Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03588-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 55.1.3

2021 m. kovo 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo O. J., dėl sprendimo panaikinimo ir termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kurį dar patikslino ir teismo prašo: 1) panaikinti 2020 m. lapkričio 3 d. Inspekcijos sprendimą Nr. SDPN-00-201103-00048, kuriuo atsisakyta pratęsti 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00190905-00020) įvykdymo terminą (toliau – ir Sprendimas); 2) pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Statybos akte nurodė, kad neturint statybą leidžiančio dokumento ant gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šlaitinio stogo ant buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), sumontuoti kondicionierių išoriniai įrenginiai. Dėl šių veiksmų Inspekcija 2019 m. rugsėjo 5 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies remonto darbų Nr. PNSD-00-190905-00016 (toliau – ir privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-190905-00016), išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Inspekcija taip pat surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00190905-00020 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Teigia, kad dėl Savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo Nr. PNSD-00-190905-00016, privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 teisėtumo tarp pareiškėjo ir atsakovės vyko ginčas teisme, tačiau 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1746-852-2020 nepatenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti atsakovės priimtus sprendimus. Be to, 2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siekdamas pašalinti pagrindinę kliūtį neteisėtoms statyboms įteisinti – (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos nepagrįstą nesutikimą pripažinti pareiškėjo teisę įrengti ginčo įrenginius.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą. Prašyme nurodė, jog siekia statybą įteisinti, yra inicijavęs teisminius procesus dėl statybų įteisinimo ir kliūčių įteisinti statybas pašalinimo. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu atsakovas atsisakė pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą motyvuodamas tuo, kad prašymas turėjo būti pateiktas iki privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo termino pabaigos (iki 2020 m. kovo 4 d.).

Nurodo, kad nesutinka su tokiu Sprendimu. Teigia, jog siekia įteisinti neteisėtą statybą, deda pastangas inicijuodamas teisminius ginčus, jam reikalingas papildomas laikas tokiems veiksmams atlikti. Pažymi, kad pareiškėjas yra inicijavęs ginčą dėl teisės pripažinimo ir turi pagrindo tikėtis palankaus sprendimo kitoje byloje. Neįteisinus statybų, jam ir jo šeimai kiltų sunkių padarinių, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pro nesuremontuotą stogą į jo butą, kuris yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, skverbiasi vanduo ir drėgmė. Su šiuo prašymu teikiami duomenys, kad stogo remonto pareigos nevykdo būtent bendrija, ji nereaguoja į institucijų nurodymus tai daryti.

Pažymi, kad ginčas dėl sutikimo atlikti darbus ir įrengti kondicionierius teisėtumo yra šalutinis. Pagrindinis šalių ginčas kilęs dėl to, jog (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija neremontuoja daugiabučio namo stogo, tarp šalių kilęs ginčas, kas turėtų padengti stogo remonto darbus.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija nurodo, kad pareiškėjas klaidingai nurodė privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 datą (jis buvo surašytas 2019 m. rugsėjo 5 d.). Teigia, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti skundžiamą raštą, bet ne Inspekcijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo 2 įvykdymo terminą. Nors pareiškėjas ginčija skundžiamą raštą, tačiau skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl šis raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Tvirtina, kad privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 4 d., tačiau pareiškėjas tik 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu jį pratęsti. Nagrinėjant bylas Vilniaus apygardos teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, jokios laikinosios apsaugos priemonės dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 galiojimo sustabdymo nebuvo taikytos, o teisės aktų nustatytais terminais dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas nei į Inspekciją, nei į teismą taip pat nesikreipė.

Inspekcijos teigimu, pareiškėjas skunde nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių prašymą pateikti iki privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo termino pabaigos. Taigi Inspekcija, nustačiusi, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 5 d., o pareiškėjo prašymas pateiktas 2020 m. spalio 27 d., t. y. pasibaigus privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminui, remdamasi teisės aktais neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą.

Teigia, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu pratęsti Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą 36 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Toks termino pratęsimas yra negalimas, nes tokios galimybės teisės aktai nenustato. Pareiškėjas galėjo kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo termino pabaigos.

Atsakovės teigimu, privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminas nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs, t. y. šiuo atveju turi būti taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o jei terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (nes tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad jų šeima privalėjo įrengti kondicionierius dėl susidariusios ekstremalios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris 2017 m. vasario 23 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-38/17(2.9.2.8-UK9). Jame nurodė atlikti bendro naudojimo objektų defektų remontą, statinio techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, atlikti šlaitinio stogo konstrukcijos įvertinimą, o nustačius pažeidimus, juos pašalinti iki 2017 m. spalio 1 d. ir informuoti apie nurodytų reikalavimų vykdymo tvarką.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2018 m. liepos 25 d. raštu, atsakydamas (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkei ir pareiškėjui, įpareigojo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendriją iki 2018 m. rugsėjo 1 d. patikrinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo konstrukcijų, besiribojančių su namu, techninę būklę, nustačius galimą vandens pratekėjimą, nedelsiant imtis laikinų apsaugos priemonių, nustatyti vandens patekimo priežastį ir ją pašalinti, užtikrinti namo bendrojo naudojimo konstrukcijų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių ir pareiškėją apie patikrinimo rezultatus.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d. antstolė B. P. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jame antstolė užfiksavo buto lubų, sienų ir grindų būklę, atsiradusią, O. J. teigimu, užliejus nesandarų namo stogą. Taip pat pridėtos ir nuotraukos.

Inspekcija 2019 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai raštu Nr. (23.2)-2D-402 nurodė išnagrinėti (duomenys neskelbtini) namo bendrijos skundą, įvertinti situaciją, ar tinkamai vykdoma naudojimo priežiūra, ir apie sprendimus informuoti Inspekciją.

Inspekcija 2019 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018. Nustatė, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, ant gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šlaitinio stogo, ant buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai. Dėl šios priežasties surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-190905-00016 nevykdyti jokių minėto gyvenamosios paskirties pastato remonto darbų, išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Inspekcija privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-00190905-00020 įpareigojo išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

V. J. ir O. J. su 2020 m. spalio 27 d. prašymu Nr. 1 kreipėsi į Inspekciją dėl termino įvykdyti nurodymą pratęsimo iki 2022 m. sausio 1 d. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą, kurioje V. J. prašė panaikinti Inspekcijos priimtus sprendimus, kuriais jis įpareigotas pašalinti neteisėtą statybą, t. y. be bendraturčio – daugiabučio namo savininkų bendrijos – sutikimo įrengtus kondicionierius. Taip pat nurodė, kad, norėdamas įteisinti statybą, yra pateikęs ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, siekdamas pripažinti jo teisę atlikti darbus be bendraturčių sutikimo. Pabrėžė, kad, pašalinus kondicionierius, nukentėtų buto gyventojų interesai ir butui būtų padaryta žala.

Inspekcija 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2D-15877 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali būti vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Teigė, jog laikotarpis, iki kada galima teikti prašymą pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, baigėsi 2020 m. kovo 4 d. Inspekcija 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. SDPN-00-201103-00048 atsisakė pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti.

Teismas pažymi, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl Sprendimo teisėtumo ir privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo termino pratęsimo.

Privalomųjų nurodymų terminus ir jų pratęsimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Minėtų įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad, Inspekcijai nurodžius pareiškėjui pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybą leidžiančius dokumentus išduodantį subjektą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir jį gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą. Įstatymų leidėjas nustatė aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei būtų nustatyta, kad yra pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

LVAT yra nurodęs, kad Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir laiku valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

Šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio pobūdžio bylose teismas vykdo jam suteiktą kompetenciją pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ši kompetencija įgyvendinama išsiaiškinant, ar konkrečiu atveju buvo imtasi veiksmų, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius vienu iš pasirinktų būdų. Nustatęs, kad asmuo buvo aktyvus, tačiau savavališkų statybos padarinių pašalinimo procedūros trukmė nepriklausė nuo jo valios, t. y. šios procedūros trukmei asmuo negalėjo daryti jokios įtakos, teismas sprendžia dėl nustatyto termino pratęsimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 4 d., o prašymą Inspekcijai dėl termino pratęsimo jis pateikė 2020 m. spalio 27 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą terminą kreiptis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 termino pratęsimo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju – tai, kas yra pasibaigę ir gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms, paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). LVAT, formuodamas teisminę praktiką dėl Įstatymo 14 straipsnyje nustatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog prašymą teismui dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 termino pratęsimo pareiškėjas pateikė pasibaigus jo įvykdymo terminui. Į Inspekciją pareiškėjas kreipėsi praėjus 8 mėnesiams nuo privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-00190905-00020 nurodyto termino pasibaigimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto reglamento „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 28 d., redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 30 d., redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija VAĮ nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą nepratęsti nurodymo įvykdymo termino ir nurodo to priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija Sprendimu pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 terminą.

Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize ir aktualia teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nenustatyta, kad juo būtų pažeisti teisės aktai ar Institucija, priimdama skundžiamą sprendimą, viršytų kompetenciją. Taigi, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Pareiškėjas prašo teismo pratęsti terminą privalomajam nurodymui Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdyti. Jau minėta, kad LVAT yra konstatavęs, jog Įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą teismui pateiktas jau pasibaigus Įstatymo nustatytam terminui, teismas netenkina pareiškėjo prašymo pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00190905-00020 įvykdymo terminą. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.