

Liudytoja N. Š. tyrimo metu parodė, kad 2010 metų gruodžio mėn. pradžioje, datos neprisimena, vakare, būdama namuose, kieme išgirdo kažkokį triukšmą — girdėjosi, kad kažkas šūkauja. Ji nuėjo į virtuvės kambarį ir pasižiūrėjusi per langą pamatė, kad kieme ant žemės guli vienas vyriškis, o šalia jo stovi kitas vyriškis. Stebėdama kas vyks toliau, ji pamatė stovinčiojo rankoje peilį, tas peilis jai pasirodė didelis. Pamačiusi tą vaizdą ji šiek tiek pradarė savo langą ir tada išgirdo, kad gulintis ant žemės tam stovinčiajam sakė kažką panašaus, į: „maldauju, pasigailėk". Tie žodžiai, jos supratimu, buvo skirti būtent tam stovinčiajam. Stovintysis keletą kartų nusikeikė, iš ko jai susidarė įspūdis, kad jis yra įniršęs ir piktas. Tada ji iš savo fiksuoto ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Vienu metu jai pasirodė, kad kieme už automobilio slepiasi kažkokia mergina, kas vėliau pasitvirtino, nes ji jau po to matė, kaip ta mergina iš už tos mašinos lekia prie kito namo, o kai jau atvyko policijos pareigūnai, tai staiga, iš kažkur kieme atsirado ir daugiau žmonių. Daugiau, be tos merginos, aplinkui nebuvo jokių kitų žmonių (b. 1. 97-99).

Liudytoja D. D. tyrimo metu parodė, kad 2010-12-10 dirbat Šiaulių GMP pagal gautą iškvietimą 22 val. 01 min. išvyko į Vytauto gatvę, priešais parduotuvę „Norfa". Nukentėjusysis vyriškis gulėjo ant žemės. Jis buvo sąmoningas, nes pasakė savo vardą ir pavardę - Ž. D.. Į tolimesnius klausimus jis neatsakinėjo dėl skausmo. Padaryti sužeidimai buvo pavojingi, nes nukentėjusiajam buvo padarytos dvi durtinės žaizdos pilvo viršutiniame kairiajame kvadrate, kairiajame ir dešiniajame žaste po vieną durtinę žaizdą ir dešinėje bei kairėje blauzdoje po vieną durtinę žaizdą. Kraujavimas buvo intensyvus, nes kraujas greitai persigėrė per tvarsčius. Nukentėjusiojo rūbai buvo subadyti, o rūbų pažeidimai sutapo su žaizdų lokalizacija. Pacientas buvo nuvežtas į suaugusiųjų chirurginės reanimacijos skyrių Šiaulių ligoninėje, kur po apžiūros jis iš karto buvo nuvežtas į operacinę (b.1.113-114).

Liudytojas V. V. tyrimo metu parodė, kad jis dirba Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje, slaugytojo padėjėju. 2010 metų gruodžio mėnesį, datos neprisimena, gavo iškvietimą vykti į Vytauto gatvę, priešais „Norfą", kur yra perdurtas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, jis matė ant žemės gulintį vaikiną, matė, kaip prie gulinčiojo ant žemės stovintį vaikiną sulaikinėjo policijos pareigūnai. Įtariamojo rankoje jis matė peilį. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, buvo sąmoningas. Ar nukentėjusiojo sužeidimai buvo pavojingi ir kokia buvo jo būklė jis pakomentuoti negali, nes yra ne gydytojas, o tik slaugytojo padėjėjas. Nukentėjusiojo kraujavimas iš žaizdų buvo intensyvus. Nukentėjusysis skubiai buvo pristatytas tiesiai į reanimacijos skyrių, kur iškart buvo vežamas į operacinę. Dar vežant nukentėjusįjį į ligoninę, greitosios med. pagalbos automobilyje, jis sukarpė nukentėjusiojo mūvėtus džinsus - reikėjo apžiūrėti jo kojas ir sutvarstyti kraujuojančias žaizdas. Matė, kaip reanimacijos skyriuje sukarpė visus kitus nukentėjusiojo vilkėtus rūbus, nes kitaip jį nurengti būtų buvę sudėtinga (b. 1. 109-110).

Liudytojas A. K. tyrimo metu parodė, kad 2010 metų gruodžio mėnesio viduryje, datos neprisimena, vakare, jis kartu su savo draugais D. M. ir A. P., pastarojo bute šventė. Jie visi trys išėjo į balkoną, kuris yra iš kiemo pusės, parūkyti. Algimantas gyvena antrame namo aukšte, I-oje namo laiptinėje ir iš jo balkono matosi (duomenys neskelbtini) namo kiemas. Kai išėjo į balkoną, jis pamatė, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme, asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ant žemės guli vienas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, taip pat jų draugas Ž. D., o šalia jo stovi vienas žmogus, kuris kažkaip keistai elgiasi, tai yra lėtai vaikšto aplink, kažkam skambina. Pamatė, kad rankoje tas stovintis žmogus kažką turi ir sako Ž. D., kad kažkas dabar bus, o Ž. D. tuo metu sakė, kad nereikia, maldauju. Tada jis iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į policiją ir policijos pareigūnams pasakojo apie įvykį. Būtent to pokalbio metu jis policijos pareigūnams sakė, ką mato, kokia kieme situacija ir tame telefoniniame pokalbyje ta informacija turėtų būti tiksli, tai yra tada jis turėjo sakyti tiksliai tai, ką mato, nes pats šią dieną to įvykio gerai tikrai neprisimena, nes įvykio metu buvo jau apsvaigęs nuo vartoto alkoholio. Tiek greitoji med. pagalba, tiek ir policija į įvykio vietą atvyko greitai. Išėjęs į kiemą, kai jau atvyko jo minėti ekipažai, jis matė, jog Ž. D. guli ant žemės. Jis girdėjo, kaip įtariamajam policijos pareigūnai sušuko: „mesk peilį", ir matė, kaip šis išmetė peilį. Papasakotą incidento epizodą jis stebėjo iš antrame namo aukšte esančio balkono, maždaug 100 metrų atstumu. Incidento pradžios nematė (b. 1. 107-108).

Liudytojas V. S. tyrimo metu parodė, kad jo nepilnametė dukra K. S. nuo 2011-03-16 išvyko į Kiniją ir į Lietuvą grįš 2011-06-14. Jam asmeniškai dėl padarytos nusikalstamos veiklos, kurią matė jo nepilnametė dukra Kristina, jokia žala nepadaryta ir jis civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.1.79-80).

Liudytoja M. Z. parodė, kad jai jokia žala dėl to, kad jos nepilnametė dukra T. matė nusikaltimą, nepadaryta ir ji jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.1.91-92).

Specialistas J. S. paaiškino, kad specialisto išvados G 134/11(04) pirmame punkte nepaminėtos žaizdos dešiniame sėdmenyje dėl techninės klaidos, tačiau bendras žaizdų skaičius teisingai nurodytas išvados trečiame punkte. Ž. D. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas atsižvelgiant į visas gydymo stacionare ligos istorijoje išvardintas žaizdas. Ž. D. padarytos žaizdos nesukėlė gyvybei pavojingos būsenos, nes nepadarytos krūtinės ląstos ertmės arba pilvaplėvės plėvės kiauryminis sužalojimas, nebuvo padarytas aortos bendrosios, vidinės arba išorinės miego arterijų, paraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios vidinės arba išorinės klubo šlaunies, jos giliosios šakos kamieno arba pakinklio arterijų sužalojimas. Iš turimų teismo medicinos duomenų nėra galimybės spręsti, kiek reikšmės žaizdų gilumui padaryti turėjo nukentėjusiojo apsirengimas žieminiais rūbais, nes suduodant smūgius peiliu į nukentėjusiojo kūną buvo panardinta ne visa viršutinio peilio geležtė, kurios ilgis 21 cm, o žaizdų kanalų ilgis yra iki 10 cm (b.1.23-24).

2010-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota aplinka, esanti Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, po padaryto nusikaltimo. Apžiūros metu stebimos dėmės, panašios į kraują, atlikus apžiūrą, iš įvykio vietos paimtas peilis (b. 1. 9-13).

2011-03-04 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0293, kurioje užfiksuota peilio apžiūra, kurioje aprašyti pagrindiniai peilio matmenys: bendras peilio ilgis — 335 mm, geležtės ilgis - 210 mm, maksimalus geležtės plotis — 45 mm, maksimalus geležtės storis - 2,5 mm, rankenos ilgis — 125 mm. Tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės — buitinės paskirties, virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (b.1.16-17).

2011-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 134/11(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam Ž. D. padarytos durtinės- pjautinės žaizdos krūtinės kairiame šone ties apatiniu šonkaulių lanku, krūtinės kairiame šone ties 7 šonkauliu, krūtinės dešiniame šone ties 9 šonkauliu, nugaroje kairės mentės srityje, dešinėje pažastyje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, kairės rankos trečiame piršte, abiejose šlaunyse, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kairio kelio girnelės srityje, dešiniame pakinklyje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 17 smūgių duriančiu - pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Ž. D. padarytos durtinės - pjautinės žaizdos nėra būdingos kritiminei traumai. Ž. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes durtinės - pjautinės žaizdos sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 22).

2011-03-01 ir 2011-05-02 apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota CD plokštelių su garso įrašais apžiūra. Apžiūros metu aprašyti pokalbiai asmenų, kurie pranešė policijos pareigūnams apie matytą nusikalstamą veiką (b.l. 39-42, 45-47).

2010-12-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji K. S. atpažino T. T., kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį Ž. D. (b.l. 73-76).

2010-12-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji T. Z. atpažino T. T., kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį Ž. D. (b. 1. 83-86).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama T. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. D., jį badydamas peiliu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei to norėjo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis elgėsi itin žiauriai, t.y. panaudodamas peilį smūgiavo ne mažiau kaip septyniolika kartų nukentėjusiajam, padarydamas Ž. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 6 p., požymius.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiaisiais susitaikė, byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, kaltinamasis atlyginimo nukentėjusiajam Ž. D. nusikaltimais padarytą žalą, t.y. 1300 litų, Valstybinei Ligonių kasai sumokėjo už Ž. D. gydymą 4647,47 litus, ir prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, taip pat prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, ir vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiųjų, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus, bei atlygino nusikaltimais padarytą žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus (b.l. 145), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 158-161), dirbantis (b.l. 162), darbovietėje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ charakterizuojamas teigiamai (b.l. 163), yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir T. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais – Ž. D., Ž. D. atstove V. D., K. S., T. Z.. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga T. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str., 71 str.).

Kaltinamajam T. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Daiktiniai įrodymai - vienas vatos tamponėlis su dėmės, panašios į kraują, pavyzdžiu ir peilis, saugomi Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK archyve (b.l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - dvi kompaktinės plokštelės su garso įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 6 p., 284 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą T. T. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., T. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 8 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti taikos sutartis dėl susitaikymo tarp T. T. ir Ž. D., T. T. ir Ž. D. atstovės V. D., T. T. ir K. S., T. T. ir T. Z., kuriose užfiksuota, kad T. T. susitaikė su nukentėjusiaisiais, ir įspėti T. T., kad jei per vienerius metus T. T. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam T. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinius įrodymus - vieną vatos tamponėlį su dėmės, panašios į kraują, pavyzdžiu ir peilį, saugomus Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK archyve (b.l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.