- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 1-183-673/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01007-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- V. S.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.18.10; 2.1.10.1.; 2.10.1.; 2.10.1.3.
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 23 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, V. S. IĮ savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
nuo 2009-01-01 iki 2012-06-30, būdama V. S. individualios įmonės į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininke – vadove, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tiriamuoju laikotarpiu, įmonei vykdant mažmeninę prekybą drabužiais ir avalyne (duomenys neskelbtini), ir kavinės-baro veiklą (duomenys neskelbtini), pažeisdama: Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2005-12-22 įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 36-ąjį verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atskaitomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" 163 punktą, kuriame nustatyta, kad „atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu ar pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai nenaudinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų likučių inventorizaciją" (nuo 2013-01-01 38-ojo verslo apskaitos standarto 75 punktas, patvirtinta 2012-10-16 įsakymu Nr. VAS-18), nes nekaupė, neišsaugojo ar patikrinimui nepeikė visų atsargų (prekių) įsigijimo, bei pardavimo pirminių dokumentų (nustatyta įvertinus inventorizacijų aktų duomenis, pirminius dokumentus ir apskaitos registru); LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (2005-08-08 nutarimo Nr. 844 redakcija), I dalies 1, 2 ir 4 p. reikalavimų, kad „ aprašas reglamentuoja kasos aparatų Lietuvos Respublikoje įrengimo, naudojimo, aptarnavimo ypatumus, kad „šio aprašo tvarkos privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, ..." ir, kad „kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje...", nes parduotuvėje, kurioje su pirkėjais už parduotas prekes buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kasos aparatas įrengtas nebuvo, pajamos buvo fiksuojamos pinigų priėmimo kvitais ir kasos pajamų orderiais; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, nes V. S. individuali įmonė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Metinėse pelno mokesčio deklaracijose forma PLN204A už 2009-2012 m. pateikė klaidingus duomenis apie gautas pajamas ir leidžiamus atskaitymus., už 2009 m. 10-12 mėn., 2010 m. 01-06 mėn., 2011 m. 03-12 mėn. mokesčių mokėtojas nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų FR0608; 6 str. 2 d. reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" nuostatas - įmonė mokestiniam patikrinimui pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl negalima nustatyti ar visos operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu įtraukti į apskaitą; 9 str. „Apskaitos politika" 2 dalies reikalavimus „ūkio subjektas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais ... arba kitais teisės aktais " ir VĮ LR Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. nutarimo Nr. „Dėl verslo standartų patvirtinimo" VIII verslo apskaitos standarto „Apskaitos politika", ... įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija atspindėtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus", - mokesčių mokėtojo pateikti ne visi ir apskaitos registruose neužfiksuoti (neapskaityti) dokumentai, neatspindi visų operacijų ir ūkinių įvykių turinio; 12 str. 1 d. reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais." ir 12 str. 4 d. reikalavimus, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti", įmonė pateikė tik nedidelę dalį avalynės ir drabužių parduotuvės prekių įsigijimo dokumentų, pateikė ne visus kavinės - baro prekių įsigijimo buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, todėl negalima tiksliai nustatyti ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais ir ar ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra užregistruoti; 16 str. 1 d. reikalavimus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Mokesčių mokėtojas neužtikrino, kad visi dokumentai būtų apskaityti buhalterinės apskaitos registruose, - nustatyta, kad dalis dokumentų neapskaityti apskaitos registruose, o parduotuvės prekių įsigijimo dokumentai už 2009-2010 m. nepateikti; be to organizavo, kad po Kauno AVMI atlikto operatyvaus patikrinimo, užfiksuoto 2012-03-22 pažymoje Nr. 120186 būtų pakeisti pirminiai, jos piniginius įnašus į įmonės kasą patvirtinantys dokumentais ir įrašai ūkinių operacijų registracijos žurnale, savo piniginių įnašų likutį padidinant 49700 litų, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-06-30, tokiu būdu V. S. organizavo apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Kaltinamoji V. S. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino. Parodė, kad savo vardo individualią įmonę įsteigė 1998 m. Pradžioje, prieš įmonės įsteigimą, prekiavo rūbais ir avalyne pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) turguje. Kadangi norėjo veiklą praplėsti, t.y. užsiimti ne tik prekyba, tačiau teikti ir maitinimo paslaugas, įsteigė individualią įmonę gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo įrengta kavinė, kurioje ir vykdoma kavinės baro veikla. Kavinėje ruošiamas ir parduodamas maistas bei vykdoma prekyba alkoholiniai, gaiviaisiais gėrimais. Pagrinde prekiaujama čeburekais. Kavinė veikia ir šiuo metu. O prekybos rūbais ir avalyne veiklos nevykdo jau apie trejus metus. Individualios veiklos buhalterinę apskaitą tvarko Z. A., kuri įdarbinta įmonėje pagal darbo sutartį. Kadangi Z. A. dirba ne pilnu etatu, todėl ji dirba savo namuose. Dokumentai, reikalingus buhalterinės apskaitos tvarkymui, Z. A. pasiima pati ir įtraukusi į apskaitą grąžina. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi kavinės patalpose, koridoriuje esančioje spintoje. Produktai ir asortimentas, kuo buvo prekiaujama kavinėje, buvo įsigyjami iš UAB „Sanitex“, iš UAB „Norfos mažmena“ – cigaretės, gėrimai, kava, arbata, iš UAB „Švyturys –Utenos alus“ – alus , iš AB „Kėdainių grūdai“ – miltai. Visuomet įgyjant prekes individualios įmonės vardu buvo išrašomos sąskaitos-faktūros, kurias turėjo įtraukti į savo įmonės buhalterinę apskaitą. Mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visos įgytos prekės buvo įtrauktos į apskaitą, o tiksliau ne visos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į registrus. Pripažįsta, kad galėjo buhalterei kai kurių sąskaitų-faktūrų ir nepateikti. Kadangi įmonės apyvarta nedidelė, antkainiai yra labai maži, norėdama konkuruoti su didesniais prekybos taškais ir išsilaikyti, nusprendė tokiu būdu neparodyti visos apyvartos. Apie tai, jog ne visas sąskaitas pateikia buhalterei Z. A., ji jai nesakė. Kuomet buvo vykdoma rūbų ir avalynės prekyba, prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), kasos aparato neturėjo. Prekyba buvo vykdoma išrašant kasos pajamų orderius. Kuomet buvo privaloma įrengti kasos aparatus šią veiklą nutraukė, nes veikla nebuvo tiek pelninga, kad būtų galima investuoti į įrangos įsigijimą. Be to, patalpos, kurias nuomojo, pakėlus patalpų nuomos kainą, buvo išnuomotos kitai įmonei. Kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti įtraukti į registrus, t. y., kad įmonės veikloje turi būti fiksuojami visi prekių įsigijimai ir pardavimai bei kiti įmonės pajamas ir išlaidas patvirtinantys dokumentai žinojo, tačiau dėl jau minėtų priežasčių ne visus ūkines operacijas atspindinčius dokumentus pateikė buhalterei įtraukimui į apskaitą. Dėl šių priežasčių patikrinimo metu atsirado neatitikimas tarp gautos informacijos iš prekių tiekėjų ir jos įmonėje užfiksuotų įsigijimų. Taip pat gali patvirtinti, kad 2009 m. individualioje įmonėje buvo įdarbintas vienas darbininkas, siunčiamas iš Kėdainių darbo biržos, kurio darbo užmokestį dalinai subsidijavo darbo birža. Subsidijuojant darbo užmokestį į individualios įmonės sąskaitą 2009 m. balandžio-gruodžio mėn. laikotarpiu galėjo būti pervesta 3977 Lt. Kodėl šios lėšos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą didinant sąskaitos likutį ir mažinant sąnaudas, pasakyti negali. Valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi patikrinimą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, papildomai priskaičiavo į valstybės biudžetą sumokėti: 13 828 Lt nesumokėtų mokesčių, 4148 Lt baudą bei 3645 Lt delspinigių. Iš viso patikrinimo metu priskaičiuota 21 621 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių. Šiuo metu neturėdama finansinių galimybių visos sumos sumokėti iš karto, VMI yra pateikusi prašymą dėl mokėjimų išdėstymo per tam tiktą laikotarpį. Prašymas dėl mokėjimų išdėstymo svarstomas, nes mokesčių inspekcija pareikalavo papildomų dokumentų apie įmonės veiklos rezultatus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir sutinka, kad procesas byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 146-147).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė gali būti įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.
Liudytojas Z. A. parodė, kad V. S. individualioje įmonėje pradėjo dirbti 2008 m. liepos mėn. Pagal darbo sutartį numatyta, kad šioje įmonėje dirba du kartus į mėnesį po 1 valandą. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko savo namuose. Buhalterinės apskaitos tvarkymui reikalingus dokumentus (pirminės apskaitos dokumentus) gauna tiesiogiai iš V. S., kuri į įmonės apskaitą įtrauktinus dokumentus palieka įmonės patalpose sutartoje vietoje (dokumentų segtuve). Kokie dokumentai jai buvo pateikiami, tokius į apskaitą ir įtraukdavo. Ji nuolat įmonės patalpose nebūdavo todėl prekių įgijimų ir pardavimų tiesiogiai nematė, prekių įgijimo ir realizavimo kontrolė į jos pareigas neįėjo. V. S. individualioje įmonėje atsiskaitymai vyko grynais pinigais, t. y. prekės tiek įgyjamos, tiek ir parduodamos už grynus pinigus. Per banką buvo atsiskaitoma tik su valstybine mokesčių inspekcija, Sodra, „Langa“ ir „Agata“. Kasos knygą ji veda pagal jai pateiktus kasos išlaidų, pajamų orderius, EKA nefiskalinius kvitus. Dėl nesutapimų tarp savininkės įnašų, panaudotų įmonės veiklai, pagal atliktą patikrinimą 2012-03-22 ir 2013-08-27 gali pasakyti, kad patikslinimai buvo atlikti su savininkės žinia, kadangi realizacinės pajamos atitiko išlaidoms ir nebuvo tikslingas savininkės lėšų papildomas įnešimas. Apie tai, kad V. S. įtraukimui į apskaitą nepateikė visų sąskaitų faktūrų, pagal kurias buvo įgytos prekės iš UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, UAB „Norfos mažmena“, AB „Kėdainių grūdai“ ir UAB „Švyturio-Utenos alus“ sužinojo tik 2014 m. sausio mėn., kuomet susipažino su Kauno AVMI atliktu patikrinimo aktu. Taip pat tik susipažinusi su patikrinimo aktu sužinojo apie 2009 m. balandžio -gruodžio mėn. buvusius pervedimus iš Kėdainių darbo biržos, subsidijuojant darbo vietą, bendroje sumoje 3977 Lt. Apie šiuos pervedimus nežinojo, nes jai nebuvo pateikti banko sąskaitos išrašai. Šiam darbo biržos subsidijuojamam darbuotojui atlyginimas buvo mokamas pagal algalapį, iš įmonės lėšų, per kasą. Ji nežinojo, kad šis asmuo subsidijuojamas darbo biržos. Po patikrinimo paaiškėjus esamai situacijai, jog jai buvo pateikiamos ne visos sąskaitos, kurias buvo būtina įtraukti į apskaitą, ji apie tai klausė V. S.. V. S. pasakė, jog tai buvo jos asmeninis reikalas. Jos manymu V. S. tai padarė sąmoningai, norėdama išvengti iš į apskaitą neįtrauktų prekių pardavimo apmokestinimo. Susipažinusi su VMI patikrinimo aktu matė, jog neįtrauktos į apskaitą, V. S. nuslėptos PVM sąskaitos faktūros buvo papildomai apmokestintos, papildomai paskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda. Viso priskaičiuota apie 21000 litų papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių. Šiuo metu įmonės realizacinės pajamos vidutiniškai yra apie 5000 litų per mėnesį. Įmonėje dirba 4 samdomi darbuotojai, dirba ir pati savininkė. Pagal metinę PVM deklaraciją už 2013 m. V. S. IĮ dirbo pelningai, turėjo apie 7000 Lt pelno (b. l. 138-139).
2014-01-03 Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. AU16-1 nustatyta, jog V. S. IĮ nesivadovavo ir pažeidė: Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2005-12-22 įsakymu Nr. VAS-9 yra patvirtintą 36-asis verslo apskaitos standartas „Neribotos civilinės atskaitomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" 163 punktą, kuriame yra nustatyta, kad atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu ar pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai nenaudinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų likučių inventorizaciją" (nuo 2013-01-01 38-ojo verslo apskaitos standarto 75 punktas, patvirtinta 2012-10-16 įsakymu Nr. VAS-18). Nesivadovavo 36-ojo verslo apskaitos standarto nuostatomis nevedė įsigytų atsargų (prekių) įsigijimo ir sunaudojimo kiekinės bei suminės apskaitos, o mokestinio patikrinimo metu, įvertinus inventorizacijų aktų duomenis, pirminius dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad patikrinimui pateikti ne visi atsargų (prekių) įsigijimo, bei pardavimo pirminiai dokumentai. Nesivadovavo LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinta kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu (2005-08-08 nutarimo Nr. 844 redakcija), kurio I dalies 1 punkte nustatyta, kad „šis aprašas reglamentuoja kasos aparatų Lietuvos Respublikoje įrengimo, naudojimo, aptarnavimo ypatumus." 2 punkte yra numatyta, kad „šio aprašo tvarkos privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, ..." 4 punkte nurodyta, kad „kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje..." Pažeidė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo I dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimus parduotuvėje, kurioje su pirkėjais už parduotas prekes buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kasos aparatas įrengtas nebuvo, pajamos buvo fiksuojamos pinigų priėmimo kvitais ir kasos pajamų orderiais. Be to, V. S. individuali įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. 574 nuostatomis: 4 straipsniu, kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams". V. S. individuali įmonė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Metinėse pelno mokesčio deklaracijose forma PLN204A už 2009-2012 m. pateikė klaidingus duomenis apie gautas pajamas ir leidžiamus atskaitymus už 2009 m. 10-12 mėn., 2010 m. 01-06 mėn., 2011 m. 03-12, mokesčių mokėtojas nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų FR0608. 6 straipsnio 2 dalimi, kur nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" nuostatas - įmonė mokestiniam patikrinimui pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl negalima nustatyti ar visos operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu įtraukti į apskaitą. 9 straipsnio „Apskaitos politika" 2 dalimi „ūkio subjektas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais ... arba kitais teisės aktais " ir VĮ LR Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. nutarimo Nr. „Dėl verslo standartų patvirtinimo" VIII verslo apskaitos standarto „Apskaitos politika", ... įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija atspindėtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus", mokesčių mokėtojo pateikti ne visi pirminiai ir apskaitos registruose neužfiksuoti (neapskaityti) dokumentai, neatspindi visų operacijų ir ūkinių įvykių turinio. 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais." ir 4 dalimi, kur numatyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti", įmonė pateikė tik nedidelę dalį avalynės ir drabužių parduotuvės prekių įsigijimo dokumentų, pateikė ne visus kavinės - baro prekių įsigijimo buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, todėl negalima tiksliai nustatyti ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais ir ar ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra užregistruoti. 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Mokesčių mokėtojas neužtikrino, kad visi dokumentai būtų apskaityti buhalterinės apskaitos registruose, patikrinimo metu nustatyta, kad dalis dokumentų neapskaityti apskaitos registruose, o parduotuvės prekių įsigijimo dokumentai už 2009-2010 m. nepateikti. V. S. IĮ apskaitoje nefiksuotos realiai įvykusios ūkinės operacijos ir dėl to, patikrinimo metu nėra galimybės nustatyti mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka; įmonė patikrinimui nepateikė visų prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentų, apskaitos registruose neapskaitė visų ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi bent vienas iš BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Faktiniais duomenimis – pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu, liudytojos Z. A. parodymais, Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu nustatyta, jog dėl įmonės savininkės V. S. tyčinės veikos iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-06-30.
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusių pasekmių nustatytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, todėl V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika apysunkė; į kaltinamosios asmenybę - anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslas V. S. gali būti pasiektas paskiriant jai baudą (BK 47 str.), baudos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), atsižvelgiant ir į VMI paskirtas pinigines sankcijas, nustatant mažesnį, nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 3 p. (už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio) numatytos baudos vidurkis, bausmę 1/3 mažinanti (BK 64¹ str.).
Kardomoji priemonė. Nepaskirta.
Daiktiniai įrodymai. Nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), ir nuteisti 36 (trisdešimt šešių) MGL arba BSI (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 4680 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties litų) bauda;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę –24 (dvidešimt keturių) MGL arba BSI (minimalių gyvenimo lygių arba bazinių socialinių išmokų), tai yra 3120 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimties litų) bauda.
Nustatyti, kad 3120 Lt bauda turi būti sumokėta (galima į teismo 203 kab. pateikti sumokėjimą patvirtinančius duomenis) per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000. Įmokos kodas 6801. Bauda gali būti mokama ir į: a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; a. s. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (BVK 25 str.).