- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1875-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16143-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- O. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1434-887/2012, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės E. V. ir K. P. kreipėsi į teismą prašydamos pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-05-12 nustatyto išlaikymo dydį, įpareigojant atsakovą O. P. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirti po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6, 60).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004-05-12 nutartimi Nr. 2-3971/2004 priteistą išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo O. P. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-16 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. V., bei priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertinęs tai, kad nuo 2004 metų, kuomet šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, praėjus 8 metams, vaiko poreikiai išaugo. Per šį laiką dukra K. paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, lanko dailės būrelį ir šių aplinkybių atsakovas neneigė. Teismas pripažino, jog būtinos išlaidos dalies komunalinių mokesčių mokėjimui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai. Teismas, nustatė kad K. turi sveikatos problemų, kurios atsirado prasidėjus brendimui, jai paskirtas ilgalaikis gydymas, rekomenduota racionali mityba (b.l. 63), todėl yra perkami vaistai. Teismas atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, dukters amžių, tai, kad atsakovas augina ir išlaiko dar du mažamečius vaikus, atsakovas yra darbingo amžiaus ir nepateikė duomenų, kad ėmėsi priemonių gauti papildomų lėšų, nustatė, kad pakeičiant atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai formą ir dydį iki 400,00 Lt per mėnesį, tokios išlaidos kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu realiai užtikrins fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį dukters vystymąsi bei bus adekvačios tėvų turtinei padėčiai (b.l. 125-130).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas O. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-24 sprendimą ir nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 133-134). Nurodo, kad išlaiko kitus du nepilnamečius vaikus, kuriems skiriama po 300,00 Lt kiekvienam kas mėnesį, todėl dukrai priteisto išlaikymo dydis po 400,00 Lt yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, bei pažeidžia kitų vaikų interesus bei lygybės principą. Apeliantas teigia, jog teismas į bylą neįtraukė Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, ir pakeisdamas išlaikymo dydį nepagrįstai orientavosi į minimalią mėnesio algą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kilusio ginčo esmė – CK 3.201 str., reglamentuojančiu teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet šiuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo prisiimto įsipareigojimo dydžio. Dėl šios teisės normos taikymo prielaidų kolegija ir pasisako.
CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3971/2004 iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (b.l. 57). Duomenų apie tai, kad atsakovas nemoka tokio dydžio išlaikymo byloje nėra.
CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; kt.).
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CPK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalį įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, neturi daryti esminės įtakos ginčo šalių dukrai teiktino išlaikymo dydžio nustatymui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovo teikiamas išlaikymas – 200,00 Lt, neatitinka dukters poreikių, kadangi ji auga, didėja poreikis maistui, brangiau kainuoja įsigyti rūbus bei kitas būtinas priemones, dukrai reikia lėšų ir kultūriniam gyvenimui, be to dukra turi sveikatos sutrikimų, jai nuolat reikalingi vaistai, vitaminai, lęšiai ir pan., todėl akivaizdu, jog dukrai reikalingos papildomos nemažos išlaidos. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1 MMA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800,00 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama jo sunki turtinė padėtis. Tėvai privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, sprendžiant dėl atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teiktinas prioritetą jų teisėms ir interesams (CK 3.3 str. 1 d.). Savo turinės padėties sunkumą iš esmės apeliantas grindžia mažomis pajamomis ir privalomu teikti išlaikymu kitiems vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik mažas darbo neįrodo apelianto turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus byloje nėra. Atsakovas teismui pateikė pažymą apie gaunamą darbo užmokestį UAB „RPK“ (b.l. 43), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nedirba visos darbo dienos. Tuo tarpu atsakovas, neįrodinėjo, kad jis ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti papildomą darbą, kad jo materialinė padėtis pagerėtų. Priešingai, apelianto argumentai, kad jis kreditorinių įsiskolinimų neturi, mokėdamas visiems vaikams 800,00 Lt išlaikymą – po 300,00 Lt N. ir A. ir 200,00 Lt K. leidžia pagrįstai abejoti jo teiginiais, kad neturi ir negauna jokių papildomų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, kuris yra 450,00 Lt (b.l. 113). Išlaikymo tikslas - užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, o gautos vaikų išlaikymui sumos, turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Jeigu šios pareigos neatliekamos geruoju ar tėvų susitarimu, išlaikymo pareigas tėvas (motina) vykdo pagal teisės normų, reguliuojančių šių pareigų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-245/2002). Byloje nustatyta, jog atsakovas kitų savo vaikų išlaikymui moka po 300,00 Lt kas mėnesį. Byloje taip pat nustatyta, jog K. P. yra 14 metų amžiaus, N. P. 9 metų amžiaus (b.l. 44), A. P. 7 metų amžiaus (b.l. 45), todėl akivaizdu, jog jos poreikiai yra didesni. Priteistas K. P. išlaikymo dydis nėra diskriminuojantis kitus apelianto nepilnamečius vaikus, nes šioje byloje nėra duomenų apie kitų vaikų poreikius. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek dukters poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaikų ir jų tėvų interesus.
Pajamų ir išlaidų balansas neleidžia pripažinti tokio esminio apelianto turtinės padėties pablogėjimo, kuris nagrinėjamojoje byloje leistų taikyti CK 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekeisti sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio. Tai konstatavus, skundo argumentai, susiję su ieškovės K. P. realiais poreikiais, tampa teisiškai neaktualūs, juolab ir tokio ginčo, kad vaiko poreikiai būtų iš esmės sumažėję, lyginant su susitarimo dėl jų dydžio momentu, net ir nekilo.
Apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos įtraukimo į bylą ar išvados pateikimo, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas privalėjo įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad pastaroji gintų kitų jo nepilnamečių vaikų interesus. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. P. priteisimo, priteisiant iš atsakovo 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.