- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- N-444-455-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Institucija) 2008 m. vasario 1 d. E. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 12 d. automatiniu būdu surinkdama Karmėlavos seniūnijos gyventojų – asmens duomenis (vardus, pavardes, adresus) iš UAB (duomenys neskelbtini) ir šiuos duomenis naudodama 20007 m. lapkričio 10 – 23 d. siųstuose pasiūlymuose pasirašyti Komunalinių atliekų išvežimo sutartis konkretiems Karmėlavos seniūnijos gyventojams, Karmėlavos seniūnijos gyventojų – asmens duomenis (vardus, pavardes, adresus) tvarkė (rinko ir naudojo) neteisėtai, t.y. nesant nė vieno Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi sąžiningai ir teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 14 d. nutarimu E. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens duomenų sąvoka neapima fizinio asmens vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos, todėl šie duomenis negali būti laikomi asmens duomenimis, kurių apsaugą reglamentuoja šis įstatymas. UAB (duomenys neskelbtini) asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą tvarkė tikslu sudaryti ir vykdyti sutartis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad E. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį pažeidimą, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
II.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarimo, prašydama panaikinti minėtą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad asmens duomenų sąvoka neapima fizinio asmens vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos. Pagal ADTAĮ, asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma ar gali būti nustatyta, o žinant asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą asmens tapatybė nesunkiai gali būti nustatyta, todėl tokie asmens duomenys laikytini asmens duomenimis. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad asmens duomenys „apima bet kokią informaciją, susijusią su fiziniu asmeniu, kurios tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Nėra abejonių, kad terminas apima asmens vardą ir pavardę bei telefoną arba informaciją apie jo darbo sąlygas ir pomėgius.“ Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje fizinio asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta buvo pripažįstami asmens duomenimis ir dėl šių duomenų buvo taikytas ADTAĮ. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos „Dėl asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė.
Taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą grindė vienas kitam prieštaraujančiais argumentais. Pirmiausiai teismas nustatė, kad tokie duomenys kaip vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta negali būti laikomi asmens duomenimis, kurių apsaugą reglamentuoja ADTAĮ, tačiau toliau nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) duomenis tvarkė tikslu sudaryti ir vykdyti sutartis, kaip tai numatyta ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Institucija taip pat nesutinka ir su šia teismo išvada. Pagal Kauno rajono tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu NR. 27 patvirtintų Kauno rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.12 punktą operatorius turi viešai paskelbti siūlymą (ofertą) – visiems atliekų turėtojams skirtą siūlymą sudaryti viešas sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo paslaugų tiekimo. Atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytą sutarčių tarp operatoriaus ir atliekų turėtojo sudarymo tvarką, Institucijos nuomone, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo teisinio pagrindo iš UAB (duomenys neskelbtini) rinkti Karmėlavos seniūnijos gyventojų duomenis ir šiuos duomenis naudoti siunčiant pasiūlymus pasirašyti sutartis konkretiems gyventojams, todėl toks asmens duomenų tvarkymas negali būti pateisinamas ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi. Institucijos nuomone, jei UAB (duomenys neskelbtini) būtų pateikusi viešąją ofertą sudaryti sutartis, o tokias sutartis pageidaujantys sudaryti asmenys savo asmens duomenis būtų pateikę patys jų pasirašymo metu, tik tuomet toks duomenų tvarkymas atitiktų Taisyklėse nustatytą tvarką ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytąjį asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad Asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Iš esmės analogiškas asmens duomenų apibrėžimas yra įtvirtintas ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (su kuria suderintas ADTAĮ) 95/46/EB (toliau – Direktyva 95/46) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a dalyje, kur numatyta, kad asmens duomenys reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu („duomenų subjektu“), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais. Iš šių sąvokų matyti, jog asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta laikytini asmens duomenimis, kurių apsaugą reglamentuoja ADTAĮ, kadangi žinant asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą asmens tapatybė gali būti nustatyta. Pastebėtina, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, aiškindamas asmens duomenų sąvoką Direktyvos 95/46 prasme, laikosi analogiškos pozicijos ir tokius duomenis priskiria asmens duomenims (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003. lapkričio 6 d. sprendimas byloje C-101/2001).
Duomenų tvarkymą ADTAĮ 2 straipsnio dalis apibrėžia kaip bet kurį su asmens duomenimis atliekamą veiksmą: rinkimą, užrašymą, kaupimą, saugojimą, klasifikavimą, grupavimą, jungimą, keitimą (papildymą ar taisymą), teikimą, paskelbimą, naudojimą, loginės ir (ar) aritmetinės operacijas, paiešką, skleidimą, naikinimą ar kitokį veiksmą arba veiksmų rinkinį. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė (rinko ir naudojo) Karmėlavos seniūnijos gyventojų asmens duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą).
Teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijai įtvirtinti ADTAĮ 5 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą tvarkė tikslu sudaryti ir vykdyti sutartis, kaip tai numatyta ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada.
ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas.
Kauno rajono tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 27 patvirtintų Kauno savivaldybės rajono atliekų tvarkymo taisyklių 4.12 punktas numato, kad operatorius – Savivaldybės kontroliuojama įmonė, Savivaldybės tarybos sprendimu įgijusi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas, ar įmonė, laimėjusi Savivaldybės paskelbtą atrankos konkursą ir sudariusi su Savivaldybe ilgalaikę sutartį, analogišką koncesinei (šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini)), įgauna teisę ir pareigą pagal vietos valdžios nustatytas sąlygas sudaryti viešąsias sutartis. Operatorius turi viešai paskelbti viešą siūlymą (ofertą) – visiems atliekų turėtojams skirtą siūlymą sudaryti viešas sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Viešosios sutarties tekstą tvirtina Savivaldybės valdyba.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.167 straipsnio 2 dalis numato, kad oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). Pagal CK 6.171 straipsnio 1 dalį viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį. Viešoji sutartis pagal CK 6.161 yra sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi.
Taigi, UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kauno savivaldybės rajono atliekų tvarkymo taisyklėmis, turėjo teisę ir pareigą sudaryti viešąsias sutartis, pateikdama viešąją ofertą, t.y. visiems skirtą siūlymą sudaryti viešąją sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių projektuose nurodydama asmenų duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą), pasiūlymus sudaryti sutartis teikė konkretiems asmenims, taigi pateikė ne viešąją ofertą. Todėl darytina išvada, kad Karmėlavos seniūnijos gyventojų asmens duomenis UAB (duomenys neskelbtini) rinko (iš UAB (duomenys neskelbtini)) bei naudojo siųsdama pasiūlymus sudaryti sutartis neturėdama teisinio pagrindo, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.