- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8788-1019/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04410-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- J. S., J. F., K. J., M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. (J. S.), J. F., K. J., M. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina J. S. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio J. S. palikimą – 1/2 buto su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų J. F., J. S., M. N. ir K. J. motina J. S. (B.), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). J. S. (B.) nebuvo sudariusi testamento, todėl palikimą priėmė visi įstatyminiai įpėdiniai, mirusiosios vaikai. J. S. (B.) ir pareiškėjų tėvas J. S. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje. Nors pirmoji santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) J. S. (B.) ir J. S. vėl susituokė. Pareiškėjų tėvai, būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo (duomenys neskelbtini) kambarių butą su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas J. S. vardu. Nors Butas buvo įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau santuokoje įgytas Butas yra laikomas J. S. (B.) ir J. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe lygiomis dalimis. Pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties, liko 1/2 dalis Buto, priklausiusio jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. J. S. nebuvo sudaręs testamento, o po jo mirties nei vienas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl po J. S. mirties likusio palikimo priėmimo. Po pareiškėjų tėvo mirties Bute toliau liko gyventi jo sutuoktinė ir pareiškėjų motina J. S. (B.), kuri Butą prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius ir komunalines paslaugas, sudarė sutartis su paslaugų teikėjais ir tokiais aktyviais savo veiksmais išreiškė valią priimti mirusio sutuoktinio J. S. palikimą, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. J. S. (B.) po savo sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su H. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tačiau neilgai trukus (duomenys neskelbtini) H. B. mirė. Pradėjus pareiškėjų motinos paveldėjimo bylą paaiškėjo, jog pareiškėjų motina J. S. (B.) būdama gyva nesikreipė į notarą dėl po sutuoktinio, pareiškėjų tėvo, sutuoktinio J. S. mirties likusio palikimo – 1/2 dalies Buto priėmimo, todėl pareiškėjai negali paveldėti viso po motinos J. S. (B.) mirties likusio palikimo. Iki savo mirties J. S. (B.) gyveno minėtame Bute, priėmė ir toliau naudojosi J. S. asmeniniais daiktais (knygomis, šeimos nuotraukų albumais, įrankiais, baldais ir kt. daiktais, buvusiais bute), savo jėgomis ir lėšomis administravo butą, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, gerino Buto būklę ir kitaip juo rūpinosi. Tokiais savo veiksmais J. S. (B.) priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. S. (B.) ir J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo J. S. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), kuri nutraukta (duomenys neskelbtini), po to vėl sudaryta (duomenys neskelbtini). J. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. J. S. (B.) mirė (duomenys neskelbtini). J. S. (B.) po savo sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su H. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė.
Nustatyta, jog pareiškėjų motina J. S. (B.) nesikreipė į notarą dėl po sutuoktinio, pareiškėjų tėvo, sutuoktinio J. S. mirties likusio palikimo – 1/2 dalies Buto, priėmimo, todėl pareiškėjai negali paveldėti viso po motinos J. S. (B.) mirties likusio palikimo.
Iš 2023-03-29 VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad J. S. vaikai yra: J. S., M. S. (M. S.) (mirė (duomenys neskelbtini)), M. N., J. F., K. J.
2023-03-29 VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. (B.) vaikais nurodyti: J. S., M. S. (mirė (duomenys neskelbtini)), M. N., J. F., K. J.
Iš 2023-03-27 VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad J. S. mirus, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų; nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. (B.) priėmė savo sutuoktinio palikimą (1/2 buto su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad J. S. (B.), būdama santuokoje su J. S., (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinio J. S. mirties J. S. (B.) per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, ji po savo sutuoktinio mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Pareiškėjai nurodo, kad po sutuoktinio mirties J. S. (B.) minėtame bute liko gyventi ir butą prižiūrėjo. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktas, sudarytas su J. S. (dėl buto (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo minėtame bute aktas, pasirašytas J. S.; (duomenys neskelbtini) „Cgates“ paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtam butui, kurios viena iš šalių yra J. S.; (duomenys neskelbtini) Gyventojų turto draudimo liudijimas, kuriuo draudėja J. S. yra apdraudusi minėtą butą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. S. (B.) atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinio J. S. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog J. S. (B.) po savo sutuoktinio J. S. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų J. S., J. F., K. J., M. N. subjektinėmis teisėmis įforminant J. S. (B.) palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. S., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.