- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-12638-429/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06774-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusios mamos turtą.
Nurodė, kad jos motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Dar prieš jos mirtį, kartu su tėvais buvo sutarę, jog jie abu paliks ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjai. Po motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą, tačiau perėmė valdyti motinos turto dalį – naudojo mamos nekilnojamojo turto dalį savo ir šeimos reikmėms, tvarkė, remontavo, naudojosi baldais. Tėvas liko gyventi su pareiškėja, tačiau jo sveikatos būklė buvo sunki, todėl rūpinosi savo tėvu, slaugė jį, pirko vaistus ir savo lėšomis apmokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, tiektus į namus. Tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjos tėvai – J. K. ir G. K.. Be pareiškėjos jiedu turėjo sūnų, suinteresuotą asmenį – V. K.. (duomenys neskelbtini) G. K. mirė. Po G. K. mirties, niekas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškimo turinio bei pridėtų prie jo įrodymų matyti, jog K. B., kaip palikėjos dukra, turėjo teisę paveldėti G. K. palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo V. K. jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškia, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikomos teisingomis, atitinkančiomis tikrovę (CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas 185, 187 straipsniai). Taigi, iš pareiškėjos pareiškimo ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. palikimo niekas nepriėmė, o duomenų ar įrodymų apie ginčus dėl to palikimo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų byloje nėra, teismui tokie faktai nežinomi.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog K. B. po savo motinos G. K. mirties(duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – po motinos mirties rūpinosi jos turtu ir per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti savo mirusios motinos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi, mokėdama komunalinius mokesčius, ir kaip savininkė spręsdama, kaip su tuo turtu elgtis.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra K. B. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.