Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų; panaikinti 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl R. V. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas; priteisti ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; teismo sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas nurodyti vykdyti skubiai; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų buvo atleistas nepagrįstai. Nurodė, jog nepadarė jokios nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Smurto prieš mokinį nevartojo, tik su juo kalbėjo pakeltu balsu. Jo klaida, kad vienas kalbėjosi su probleminio elgesio mokiniu. Jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Skundžiamas tarybos sprendimas buvo priimtas nesudarius jam galimybės pateikti paaiškinimą, susipažinti su tarnybinės veiklos tyrimo komisijos išvada, nesulaukus teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje. Jis negalėjo būti atleistas iš direktoriaus pareigų nesant komisijos išvados. Taryba rėmėsi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu, kuriame nenurodyta jo data, kuriame konstatuota, kad ieškovui gruodžio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nors vėliau buvo nustatyta, kad protokolą pareigūnas surašė gruodžio 6 d. Skundžiamame sprendime nurodytos tik bendrosios įstatymo nuostatos, kurias neva pažeidė, bet nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, kokiu laiku sprendime išvardytus teisės aktus pažeidė ir kaip pasireiškė jų pažeidimas. Atleidimas iš pareigų yra neproporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Per visus 37 darbo metus yra turėjęs tik vieną nuobaudą. Bendruomenė jį palaiko, rinko parašus dėl jo grąžinimo į darbą. Iki bylos išnagrinėjimo dienos – 2019 m. balandžio 18 d. dar nebuvo atleistas iš pareigų, nes iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo nedarbingas dėl ligos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. V. Tauragės rajono savivaldybės administracijai 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad R. V., eidamas mokyklos direktoriaus pareigas, pavartojo fizinį smurtą prieš nepilnametį vaiką, tyčia sudavė jam net keletą smūgių. Teismas sprendė, jog ieškovas, pavartodamas smurtą prieš mokinį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas), todėl drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui buvo skirta pagrįstai. Pažymėjo, kad darbo pareigų pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes mokiniui bei mokyklai – diskreditavo mokyklos ir mokytojo vardą, buvo prarastas pasitikėjimas ieškovu.

5. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė negalėjo pripažinti jį padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kol nebuvo pasibaigusi administracinio nusižengimo teisena, kadangi priimdama sprendimą atsakovė rėmėsi kitais turėtais duomenimis: įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 2 d. raštu, policijos komisariato informacija.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 21 d sprendimu R. V. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo paskyrusi drausminę nuobaudą – papeikimą. Ši aplinkybė reikšminga vertinant, ar darbdavys pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nepasitikėti ieškovu kaip įstaigos vadovu ir atleisti jį iš pareigų. Ir nors nuo šios nuobaudos skyrimo buvo praėję 12 mėnesių ir jos galiojimas buvo pasibaigęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja ieškovą.

7. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra svarbi aplinkybė, jog ieškovui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes jis nebuvo atleistas iš direktoriaus pareigų dėl to, kad darbo metu ar darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčią veiklą, kaip tai numatyta DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis neturėjo galimybės teikti paaiškinimus, dalyvauti tarnybinės veiklos tyrimo komisijos posėdžiuose. Teismas nustatė, kad prieš priimdamas sprendimą atleisti ieškovą iš pareigų darbdavys pareikalavo iš jo rašytinio paaiškinimo, kaip numatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje. Iš 2018 m. spalio 4 d. tarnybinės veiklos tyrimo komisijos posėdžio protokolo nustatyta, kad R. V. dalyvavo komisijos posėdyje, buvo supažindintas su savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pats iš jo išėjo jam dar nepasibaigus. Pažymėjo, kad tarnybinės veiklos tyrimo komisijos darbas tęsėsi nuo 2018 m. spalio 4 d. iki spalio 8 d. Komisija organizavo du posėdžius, iš kurių antrame, tai yra 2018 m. spalio 8 d., sprendė dėl R. V. tarnybinės veiklos tyrimo nutraukimo.

9. Teismas nustatė, jog, vadovaudamasis Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktu, Tauragės rajono savivaldybės meras per nustatytą terminą sudarė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus R. V. tarnybinės veiklos tyrimo komisiją iš penkių narių, paskyrė komisijos pirmininką, nušalino vadovą nuo pareigų ir apie pradėtą tyrimą tą pačią dieną informavo ieškovą. Pagal Aprašo 8 punktą, kiekvienas komisijos narys privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Byloje duomenų, kad komisijos nariai būtų jas pasirašę, nėra. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu ir jo atstovu, kad dėl šios aplinkybės ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimas buvo neteisėtas. Ieškovas ir jo atstovas teismui nepateikė duomenų, kad kuris nors iš sudarytos komisijos narių ar jos pirmininkas buvo šališkas, kad egzistavo aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių komisijos narių nešališkumu.

10. Teismas nustatė, kad komisija nesurašė tarnybinio patikrinimo išvados, kadangi nutraukė tarnybinį patikrinimą nustačiusi, kad teisėsaugos institucijos vykdo tyrimą, kaip numatyta Aprašo 15.2 punkte. Teismas sprendė, jog Aprašas nenumato, kad jeigu vykdytas ikiteisminis tyrimas yra baigiamas ar nutraukiamas, komisija privalo atnaujinti veiklą ir surašyti išvadą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė teisės akto reikalavimus. Pažymėjo, kad Aprašo 16, 17 punktai numato, kad ne komisija, o darbdavys, šiuo atveju Tauragės rajono savivaldybės taryba, priima sprendimą pripažinti, kad vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ir sprendžia dėl jo galimybės toliau eiti pareigas.

11. Teismas pripažinęs, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti kitus ieškovo reikalavimus: grąžinti jį į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį, todėl šiuos reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. (toliau – apeliantas) prašo pridėti prie bylos papildomai pateikiamus įrodymus; panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą, ieškovo pareikštą ieškinį patenkinti visa apimtimi; pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą; priteisti iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Civilinė byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį buvo išnagrinėta ir sprendimas byloje buvo priimtas neteisėtos sudėties teismo, kas vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu.

12.1.1. Teisėja L. B., 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pasisakiusi dėl 2018 m. gruodžio 5 d. protokolo ir nutarimo galimo klastojimo nebuvimo ir (ar) tyrėjo A. G. melagingų parodymų administracinėje byloje pagal ieškovo skundą dėl 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo panaikinimo, nustačiusi, kad tas pat dokumentas, dėl kurio ji yra pasisakiusi kitoje byloje, yra aktualus ir civilinės bylos pagal ieškovo pareikštą ieškinį išnagrinėjimui, privalėjo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo net ir nesant ieškovo ir (ar) jo atstovo pareiškimo dėl teismo nušalinimo. Teisėjai L. B. nuo tolesnio civilinės bylos nagrinėjimo nenusišalinus, yra pagrįsta spręsti, kad teismo sprendimo išvados dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo nulemtos išankstinės teismo nuomonės, pareikštos kitoje išnagrinėtoje byloje, siekiant eliminuoti skirtingų teismo išvadų dėl tos pačios faktinės aplinkybės padarymo galimybę.

12.2. Priimdamas ir nekvestionuodamas aplinkybių, apkaltinančių ieškovą, ir besąlygiškai atmesdamas aplinkybes, paneigiančias šiurkštaus darbo pažeidimo buvimą, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

12.2.1. Nurodo, jog 2018 m. spalio 2 d. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto komitetui negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis pažeidimo buvimą. Šiuo pranešimu pateikiama nepatikrinta informacija (gandas, prielaida) apie telefonu gautą pranešimą apie galbūt prieš nepilnametį pavartotą fizinį smurtą. 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono prokuratūros prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą fizinio smurto prieš nepilnametį faktas nėra konstatuojamas, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimą nustatytu ir tinkamai įrodytu. 2018 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarime perteikiamas kaip liudytojų ir nukentėjusiojo apklaustų asmenų parodymų kurie yra prieštaringi, turinys. Nutarime daromomis prokuroro išvadomis pripažįstamas ne fizinio smurto prieš nepilnametį asmenį pavartojimas, o nepilnamečiui netikėto, galimo kontakto ir (ar) jam reiškiamų pretenzijų sukelto psichologinio skausmo suvokimas.

12.2.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kokiu būdu pareiškimas ir vada tyrimui dėl pavartoto prieš nepilnametį smurto kilo, t. y. teismas nevertino to, kad nepilnametis, po konflikto su ieškovu būdamas emociškai paveiktas, tikėtina, turėjo vidinį siekį atkeršyti ir (ar) apkalbėti, 2018 m. spalio 1 d.–2018 m. spalio 2 d. socialinių tarnybų darbuotojų intensyviai buvo spaudžiamas, įkalbinėjamas parašyti pareiškimą dėl prieš jį ieškovo pavartoto smurto (pažymėtina – D. S. atstovei pagal įstatymą mamai L. K. tą padaryti atsisakius).

12.2.3. Teismas nevertino kaip liudytojos ikiteisminiame tyrime apklaustos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinės darbuotojos J. B. paaiškinimų, 2018 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodytų kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymų ir liudijimų, duotų 2018 m. spalio 9 d. Tauragės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, neįvertintas liko 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje duotų paaiškinimų prieštaringumas.

12.2.4. 2018 m. gruodžio 5 d. Tauragės apskrities VPK nutarimas dėl ieškovo patraukimo administracinėn atsakomybėn surašytas be jokio tyrimo ir aplinkybių tikrinimo, vadovaujantis vien 2018 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarimu, neturinčiu prejudicinės galios, kuriame konstatuojamas dviejų smūgių į pilvą ir smūgio į galvą sudavimas nepilnamečiam D. S.. Pažymėtina, kad, esant atskleistoms 2018 m. gruodžio 5 d. protokolo ir nutarimo galimo klastojimo aplinkybėms, teismas neturėjo teisės ir pagrindo civilinėje byloje remtis nutarime nurodytomis netirtomis nors ir šiuo metu įsiteisėjusio nutarimo aplinkybėmis.

12.2.5. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevertindamas socialinio, politinio konteksto, kuriame buvo pareikštas pareiškimas dėl galimo prieš nepilnametį pavartoto fizinio smurto.

12.2.6. Ieškovo darbdavės, atsakovės pozicija dėl šiurkštaus ieškovo darbo pareigų pažeidimo turėjo būti kritiškai vertinama dėl išankstinio, politiškai motyvuoto atsakovės siekio ieškovą atleisti iš pareigų.

12.3. Ginčo atveju nebuvo laikomasi specialios, privalomos sprendimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo priėmimo tvarkos, kas sprendimo priėmimo tvarką sudaro pagrindą pripažinti pažeista itin šiurkščiai.

12.3.1. Tarnybinio patikrinimo komisijai, sudarytai Tauragės rajono savivaldybės mero 2018 m. spalio 4 d. sprendimu, savo veiklą nutraukus, tam, kad būtų galimas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalyje numatytų sprendimų priėmimas, tarnybinio patikrinimo komisijos veikla ir tarnybinis patikrinimas, 2018 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukus, turėjo būti atnaujintas, tarnybinio patikrinimo komisija privalėjo vertinti visas galimas pranešimo apie galimą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą aplinkybes, parengti ir pateikti išvadą, kurios pagrindu būtų priimtas sprendimas dėl tolesnio ieškovo darbo.

12.3.2. Tauragės rajono savivaldybės tarybai nepateikus privalomos tarnybinio patikrinimo komisijos išvados dėl ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tarybai ėmusis savarankiško pažeidimo tyrimo, kas neįeina į savivaldybės tarybos kompetenciją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje, 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuotas šiurkštus ieškovo darbo pareigų pažeidimas ir nuspręsta atleisti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų, laikytinas neteisėtu.

12.4. Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui informaciją apie galimą pažeidimą Tauragės rajono savivaldybės administracijai pateikus 2018 m. spalio 2 d., sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš pareigų galėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 2 d. Ginčijamą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų priėmus 2018 m. gruodžio 19 d., atsakovė laikytina praleidusia įstatymo nustatytą terminą teisei į ieškovo atleidimą iš darbo realizuoti, dėl to priimtas sprendimas laikytinas neteisėtu.

12.5. Teismui darbo ginčo byloje, kurioje nustatyta aktyvaus teismo veikimo pareiga ir teismui suteikta teisė išeiti už pareikšto ieškinio reikalavimų ribų, nesiėmus veiksmų patikrinti ginčijamo sprendimo dėl atleidimo iš pareigų teisėtumą ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais, priimtas teismo sprendimas laikytinas neteisėtu Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalies nustatytu pagrindu.

13. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo R. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo R. V. Tauragės rajono savivaldybės naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, kadangi nebuvo nė vieno CPK nurodyto teisėjos nušalinimo pagrindo, o ieškovo nurodytos aplinkybės nepaneigė teisėjos nešališkumo.

13.1.1. Ieškovas nereiškė nušalinimo civilinę bylą nagrinėjusiai teisėjai, nors tokią teisę turėjo. Pažymėtina, kad teisėjos L. B. nutartis administracinėje byloje buvo paskelbta 2019 m. kovo 28 d. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovas su savo atstovu dalyvavo teismo posėdyje, kuriame ieškovo atstovas pareiškė, kad nėra pagrindų nušalinti teismą.

13.1.2. Ieškovui atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai, kad jam neturint teisinių žinių jo teisė siekti nešališkos teismo sudėties buvo pažeista, yra nepagrįsti. Ieškovo pareiškimas dėl tariamai šališko teismo tik apeliacinės instancijos teisme laikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu ieškovo elgesiu.

13.1.3. Administracinė byla nėra susijusi su šia byla ir joje nustatytos aplinkybės neturėjo reikšmės ginčo išsprendimui. Ieškovas pateikė skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyrėjo A. G. veiksmų tariamai klastojant 2018 m. gruodžio 5 d. protokolo ir nutarimo dokumentus ir (ar) aiškiai melagingų parodymų davimo. Administracinėje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl to, ar ieškovas iš tiesų pavartojo smurtą prieš moksleivį.

13.1.4. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių teisėja, nagrinėdama civilinę bylą, turėjo susiformavusį išankstinį požiūrį, ir nepateikia jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų teisėjos šališkumą.

13.1.5. Teisėja pati taip pat neturėjo pareigos nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi administracinės bylos dalykas ir joje nustatyti faktai neturėjo įtakos civilinės bylos nagrinėjimui ir negalėjo suformuoti išankstinio teisėjos požiūrio bei šališkumo.

13.2. Byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti laikantis teisės aktų reikalavimų, o ieškovo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra visiškai nepagrįsti. Tiek atsakovė, priimdama sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tiek teismas, vertindamas, ar atleidimas buvo teisėta ir proporcinga sankcija padarytam pažeidimui, be kita ko, rėmėsi konkrečiais rašytiniais įrodymais: raštu, kuriame nurodyta, kad Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. spalio 1 d. telefonu gavo pranešimą, kad ieškovas pamokų metu galbūt smurtavo prieš 9 klasės mokinį; nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad nors ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, tačiau ieškovo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, kadangi ieškovas vartojo fizinį smurtą prieš nepilnametį; ieškovo paaiškinimais. Pažymėtina, kad tarp byloje esančių įrodymų nebuvo jokių tarpusavio prieštaravimų (konkrečių prieštaravimų neįvardija ir ieškovas). Be to, faktą, kad ieškovas vartojo fizinį smurtą prieš mokinį, patvirtina įsiteisėjusi teismo nutartis administracinėje byloje, kuria buvo paliktas galioti nutarimas dėl baudos skyrimo.

13.2.1. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis pažeidimo buvimą. Šis įrodymas ne prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o juos patvirtina. Tai, kad ieškovui šis įrodymas yra nepalankus, nereiškia, kad jis nėra įrodymas byloje. Pažymėtina, kad šis įrodymas yra svarbus ir dėl to, kad būtent nuo šio rašto gavimo buvo pradėtas tyrimas dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

13.2.2. Ieškovo teiginys, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra konstatuotas fizinio smurto prieš nepilnametį asmenį faktas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, yra neteisingas. Pabrėžtina, jog nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne todėl, kad nepasitvirtino faktas, jog ieškovas smurtavo prieš mokinį, o todėl, kad smurtavimo lygis nebuvo toks, kad ieškovui galėtų būti taikyta griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Nutarimu buvo pripažinta, kad ieškovas 2018 m. spalio 1 d. apie 9 val. mokykloje savo kabinete tyčia du kartus sudavė kumščiu į dešinį šoną ir vieną kartą delnu į galvą nepilnamečiam mokiniui, ir būtent dėl to šį įvykį pavesta nagrinėti kaip administracinį nusižengimą.

13.2.3. Darbo ginčą nagrinėjantis teismas gali būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (taip pat ir kviesti liudytojus) tik tokiu atveju, jei tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju teismas neturėjo pareigos ir teisės kviesti liudyti ieškovo nurodytus asmenis, kadangi įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, pakako. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ir dėl to jis buvo pagrįstai atleistas iš mokyklos direktoriaus pareigų.

13.2.4. Teismas rėmėsi ne konkrečiais liudytojų parodymais, o procesiniais dokumentais, kuriuose buvo konstatuotas smurto prieš nepilnametį asmenį faktas. Prokuroro priimtas nutarimas nebuvo apskųstas, yra įsigaliojęs, todėl teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti ar juo abejoti.

13.2.5. Ieškovo teiginiai dėl administracine tvarka priimto nutarimo klastojimo yra nepagrįsti bei paneigti teismų sprendimais. Jokios galimo klastojimo aplinkybės nebuvo nustatytos ir nutarimas dėl baudos skyrimo yra įsiteisėjęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti nutarimu dėl baudos skyrimo.

13.2.6. Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas visiškai nevertino kaip liudytojos ikiteisminiame tyrime apklaustos mokyklos socialinės darbuotojos paaiškinimų. Pažymėtina, kad teismas neturėjo pareigos ir teisės vertinti šiuos paaiškinimus, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo metu gautas įrodymas, kuris nebuvo tiriamas šioje byloje. Teismas vertino tik procesinį dokumentą – nutarimą ir jame konstatuotus faktus.

13.2.7. Ieškovas savo paaiškinimuose niekada aiškiai neneigė mušęs mokinį (pirmą kartą toks paneigimas buvo išsakytas ieškinyje).

13.3. Ieškovas nepateikia jokių konkrečių paaiškinimų ir įrodymų, kokią įtaką šalyje vyraujanti socialinė-ekonominė aplinka padarė ginčijamam sprendimui. Ieškovas pateikia vien deklaratyvaus pobūdžio teiginius, stengdamasis sukelti abejonių dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindžia. Vien tai, kad šalyje tuo metu buvo padaugėję smurto prieš vaikus atvejų, kurie sulaukė didesnio žiniasklaidos dėmesio, savaime neįrodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nebuvo objektyvus.

13.4. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovė turėjo išankstinį siekį atleisti ieškovą iš pareigų. Ieškovą atleido Savivaldybės taryba, nubalsavusi už tokį sprendimą, o ne vienas asmuo, kuris galbūt galėtų būti suinteresuotas ar šalikas. Be to, toks sprendimas buvo priimtas teisėtai, išnagrinėjus turimą informaciją, įskaitant ir ieškovo paaiškinimus, laikantis įstatymuose numatytų procedūrų ir terminų.

13.5. Atmestini ieškovo argumentai, kad nebuvo laikomasi specialios, privalomos sprendimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo priėmimo tvarkos. Įstatymai nenumato, kad jeigu vykdytas ikiteisminis tyrimas yra baigiamas ar nutraukiamas, komisija privalo atnaujinti veiklą ir surašyti išvadą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsakovė pagrįstai manė, kad komisijos veikla neturi būti atnaujinta, ir sprendimas dėl darbo pareigų pažeidimo priimtas turimos informacijos pagrindu.

13.6. Dėl ieškovo argumento, kad atsakovė praleido terminą skirti drausminę nuobaudą, kadangi atitinkamas sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 2 d., pažymėtina, jog pirmasis nurodymas pateikti pasiaiškinimą ieškovui buvo pateiktas 2018 m. spalio 10 d. Ieškovas, atsakydamas į nurodymą, paaiškino, kad yra nedarbingas, be to, vyksta ikiteisminis tyrimas ir negali nieko komentuoti. Atsakovė geranoriškai sutiko palaukti ir 2018 m. gruodžio 7 d. dar kartą paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių, o, jam paprašius pratęsti terminą paaiškinimui pateikti, terminą pratęsė iki 2018 m. gruodžio 12 d. Taigi ieškovo darbo pareigų pažeidimo tyrimas užsitęsė paties ieškovo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. V. pareiškė ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu prašydamas: pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų; panaikinti 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl R. V. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas; priteisti ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; teismo sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas nurodyti vykdyti skubiai; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (nes bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas) ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą, ieškovo pareikštą ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodo, jog teismas neturėjo faktinių pagrindų konstatuoti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. besąlygiškai priimdamas ir nekvestionuodamas aplinkybių, apkaltinančių ieškovą, ir atmesdamas ir nevertindamas aplinkybių, paneigiančių šiurkštaus darbo pažeidimo buvimą, taip pat nevertino, jog atleidžiant iš pareigų ieškovą nebuvo taikyta speciali ir privaloma procedūra, nustatyta švietimo įstaigų vadovų atleidimui iš pareigų, pažeisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

18. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

19. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

20. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

21. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra pabrėžusi, jog darbo byloms CPK 414 straipsnio 2 dalis nustato papildomą netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedūrą. Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą ir tik po to nagrinėti bylą iš esmės. Ši specialioji teisės norma taikoma ir tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad atitinkama ieškinio dalis pareikšta ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal tą ieškinio dalį. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Tauragės rajono savivaldybės administracija yra netinkama atsakovė.

24. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Viena tokių funkcijų – savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Kitų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

25. Byloje nėra ginčo, jog ginčijamą sprendimą, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. V. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų, priėmė Tauragės rajono savivaldybės taryba, kaip išimtinę kompetenciją turintis subjektas.

26. Taigi sprendimo, dėl kurio teisėtumo kilo ginčas, šalis – juridinio asmens teises turinti Tauragės rajono savivaldybė – yra neįtraukta į bylą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kita ko, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Tauragės rajono savivaldybės administracijai nei įstatymo, nei, bylos duomenimis, jokio sandorio pagrindu nėra pavesta atstovauti Tauragės rajono savivaldybės interesams nagrinėjamoje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendimu sukūrė teises ir pareigas neįtrauktam į bylą asmeniui – Tauragės rajono savivaldybei. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą ir išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

27. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui keisti atsakovės į tinkamą šalį ir (arba) savo iniciatyva neįtraukė Tauragės rajono savivaldybės (nutarties 21, 22 punktas), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, kadangi tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog, be kitų reikalavimų, ieškovas taip pat prašė jam priteisti iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje, kurioje pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamai bylai, išaiškino, jog darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad darbo sutarties šalis, darbuotojas, įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu spręstina, kad nepaisant to, jog apeliantas ginčijo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos steigėjo sprendimą atleisti iš darbo, materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdavės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teisėmis ir pareigomis, kadangi šiuo atveju darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios lėšos mokamos iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos biudžeto, todėl ir iš darbo teisinių santykių kilusias pinigines išmokas turi atlyginti darbo sutarties šalis – darbdavys. Todėl siūlytina spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų, taip pat ir dėl prašomų pridėti prie bylos medžiagos naujų įrodymų, pateikiamų kartu su apeliaciniu skundu, pridėjimo, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik įtraukus dalyvauti byloje asmenis, t. y. Tauragės rajono savivaldybės tarybą ir (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.