Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, turi neįgalumą (dalyvumo lygis 40 proc.), neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. S., sirgdamas psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, defektų stadija, dėl kurio galėjo suvokti savo veiksmų esmę, bet negalėjo visiškai jų valdyti, 2023 m. lapkričio 15 d. apie 15.00 val. netoli namo (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą S. J. atžvilgiu, tai yra pastūmė ją rankomis į krūtinę, dėl ko ši nugriuvo ant sėdmenų ir nugaros ant asfalto bei sudavė ranka į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai S. J. poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokias savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios S. J.– jo vaiko motinos – įvyko konfliktas dėl vaiko ir pinigų. Jis tiksliai neatsimena, dėl kokių konkrečiai pinigų kilo ginčas. Konflikto metu S. J. jam paskambino, įvyko žodinis apsikeitimas, kurio metu jis, jo paties teigimu, galėjo pasakyti ne tai, ką reikėjo. Po šio pokalbio S. J. atvyko pas jį, ir tarp jų kilo fizinis konfliktas. Pasak J. S., fizinio smurto jis nepradėjo, tačiau S. J. pirmoji jį apmėtė kiaušiniais – juos metė jam į galvą, dėl ko susitepė jo striukė. Į tai sureagavęs, jis teigė sudavęs S. J. du ar tris smūgius ranka į veidą. Jis pažymėjo, kad smūgiai buvo nestiprūs, po jų veidas tik paraudo, tačiau matomų mėlynių nebuvo. J. S. taip pat nurodė, kad mėlynės, kurias matė ant nukentėjusiosios kūno – dešinėje kaklo pusėje ir ant sėdmenų – neatsirado dėl jo veiksmų. Jis tvirtino, kad S. J. niekada nemušė, elgėsi su ja gerai, rūpinosi, vaišino, ir daug kartų jos klausė, iš kur atsirado mėlynės, bet ji esą vis nurodydavo skirtingus asmenis, konkrečių pavardžių neįvardindama. Jis nurodė, kad konflikto metu jis vieną kartą nestipriai pastūmė nukentėjusiąją prie savo namų, dėl ko ji atsisėdo ant žolės. Antrą kartą jis ją pastūmė gatvėje, tačiau S. J. stovėjo ant kojų. Abu šie pastūmimai įvyko tą pačią dieną, kai S. J. jį apmėtė kiaušiniais. Pasak jo, nuo šių pastūmimų mėlynių atsirasti negalėjo, nes jis veikė nestipriai, be to, jis teigia matęs mėlynes ant nukentėjusiosios sėdmenų jau savaitę prieš įvykį. Tą pačią dieną jis pastebėjo mėlynes ir ant jos kaklo. J. S. pažymėjo, kad po konflikto su S. J. kurį laiką nebendravo, tačiau po mėnesio susitaikė, abu vienas kitam atleido. Jis atsiprašė už smurtą, o S. J. esą jam atleido už kiaušinių mėtymą. Šiuo metu jie bendrauja, tačiau pas jį ji nesilanko – jis ją palydi iki tam tikros vietos, kaip ji prašo, nes, jo teigimu, ji kažko bijo. J. S. nurodė, kad konflikto metu šuo, esantis jo brolio kieme, buvo uždarytas voljere ir nedalyvavo įvykiuose. Taip pat paaiškino, kad S. J. jį išprovokavo apmėtydama kiaušiniais, todėl ir sudavė smūgius, nes nesuvaldė emocijų. Jis pažymėjo, kad labai gailisi dėl šio įvykio, nes anksčiau su S. J. niekada taip smarkiai nesipyko. Apibendrindamas, jis pripažino, kad sudavė S. J. smūgius į veidą ir pastūmė ją, tačiau tvirtai neigia, kad nuo jo veiksmų būtų atsiradusios mėlynės ant nukentėjusiosios kūno.

Posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. J. nurodė, kad tą dieną jos sūnui buvo atliktas DNR tyrimas. Asmuo, su kuriuo kilo konfliktas, t. y. J. S. buvo pažadėjęs grąžinti pinigus, tačiau vėliau persigalvojo. Dėl to nukentėjusioji supyko ir nuėjo pas jį. Ji stovėjo už vartelių, o minėtas asmuo išėjo iš kiemo ir, priėjęs, pastūmė ją taip, kad ji nukrito ant asfalto. Prieš tai tarp jų vyko žodinis konfliktas. Kadangi nukentėjusioji bijo šunų, ji pradėjo mėtyti žalius kiaušinius šuns pusėn, taip pat metė kiaušinius į minėtą asmenį, kuris tuo metu buvo už vartelių. Ji nurodė, kad jis kiaušiniais nebuvo aptaškytas, tačiau į jį metė iš pykčio, nes nesuvaldė emocijų. Tuomet jis atidarė vartelius, pastūmė ją ir sudavė smūgį į veidą. Pasak nukentėjusiosios, griuvimo metu ji nukrito ant asfalto, todėl galėjo atsirasti mėlynė. Ji taip pat pažymėjo, kad mėlynės ant sėdmenų negalėjo būti nuo kitų asmenų – nebent ant kojų. Patirtą skausmą vertina kaip 8 balus iš 10 dėl griuvimo ir 9–10 balų dėl smūgio į veidą. Į gydymo įstaigą po įvykio nesikreipė, veidą gydėsi savarankiškai, naudodama „traumagel“ gelį, tačiau sėdmenų netepė. Prieš įvykį ji laikė kiaušinius maišelyje – juos mėtė tiek į šunį, kuris lakstė gatvėje, tiek į asmenį, su kuriuo ginčijosi. Po šio įvykio jie nebendravo apie mėnesį, vėliau pradėjo bendrauti ir, anot nukentėjusiosios, kaip ir susitaikė. Nors už įvykį atsiprašymas neišsakytas, tačiau kontaktas buvo atnaujintas. Nukentėjusioji nurodė, kad šuo, dėl kurio metė kiaušinius, buvo pašalinis. DNR tyrimo rezultatai patvirtino, kad minėtas asmuo yra jos vaiko tėvas. Po įvykio jis grąžino daugiau nei šimtą eurų, kuriuos buvo pažadėjęs. Pasak nukentėjusiosios, tai buvo vaiko pinigai, nes jos motina tuo metu buvo vaiko laikinoji globėja. Ji pripažino, kad kiaušinį metė iš pykčio, nes jautė agresiją ir nesuvaldė emocijų. Atgal vertindama situaciją, sakė, kad galbūt be šio veiksmo konflikto būtų išvengta. Ji taip pat nurodė, kad kiaušinių mėtymas labai supykdė J. S. asmenį. Pasak nukentėjusiosios, apie įvykį jie bandė kalbėtis, tačiau J. S. tai pamena, tai ne, todėl daugiau nebeklausinėjo. Ji teigė, kad yra atleidusi, pykčių neturi ir, esant vaikui, vis tiek teks bendrauti ateityje.

Ekspertės Greta Murauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog J. S. 2024 m. spalio 22 d. buvo apžiūrėtas Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje, o įvertinus visą pateiktą medicininę dokumentaciją bei bylos medžiagą, nustatyta, kad jis psichikos liga serga nuo 2003 m., dėl kurios daug kartų gydytas stacionare ir vartojo medikamentinį gydymą, tačiau liga progresuoja. Ekspertės teigimu, įvertinus asmens būklę tiek medicininiuose dokumentuose, tiek ekspertizės metu, konstatuota, kad pažengęs psichikos sutrikimas reikšmingai paveikė jo gebėjimą valdyti savo veiksmus, veikiant valią, impulsų kontrolę bei kognityvines funkcijas. Nustatyta, kad J. S. galėjo suvokti savo veiksmų prasmę, tačiau negalėjo jų visiškai valdyti. Dėl to rekomenduota taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminiame psichikos sveikatos centre, siekiant užtikrinti nuoseklų lankymąsi pas specialistus bei reguliarų medikamentinį gydymą, kadangi savanoriškas gydymasis iki šiol nėra pakankamai stabilus. Ekspertė pažymėjo, kad J. S. vertinimo metu neturėjo aktyvios psichopatologijos, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl mąstymo sutrikimų jo parodymai gali būti neišsamūs ir nenuoseklūs. Prognozuojama, kad dėl pažengusio sutrikimo visiškos remisijos pasiekti tikėtina nepavyks, tačiau būklės pagerėjimas galimas per šešis mėnesius ar metus, nors tai tik teorinės prognozės. Ekspertė Greta Murauskienė taip pat nurodė, kad įvykio metu J. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę, kadangi tuo metu buvo konsultuotas psichiatro, vartojo paskirtą gydymą, nebuvo nustatyta aktyvi psichopatologija, nepasireiškė nei kliedesiai, nei haliucinacijos. Jis suvokė, jog smurtinis elgesys yra nusikalstamas, tačiau dėl pažengusio psichikos sutrikimo, impulsų kontrolės ir valios sutrikimų tuo metu negalėjo jų visiškai valdyti, todėl gebėjimas susivaldyti, planuoti savo veiksmus ir numatyti jų ilgalaikes pasekmes buvo ribotas. Vertinant dabartinę jo būklę, konstatuota, kad šiuo metu J. S. geba dalyvauti teisminiame procese ir valdyti savo veiksmus, tačiau esant panašioms aplinkybėms, kokios buvo susidariusios įvykio metu, gali būti, jog jo gebėjimas visiškai kontroliuoti savo elgesį vėl būtų ribotas. Ekspertės vertinimu, tam įtakos turi medikamentinis gydymas ir išorinės aplinkybės – proceso metu reikiamos kognityvinės funkcijos skiriasi nuo funkcijų, reikalingų valdyti impulsyvų smurtinį elgesį sprendžiant asmeninius konfliktus. Ekspertė nurodė, kad J. S. nebuvo nustatytas padidintas psichiatrinis pavojingumas, o reguliariai vartojant medikamentus bei lankantis pas psichiatrą būklė gali pagerėti, impulsyvumas sumažėti ir gebėjimas susivaldyti sustiprėti. Tačiau ekspertė atkreipė dėmesį, jog net ir sergant šizofrenija asmuo gali atlikti nusikalstamą veiką būdamas pakaltinamas, kai sprendimas yra kryptingas. Be kita to, ekspertės Gretos Murauskienės teigimu, dėl ligos J. S. daug sunkiau susivaldo provokuojamose situacijose, lyginant su kitais asmenimis, nes jo valios ir impulsų kontrolės funkcijos yra sutrikusios, o mąstymas dažnai nepakankamai nuoseklus. Ekspertė taip pat paaiškino, kad skaitinės išraiškos, kiek procentų asmuo galėjo ar negalėjo susivaldyti, pateikti negalima, tačiau visiškai nepakaltinamo asmens ryšys su realybe būtų visiškai sutrikęs, o šiuo atveju J. S. sugebėjo save sustabdyti, nors impulsų kontrolė ir kognityvinės funkcijos buvo nusilpusios. Ekspertė rekomendavo taikyti ambulatorinį stebėjimą, kuris leistų teikti reikiamą socialinę ir medikamentinę pagalbą bei padėtų J. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 290 straipsniu buvo paskelbti juos išvardijant ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. birželio 12 d. įtariamasis J. S. apklausos metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtarimas supranta, kaltę pripažįsta. Gyvena vienas. Niekur nedirba, nes turi neįgalumą. II grupę. Psichiatrinėje ligoninėje buvo gydytas maždaug prieš 10 metų, kada tiksliai, neprisimena, dėl šizofrenijos. Daugiau ligoninėje negulėjo, nesigydė. Šiuo metu jaučiasi gerai, sveikatos būklė gera. Į jam pateiktus klausimus gali paaiškinti, kad galimai 2023 m. lapkričio 15 d., tiksliai datos neprisimena, po pietų ar vakare, valandos nepasakys, prie jo namų atėjo S. J.. Prieš tai ji jam skambino tą dieną telefonu. Jie susibarė dėl pinigų, dėl ko tiksliai, neprisimena. Kai atėjo prie jo namų, jis su S. J. vėl susipyko, žodžiais barėsi lygtais dėl pinigų. Kai pykosi, S. J. pradėjo į jį mėtyti kiaušinius, kuriuos turėjo su savimi. Turbūt prieš tai ji buvo nuėjusi į parduotuvę. Kelis kartus kiaušiniu pataikė jam į galvą, todėl jis supykęs ją rankomis tyčia pastūmė į krūtinę, ji nukrito ant asfalto, ant užpakalio. Ją pastūmė, nes norėjo, kad ji išeitų, nustotų konfliktuoti ir nesimėtytų kiaušiniais. Jai įvykio metu trenkė ranka per veidą. Trenkė tik vieną kartą delnu. Daugiau niekur nesudavė. Trenkė, nes buvo piktas ant jos dėl to, kad mėtė į jį kiaušinius. Po to ji atsistojo ir išėjo namo. Tą dieną jis skambino į policiją, pasakė kas įvyko, nes S. J. iš pradžių nenorėjo išeiti. Ji buvo viena. Minėto įvykio niekas nematė. Jie su S. J. po to nekalbėjo, bet vėliau susitaikė, vienas kito atsiprašė. Dabar su ja draugauja, santykiai tarp jų geri. S. J. jis pažįsta apie 3 metus, ji yra jo vaiko mama, bet kartu negyvena. S. J. 2023-11-15 įvykio metu jis pastūmė ir jai sudavė, nes ji jį išprovokavo. Dėl savo elgesio gailisi, kaltę pripažįsta. Daugiau nieko papildyti negali (1 b. t., b. l. 105 – 106).

2025 m. sausio 9 d. įtariamasis J. S. apklausos metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtarimas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies, sudavė jai per veidą delnu 1 kartą, po to ištempęs pastūmė, ji nenukrito. Gali paaiškinti, kad 2023 m. lapkričio 15 d. apie 15.00 val. netoli savo namo (duomenys neskelbtini), konflikto metu trenkė delnu 1 kartą S. J. į veidą, po to paėmė ją už drabužių, ištempė ją iš savo teritorijos ir pastūmė ją rankomis į krūtinę, ji nenugriuvo. Taip padarė, nes ji jį išprovokavo, mėtė į jį kiaušinius. Ji pirma pradėjo konfliktą, atėjo prie jo namo, užėjo į jo aptvertą kiemą ir nieko nesakydama pradėjo mėtyti jam į galvą vištų kiaušinius. Metė 3-4 kiaušinius ir jie sudužo, supurvino jo drabužius. Kad tai sustabdyti, sudavė jai 1 kartą į veidą delnu ir ją rankomis nuo savęs atstūmė. Ji nenukrito. Sudavė nestipriai, veidas tik paraudonavo. Po to paėmė ją ranka už kaklo ir išvedė iš jam priklausančios teritorijos, ją pastūmė rankomis. Ji nenukrito, tik pasilenkė ir pradėjo ieškoti akmenukų, kad mesti į jį, bet jų nerado. Pasakė jai eiti namo, išsimiegoti. Ji jam pasakė, kad jis labai pasigailės dėl paties veiksmų. Taip padarė, nes norėjo, kad ji išeitų, nustotų konfliktuoti ir nesimėtytų kiaušiniais, kad prie jo nelįstų. S. J. tada buvo išgėrusi, jis buvo blaivus. Iš jos elgesio jis suprato, kad ji buvo išgėrusi. S. J. taip pat dėl galvos, dėl kažkokių problemų turi invalidumą, pažymėjimą jis pats matė, todėl jos parodymais ne visada galima tikėti. S. J. kartais meluoja. Buvo ir jam pamelavusi, sakė jam, kad negali turėti vaikų, bet nuo jo pagimdė vaiką. Vėliau jie su ja susitaikė, vienas kito atsiprašė ir pretenzijų vienas kitam neturi, dabar draugauja, viskas gerai. Apgailestauja dėl savo veiksmų, bet kitaip pasielgti tuo metu neišėjo. Šiuo metu jaučiasi gerai, visus daktarų paskirtus vaistus vartoja, kaip nurodo daktarai, jokių problemų neturi. Jei savijauta jam pablogėja, jis pats kreipiasi į gydantį daktarą, jis išrašo siuntimą į Naujosios Vilnios ligoninę, tada ten gydosi. Būna 1 ar 1,5 mėnesio gydosi. Kai būklė pagerėja, jį išrašo. Paskutinį kartą ligoninėje gulėjo gal prieš 8 metus. Šiuo metu jis vartoja labai gerą vaistą "Trevicta", kuris jam padeda. Į tyrėjos klausimą, iš kur pas S. J. ant sėdmens atsirado mėlynė, gali paaiškinti, kad S. J. turi daug pažįstamų vyrų, su kuriais turi santykių. Ir pats anksčiau ne vieną kartą matydavo, kad ji pas jį ateidavo su mėlynėm ant krūtinės, užpakalio, rankų. Ji jam sakydavo, kad tie vyrai ją mušdavo. Daugiau nieko papildyti negali (1 b. t., b. l. 116 – 117).

2023 m. lapkričio 22 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji S. J. parodė, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodytu adresu. J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), ji pažįsta, nes jis yra jos vaiko tėvas. Su J. S. ji kartu negyvena, bendro ūkio neveda, su pastaruoju kartais susitinka aptarti rūpimus klausimus dėl vaiko. 2023 m. lapkričio 15 d. tikslios valandos nenurodys, kažkur apie 15.00 val., ji nusprendė nueiti pas J. S., kad sužinoti, kada pastarasis grąžins pinigus, sumokėtus už DNK tyrimą (tėvystės nustatymą), kadangi už minėtą tyrimą ji mokėjo iš jos vaiko gaunamų išmokų. Eidama pakeliui pas jį, pamatė lakstantį šunį, kuris artėjo prie jos. Ji išsigando, pradėjo šunį vyti nuo savęs. Su savimi turėjo maisto produktų, taip pat kiaušinių. Kadangi ji bijo šunų, ji pradėjo mėtyti kiaušinius į šunį, ir staiga pamatė, kaip iš savo kiemo teritorijos išbėgo J. S., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Jis paklausė jos, ką ji daro ir tuo metu ją pastūmė. Ji nugriuvo ant žemės, o būtent ant asfalto. J. S. kumščiu du-tris kartus sudavė jai į veido sritį, po ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji atsikėlė ir pradėjo bėgti link „Aibės“ parduotuvės. Pastarasis bėgo jai iš paskos, tačiau nepasivijo, nes ji įbėgo į parduotuvę. Įbėgus į parduotuvę, ji pamatė pažįstamą A. B., apie 50-60 metų amžiaus, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai papasakojo, kad ją sumušė J. S.. Pastaroji jai atsakė, kad ji matė per langą, kaip J. S. ją mušė. Į medikus dėl patirtų sumušimų ji nesikreipė, nes ant veido mėlynių (hematomų) nebuvo, veidas tik patino. Šiuo metu jos veide nėra matomų smurto padarinių. Dar nori pridurti, kad J. S. serga šizofrenija, ji jo bijo, nes pastarasis jos atžvilgiu yra smurtavęs. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo J. S. atžvilgiu. Teisė į civilinį ieškinį jai išaiškinta. Civilinį ieškinį pareikš vėliau (1 b. t., b. l. 61 – 64).

2024 m. birželio 12 d. apklausta liudytoja nukentėjusioji S. J. papildomos apklausos metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 15 d. apie 15.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jai būnant netoli J. S. namo, iš savo kiemo teritorijos išbėgo J. S., ji su juo žodžiais pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, kuriuos ji sumokėjo už tėvystės nustatymą. Iš pradžių jis jai žadėjo pinigus duoti, o po to jau sakė, kad jokių pinigų neduos. Dėl to žodžiais su juo barėsi. Ji konflikto metu pradėjo į J. S. mėtyti kiaušinius, turbūt kelis kartus pataikė į jį. Jis supykęs priėjo prie jos ir ją rankom pastūmė į krūtinę, dėl to ji nugriuvo ant sėdmenų ir nugaros ant asfalto. Dėl to jautė fizinį skausmą, skaudėjo sėdmenis, vėliau ant sėdmens atsirado kraujosruva. Sėdmenis skaudėjo porą dienų, skausmą 10 balų skalėje vertina 4-5 balais. Jai nespėjus atsistoti, J. S. sudavė jai ranka į veido sritį kelis kartus, kiek tiksliai, neprisimena, lygtais 2-3 kartus. Prisimena, kad vieną kartą pataikė į veidą ties dešiniu antakiu, toje vietoje buvo paraudimas, kuris po kurio laiko praėjo, kraujosruva neatsirado. Tą vietą ties antakiu skaudėjo porą dienų, po to skausmas praėjo. Skausmą 10 balų skalėje vertina 7 balais. Į kurią vietą dar pataikė ranka į veidą, neprisimena, daugiau lygtais nieko neskaudėjo, kiti smūgiai buvo nestiprūs, fizinio skausmo nejautė, jokie sužalojimai padaryti nebuvo. Kiek pamena, J. S. sudavė kumščiu. Po įvykio į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, nes nereikėjo. Jokie dideli kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo. Po įvykio jie ilgokai nebendravo, bet vėliau susitaikė, vienas kito dėl 2023-11-15 įvykio atsiprašė. Dabar tarp jų santykiai yra geri, bendrauja. J. S. jai atidavė pinigus dėl tėvystės nustatymo, kuriuos ji buvo sumokėjusi tyrimo metu. Ji ir pati buvo kalta 2023-11-15 įvykio metu, nes pati pirma pradėjo į J. S. mėtyti kiaušinius. Jokių pretenzijų J. S. neturi dėl 2023-11-15 įvykio, prašo tyrimą nutraukti. Civilinio ieškinio atsisako. Daugiau nieko papildyti negali (1 b. t., b. l. 75).

2023 m. lapkričio 23 d. liudytoja A. B. apklausos metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 15 d. dirbo UAB "Ovima" parduotuvėje, adresu Bažnyčios g. 18, Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., nuo 08.00 val. iki 22.00 val. S. J. yra giminaitė iš jos vyro pusės, tačiau jokio ryšio su ja nepalaiko, nebendrauja. Tą dieną jokio konflikto, jokių muštynių tarp jos ir J. S. ji asmeniškai nematė ir nieko dėl šito įvykio negali paliudyti. Kodėl pastaroji teigė, kad ji viską matė pro parduotuvės langą, ji nežino. Kaip ir minėjo, nieko ji nematė ir neturi jokios vertingos informacijos pateikti. 2023 m. lapkričio 15 d. S. J. dienos metu į parduotuvę užėjusi nebuvo, tik laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 15 d. 19.00 val. iki 2023 m. lapkričio 15 d. 19.30 val. į parduotuvę užėjo su nauju draugu, jo asmens duomenų neturi, ir pirko alkoholį. Daugiau jos tą dieną ji nematė, apie jokias muštynes pastaroji nekalbėjo, jokios pagalbos neprašė. Daugiau nieko paliudyti neturi (1 b. t., b. l. 79 – 81).

2023 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjos (liudytojos) S. J., teikiančios skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo (pateikto per ePolicija.lt portalą) matyti, jog Pareiškėja S. J. pranešė apie įvykį 2023 m. lapkričio 15 d. 00:00. (duomenys neskelbtini) rajono sav.ir parodė, kadį vyko konfliktas dėl to, kad buvo susitarę, kad jis grąžins pinigus, sumokėtus už DNK tyrimą iš sūnaus pinigų, jis žadėjo grąžinti pinigus ir dabar, kad grąžinti vaiko teises, sakė reikalingas advokatas, advokato išlaidos apie 1100-1300. Jis pradėjo rėkti, kad jai nieko neskolingas, įžeidinėjo ir pradėjo mušti ,pargriovęs ant asfalto prie namų. Taip pat ankstesniu pranešimu 2023-11-15 per E.policija nurodė, jog padaryti sužalojimai: trenkė į veidą tris kartus. Jis buvo ją pastūmęs, dėl ko įvyko rankos lūžis bei rankos operacija. Įvykyje nedalyvavo nepilnamečiai vaikai. Padaryti veido sužalojimai hematomos. Padaryta neturtinė žala : Stresas, kūno sužalojimai, pablogėjusi emocinė būklė. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį: 3000,00 €. Įvykio kaltininkas J. S.. Patvirtina, kad pateikti parodymai surašyti laisva valia yra teisingi.. Pareiškėjo (liudytojo) parodymų protokolo priedai: Civilinis ieškinys, 1 lapas (1 b. t., b. l. 3 – 10).

2023 m. lapkričio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. S. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas atitinka apie 1-2 savaičių laikotarpį. 2. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu į dešinio sėdmens sritį. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. 4. Sužalojimas nepasižymi specifiniais požymiais, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą ar patikslinti sužalojimo padarymo aplinkybes. 5. Sužalojimas nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (1 b. t., b. l. 73).

2023 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra gatvė adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu numeriu 9. Gatvė yra išasfaltuota, apšviesta. Po kairę gatvės pusę stovi gyvenamieji namai, po dešinę gatvės pusę netoli yra įsikūrusi UAB "Ovima" parduotuvė adresu Bažnyčios g. 18. Parduotuvės viduje ir išorėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja ir įrašo vaizdą, patenkantį į kamerų matymo lauką. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (1 b. t., b. l. 48 – 50, 51 – 53).

2024 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš parduotuvės UAB "Ovima" pateiktų septynių vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše „Vidus 14-15“, kurio trukmė 01:00:41 min., data - 2023-11-15, laikas- 14:00:06, užfiksuota, kaip 14:19:38 laiku prie kasos stovi vyras, galimai J. S., ir už vieno žmogaus (14:20:04 laiku) stovi moteris - S. J.. Abu asmenys elgėsi taip lyg nepažinotų vienas kito, nesikalba. S. J., nusipirkusi prekių, kalba prie kasos su parduotuvės darbuotoja - pardavėja-kasininke. S. J. klausia rusų kalba pardavėjos, ar ji gali patarti dėl vaikų teisių kažką, dėl nemokamo advokato paslaugų ar mokamo, kur jai kreiptis, kad užginčyti ir, kad jai grąžintų sūnų. Pardavėja krato galvą į šonus ir sako, kad ji nežino nieko kas susiję su vaikų teisėmis. S. J. sako, kad svarbiausia, kad jie nežino prie ko prisikabinti. Iš karto prisikabino, kad nėra namuose sąlygų, o prie ko čia dušas su tualetu, jis gi pats neis praustis. Pardavėja sako, kad ko jie kabinėjasi, jūs gi turit sąlygas. S. J. atsako, kad mažam vaikui dušas su tualetu nereikalingas. Nurodo, kad nėra remonto, taigi remontas padarytas ir plastmasinėmis dailylentėmis iškalta namuose, visi patogumai yra. Bet jiems vis ne tas. O dar sako, kad, va, J. S., kuris ką tik buvo, neduoda pavardės vaikui. O prie ko tas J. S., nu. Pardavėja atsako, kad daug gi yra vienišų moterų ir be vyro pavardžių. S. J. atsako, kad nežino jau prie ko jiems prisikabinti. S. J. pasiima pirkinius ir išeina iš parduotuvės. Ant S. J. veido vizualiai jokių sužalojimų nesimato. S. J. iš parduotuvės išėjo viena. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau jokios reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 b. t., b. l. 57 – 58).

2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Elvyros Kijut tarnybiniame pranešime dėl pareiškimo ROIK nurodyta, kad, tikslinant gautą pareiškimą ROIK 0123000692450, 2023-11-20 kartu su Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju Č.Okunevič nuvyko pareiškime nurodytu adresu, kur juos pasitiko J. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2023-11-15 pas jį atėjo pažįstamą S. J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir sukėlė žodinį konfliktą. Konflikto metu pradėjo mėtyti į J. S. kiaušinius, dėl to J. S. delnu sudavė jai per veidą, o taip pat išprašė ją iš savo kiemo teritorijos. J. S. nurodė, kad S. J. be priežasties kabinėjasi prie jo, neleidžia ramiai gyventi, provokuoja konfliktus. J. S. nurodė, kad, nors S. J.elgesio jis nepateisina, tačiau vis tiek jai atleidžia ir priima į svečius. Paklausus pareiškėjo, kokios pagalbos reikia iš policijos, pastarasis nesugebėjo tiksliai nurodyti, tik paminėjo, kad daugiau nenori, kad S. J. lankytųsi pas jį, ir prašo su ja pravesti profilaktinį pokalbį. 2023-11-28 J. S. išsiųstas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškimo nagrinėjimo rezultatų (1 b. t., b. l. 90).

2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti du garso įrašai į BPC:

Apžiūros metu užfiksuota, kad pirmosios pagalbos centro (BPC) gautas pranešimas (ID 92237717311) buvo užregistruotas 2023 m. lapkričio 15 d., 19 val. 24 min. 25 sek. Skambutis truko 2 min. 28 sek., pokalbis vyko lietuvių kalba. Skambinęs asmuo, prisistatęs vardu J. S., informavo, kad į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko buvusi draugė S. J. kartu su savo draugu ir, pasak pranešėjo, grasina bei reikalauja iš jo to, ko „pats nebuvo padaręs“. Asmuo nurodė, kad moteris šiuo metu yra netoliese esančiose parduotuvėse, kur, jo nuomone, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat pažymėjo, kad S. J. gyvena tame pačiame kaime, netoli muitinės, ir jai yra apie 28–29 metai. Pokalbio metu pranešėjas teigė, jog moteris, kartu su draugu, ketina jį sumušti, todėl prašė atsiųsti policiją. BPC darbuotojas patikslino informaciją bei patvirtino, kad bus perduotas pranešimas policijai.

Antrasis skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), kurio ID 92237717311, buvo gautas 2023 m. lapkričio 15 d. 19 val. 49 min. 04 sek., trukmė – 5 min. 2 sek., pokalbis vyko lietuvių kalba. Skambinęs asmuo, prisistatęs kaip J. S., nurodė anksčiau skambinęs dėl S. J.. Jis pranešė, kad moteris kartu su savo draugu vėl artėja prie jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir, pasak jo, nori jį sužaloti. Pranešėjas teigė, kad moteris buvo parduotuvėje, kur ją ir jos draugą turėjusios užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros. Pokalbio metu pranešėjas išreiškė nepasitenkinimą policijos veiksmais ir pareiškė, kad jei jam ar jo šeimai būtų padaryta žala, už tai atsakomybę turės prisiimti policijos pareigūnai. Jis taip pat grasino kreiptis į komisarą, vyriausybę ar Seimą, nurodydamas turintis pažįstamą Seimo narys, jeigu situacija nebūtų sprendžiama. BPC darbuotojas priminė, kad šis skambutis jau yra pakartotinis (ankstesnis įvykęs prieš maždaug 15 minučių), o policija apie pranešimą buvo informuota. Skambinančiajam buvo nurodyta palaukti atvykstančių pareigūnų ir daugiau be reikalo neskambinėti, kadangi naujos informacijos nepateikta. Skambintojas su tuo sutiko. (1 b. t., b. l. 93 – 97).

2024 m. spalio 22 d. – 2024 m. lapkričio 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2024 nurodyta: 1. J. S. iki inkriminuojamos veikos nustatyti psichikos sutrikimai yra nurodyti aprašomojoje akto dalyje. 2023 m. lapkričio 15 d. J. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas yra paranoidinė šizofrenija, defektų stadija: dėl psichikos sutrikimo jis 2023 m. lapkričio 15 d. galėjo suvokti savo veiksmų esmę, bet negalėjo visiškai jų valdyti. 2. J. S. 2023 m. lapkričio 15 d. dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet negalėjo visiškai jų valdyti (kaip išdėstyta BK 18 str. 1 p.). 3. Šiuo metu J. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas yra paranoidinė šizofrenija, defektų stadija; dėl psichikos būklės šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. 4. J. S. šiuo metu gali suvokti reikšmingas tyrimui faktines aplinkybes, duoti apie jas parodymus. Dėl mąstymo sutrikimų jo parodymai gali stokoti išsamumo, nuoseklumo. Parodymų teisingumo vertinimas nepriskiriamas teismo psichiatro kompetencijai. 5. Šiuo metu dėl savo psichikos būklės J. S. gali dalyvauti teismo posėdyje. 6. J. S. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones — ambulatorinį stebėjimą pirminiame psichikos sveikatos centre (1 b. t., b. l. 172 – 178).

III. Veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai– nukentėjusiosios S. J. parodymai patvirtina, jog J. S. prieš ją panaudojo fizinį smurtą ir sudavė į veidą bei pastūmė. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje. Smurto panaudojimą prieš S. J. iš dalies patvirtina ir paties J. S. paaiškinimai. Nors ekspertizės akte nurodoma, kad J. S. paaiškinimai dėl mąstymo sutrikimų gali stokoti išsamumo ir nuoseklumo, tačiau sugretinus tiek nukentėjusios S. J., tiek J. S. parodymus, jie esmingai nesiskiria. J. S. pripažįsta sudavęs smūgį į veidą ir pastūmimą, tik neigia, jog kraujosruva ant dešinio sėdmens atsirado nuo jo veiksmo. Tačiau nurodė, jog nuo pastūmimo nukentėjusioji buvo nukritusi. Taigi įvertinus nukentėjusios parodymus , jos griuvimo padėtį bei ekspertizės akte nurodomą aplinkybę, jog sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, laikytina įrodyta, jog nukentėjusiajai įvykusio konflikto metu padaryti sužalojimai yra padaryti J. S. smurtiniais veiksmais.

Taigi, byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. J. S. fizinio konflikto metu tyčia sudavė S. J. smūgį į veidą ir pastūmė ją į krūtinę , dėl ko ji nugriuvo ant asfalto, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, vertinamą nežymių sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiu būdu padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atsakomybės individualizavimas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas

BK 18 straipsnyje nurodyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Svarbia aplinkybe šioje byloje laikytina J. S. nustatyta psichikos sveikatos būklė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2024 nustatyta, kad įvykio metu J. S. buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, defektų stadija, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet negalėjo jų visiškai valdyti (BK 18 straipsnio 1 punktas). Ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad šiuo metu J. S. psichiškai yra pakankamai stabilios būklės – jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti, gali dalyvauti teisminiuose procesuose, tačiau jam būtinas tolimesnis priverstinis ambulatorinis psichiatrinis stebėjimas.

Posėdžio metu ekspertė patvirtino savo išvadą ir nurodė, jog J. S. suprato savo veiksmus, suprato, jog smurtinis elgesys yra nusikalstamas, tačiau dėl pažengusio psichikos sutrikimo, sutrikusios impulsų kontrolės negalėjo jų suvaldyti. Šios ekspertės nurodomos aplinkybės neprieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, apklausus patį J. S. , kuris paaiškino, kad labai gailisi dėl šio įvykio ir sudavė smūgius nesusivaldęs. Tiek iš nukentėjusios parodymų, tiek iš paties J. S. parodymų matyti, jog įvykus konfliktui J. S. negalėjo suvaldyti savo veiksmų.

Taigi esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad J. S. būdamas ribotai pakaltinamas, t.y. tokios būsenos, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų ( BK 18 str. 1 d.), padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ekspertizės akte, tiek posėdžio metu apklausta ekspertė patvirtino, jog J. S. veiksmus sudėtinga valdyti veiksmus konfliktų metu, todėl būtų tikslingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, nes asmenims teikiamos socialinių darbuotojų konsultacijos, įvairi medikamentinė pagalba, kuri galėtų padėti J. S. išsiugdyti kitus konfliktų metu sprendimo būdus.

Asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teismas gali sušvelninti bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąsias baudžiamojo poveikio priemones, arba BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors J. S. dabartinė sveikatos būklė leidžia jam suprasti savo veiksmus, tačiau dėl lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinė šizofrenija) sutrikusio gebėjimo valdyti savo veiksmus ypač konfliktinėse situacijose, todėl jis išlieka potencialiai pavojingas aplinkiniams, ypač atsižvelgiant į tai, kad įstatymo uždrausta nusikalstama veika buvo padaryta konfliktinėje situacijoje, jam nesuvaldžius emocijų ir veiksmų bei atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, byloje nustatytas aplinkybes bei būtinybę užtikrinti visuomenės ir artimųjų saugumą, taip pat atsižvelgiant ir į padarytos veikos pobūdį, jog padaryta veika, priskiriama prie nesunkių, nukentėjusiosios poziciją, jog jam atleido, pats J. S. gailisi, kaip nustatyta, uždraustą įstatymo nuskalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalimi, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir taikytina švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Ši priemonė leidžia suderinti J. S. teisę į laisvę su visuomenės interesu užtikrinti, kad jis būtų prižiūrimas ir gydomas, kad ateityje nekiltų panašių pavojingų situacijų. Teismo vertinimu esant nurodytoms aplinkybėms bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Tokia taikytina medicinos priverčiamoji priemonė yra proporcinga, atitinka tiek baudžiamojo proceso tikslus, tiek ekspertizės rekomendacijas, o jos taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti J. S. psichinės sveikatos kontrolę bei užkirsti kelią galimiems pavojingiems veiksmams ateityje.

Taigi byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl J. S. taikytina teismo ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. J. 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos 3 000 Eur ( 1 t., b.l.6). 2024 m. birželio 12 d. nukentėjusioji S. J. civilinio ieškinio atsisakė, nurodydama, kad kaltinamajam J. S. pretenzijų nebeturi ( 1t., b.l.76)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenustato civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje išsprendimo tvarkos. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu šios neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 12 d. nukentėjusioji S. J. civilinio ieškinio atsisakė, nurodydama, kad J. S. pretenzijų nebeturi

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima.

Atsižvelgiant į tai procesas pagal S. J. ieškinį nutrauktinas, nes ieškovė nuo jo atsisakė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1punktu, 4 dalimi, 392 straipsniu, baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. (J. S.) pripažinti ribotai pakaltinamu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo S. J. nuo baudžiamosiso atsakomybės atleisti.

J. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis- pagal gyvenamąją vietą.

Nukentėjusios S. J. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo asmens gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.