Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
A8.-1-957/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03188-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1-957/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03188-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 9.35 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei G. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, vedusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2017 m. lapkričio 26 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Rodiūnos kelias 2, atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK 1407 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes (kurių vertė vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis 931,66 Eur), kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Šiais veiksmais A. A. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prekės buvo skirtos komercinei veiklai, jis turi sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią prekių vertę. Turkijoje, Stambule jis pirko palaidines, sukneles iš turkiškos įmonės. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, esančiame bylos 3 lape, nurodytos teisingos prekės, šiame protokole nurodyti drabužiai buvo paimti iš jo, tokius drabužius jis atsivežė. Mano, kad daiktų ir dokumentų paėmimo protokole klaidos nėra. Šias prekes jis vežė iš Turkijos į įmonę, jos skirtos pardavimui, buvo išrašyta sąskaita-faktūra. Iš 5 bylos lape esančio dokumento matyti, kad prekės pirktos iš tos įmonės ir skirtos MB (duomenys neskelbtini). Ant sąskaitos rašoma gana „grubiai“, o toliau reikia koduotis muitinėje, kurioje kartu su deklarantu parenkami kodai, apžiūrimos prekės. Skaičius yra 98, o vertė 14 lirų, negali pasakyti, kiek tai sudaro eurų. Jis iš karto su savimi visų prekių nepasiėmė, pasiėmė tik dalį, todėl vertė mažėja. Prekes jis vežė medžiaginiame krepšyje, nusileido ir ėjo link muitinės oro uoste. Iš muitinės jis dar neišeidinėjo, dar buvo vidinėje muitinės teritorijoje. Tokią procedūrą jis turėjo 2016 m. Žinojo, kad reikia eiti prie muitininkų. Muitininkai stovėjo prie durų. Jo kolegė ėjo kartu, iš galo šaukė, kad turi deklaraciją. Jis nebandė praeiti pro muitininkus. Galėjo pasirodyti, kad jis bandė išeiti, nes buvo šalia durų, bet jis ėjo prie muitininko. Priėjęs jis nepasakė nieko, muitininkai jį pasikvietė, sakė, kad nori skanuoti prekes, nusivedė. Jis iš karto pasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą. Iš karto nepasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą, nes buvo daug žmonių. Nežino, ar kas nors matosi praskanavus, bet jam liepė ištraukti. Jis ištraukė prekės, kai jį nusivedė į ofisą. Prieš patikrinimą muitininkai jo nieko neklausė, tiesiog pasikvietė, neklausė, ar jis turi deklaruojamų daiktų. Kiek atsimena, jį pasikvietė, nes muitininkai norėjo praskanuoti. Priėjus prie skenerio jis pasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą. Prie žmonių jis nelabai kalbėjo, nes ten buvo susigrūdimas. Jis tik pasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą ir ištraukė, bet į ją niekas nežiūrėjo. Gal jis ir neištraukė sąskaitos-faktūros. Visos gabenamos prekės skirtos pardavimui. Iš anksčiau žinojo, kad daroma supaprastinta deklaracija, bet vietoje sužinojo, kad tokios deklaracijos gal metus nebėra, o reikia paruošti deklaraciją vietoje, kad negaišti tiek valandų. 2016 m. jis padavė deklaraciją, viskas truko ilgai. Žalias kanalas muitinėje matosi gerai, raudonas nelabai matosi. Jis ėjo kaip ir visi, link muitininkų žaliu kanalu, nes raudoname kanale nebuvo muitininkų. Jis žino, kur yra išėjimas į miestą. Nebežiūrėjo, kas kur parašyta. Mano, kad nėra prasmės išreikalauti vaizdo įrašus, būtų teisinga, jeigu būtų koks mikrofonas, kad girdėtųsi, ar jo klausė apie tai, ar jis turi deklaruojamų daiktų. Jis neprisimena, kad jo būtų to klausę. Su daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytomis prekėmis jis sutinka, bet nesutinka su kainomis. Jis turi sąskaitą-faktūrą, pagrindžiančią kainas. Sutinka, kad buvo vežamos ne tik palaidinės. Deklaracijose visada skiriasi prekių ir mokesčių pavadinimai. Palaidinės kodai gali būti keli, nėra žinoma, kokiais kodais rašyti. Muitinei reikia pateikti informaciją apie tai, kiek ir kokių daiktų vežama. Dėl nuovargio jis protokolą pasirašė vienoje pusėje, o kitoje nepasirašė. Nuotraukose, kurias pateikė liudytoja S. I., yra užfiksuotos jo prekės.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė G. P. apklausiama teisme parodė, kad ji nežino, ar teritorija yra filmuojama, bet manytų, kad filmuojama. Jai yra žinoma procedūros eiga. Pirmiausia žmogus turi pasirinkti žalią arba raudoną kanalą, informacija apie tai visiems yra prieinama. Jei yra gabenamos deklaruojamos prekės, žmogus turi pasirinkti raudoną kanalą. Be to, muitinėje yra sistemos, kurios automatiškai parodo, kad tam tikrą keleivį reikia patikrinti. Tai vadinama rizikos profiliu. Šiuo atveju buvo šis rizikos profilis ir buvo nuspręsta asmenį patikrinti. Prieš tai pareigūnai asmens paklausė, ar jis negabena kažkokių prekių. Asmuo atsakė, kad ne. Tik tuomet buvo atliekamas patikrinimas, kurio metu, patikrinus keleivio bagažą, buvo rastos prekės. Asmuo prieš patikrinimą neįvykdė pareigos – nedeklaravo prekių, sąskaitą-faktūrą pateikė tik po pažeidimo nustatymo. Asmuo turėjo pateikti sąskaitą-faktūrą ir deklaruoti žodžiu arba raštu.

Liudytoja S. I. apklausiama teisme parodė, jog ji prisimena A. A. 18.00 val. nusileido lėktuvas iš Stambulo. To reiso bagažas buvo šviestas introskopu. Yra atrenkami rizikingi bagažai ir stebima, ar asmenys deklaruoja prekes. Asmuo paėmė savo bagažą, pasirinko žalią kanalą. Jis buvo sustabdytas prie durų ir pakviestas į muitinės patikrą. Keleivio buvo paklausta, ar jis neturi deklaruojamų daiktų. Ji pati to asmeniškai klausė asmens. Ji keleivį atsivedė prie introskopo, kur detaliai matė, kas yra bagaže. Prieš šviesdama bagažą ji paklausė, ar jis neturi deklaruojamų daiktų. Asmuo pasakė, kad neturi. Tada jo bagažas buvo peršviestas ir aiškiai matėsi, kad jo bagaže yra komercinės paskirties prekės. Atidarius bagažą pasitvirtino, kad ten buvo moteriški drabužiai. Dar ji asmens paklausė, ar jis turi dokumentus, informavo jį, kad fiksuojamas pažeidimas. Tuomet asmuo ištraukė sąskaitą-faktūrą, kuri buvo išrašyta ne tiems daiktams, nes keleivio bagaže buvo papildomų daiktų, jų nebuvo galima identifikuoti. Bylos 5 lape esančioje sąskaitoje-faktūroje turkų kalba parašyta, kad prekės-moteriškos palaidinės, tačiau asmens bagaže buvo ir suknelės, ir kostiumai. Asmuo turi pareigą deklaruoti prekes. Muitininkai visada stovi ir jų visada galima paklausti. Asmuo nerodė jokio intereso, kad nori deklaruoti bagažą. Raudonas kanalas skirtas asmenims, turintiems deklaruotinų daiktų. Žmogus, eidamas raudonu kanalu, informuoja, kad turi deklaruojamų daiktų. Žalias kanalas skirtas asmenims, neturintiems deklaruotinų daiktų. Netgi nežiūrima, kokiu kanalu eina žmogus, labiau žiūrima, ar jis deklaruoja daiktus. Nėra sudėtinga atskirti, kur yra žalias kanalas, o kur – raudonas. Ten, kur asmuo ėjo, už trijų metrų yra informacija apie tai, kad deklaruojami daiktai. Ji nufotografavo oro uostą, kad būtų aiškiau. Ten yra filmuojama, yra įrašai. Asmens minėta moteris nėjo kartu su juo, o ėjo už jo. Moteris parodė iniciatyvą deklaruoti prekes ir nedarė to paties. Minėta moteris vežiojosi daiktą ir deklaraciją jau buvo pateikusi internetu. Prekes reikia deklaruoti tam, kad būtų sumokėti mokesčiai. Pradėjus tikrinimą, asmuo elgėsi įžūliai, sakė „Jums reikia, Jūs ir tikrinkitės“. Ji pati turėjo atsidaryti bagažą. Asmuo kalbėjo įžeidžiančiai, ji asmenį perspėjo dėl pareigūno įžeidimo. Asmuo sakė, kad pasirašys protokolą, kai protokolas bus užbaigtas. Asmuo protokolo nepasirašė. Ji turi prekių nuotraukas, matosi, kaip atrodo bagažas atidarius.

A. A. savo rašytiniame 2017 m. lapkričio 26 d. paaiškinime nurodė, jog jis pasiėmė prekes ir asmeninį bagažą nuo ketvirto atidavimo bagažo takelio ir ėjo link visų muitinės pareigūnų, stovėjusių ant pakylos prie muitinės zonos skenavimo aparatų daryti importo deklaracijas. Tą patį darė viena iš bendrakeleivių – iš Stambulo skridusi moteris, kuri taip pat ėjo šalia jo ant šios pakylos skenavimo aparatų daryti muitinės procedūras. Jam nespėjus pasakyti, jog norėtų daryti importo deklaraciją, viena iš muitininkių (S.) paprašė nuskenuoti uždarytą tašę. Jis jai iš karto pasakė, jog turi pirkimo sąskaitą-faktūrą, skirtą importo deklaracijai. Nuo ketvirto takelio nesimato muitinės ofiso su raudona juosta, todėl jis (kaip ir bendrakeleivė) ėjo pildyti deklaracijos prie visų stovėjusių muitininkų ant pakylos prie skenavimo aparato. Už tokį nesusipratimą ir nesusikalbėjimą jis nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo. Prekes jis pirko įmonei (duomenys neskelbtini), Turkijoje, 2017 m. lapkričio 25 d. Pirkimo sąskaita Nr. 21099 yra teisinga, o vidutinė kaina yra išskaičiuota iš bendros prekių sumos padalinus iš kiekio. Todėl kaina 14,00 lirų už vnt. yra teisinga, t. y. už tokią kainą jis pirko prekes (b. l. 8).

Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. 2017 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 26 d. ji buvo paskirta dirbti keleivių atvykimo salėje Vilniaus oro uoste. Keleivis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko iš Stambulo (Turkijos) 18.00 val., reisu TK 1407. Minėtas asmuo, paėmęs savo bagažą, prie C salės išėjimo durų buvo sustabdytas muitinės pareigūno bei pakviestas į muitinės patikrą detaliam tikrinimui. Keleivio bagažas buvo peršviestas introskopu bagažo skyriuje ir atrinktas detaliam muitinės tikrinimui pagal rizikos faktorius. Prieš atliekant bagažo detalų tikrinimą keleivio buvo paklausta, ar jis neturi deklaruojamų daiktų ar naujų prekių. Keleivis patikino, kad neturi. Tikrinimo metu reiškė nepasitenkinimą dėl tikrinimo, įžeidinėjo, atsisakė pateikti prekes, atidaryti bagažą. Tik atlikus bagažo tikrinimą introskopu, detaliai patikrinus bagažą ir informavus dėl administracinio nusižengimo (nes rastos nedeklaruotos komercinės paskirties prekės – moteriški drabužiai) ir perklausus, ar neturi gabenamų prekių dokumentų, keleivis teikėsi pateikti prekių įsigijimo dokumentą – 2017 m. lapkričio 25 d. faktūrą serija A Nr. 21099 ir jokių kitokių dokumentų neturėjo. Jam buvo paaiškinta, kad tai nėra prekių deklaravimas, o muitinę apie norą deklaruoti reikėjo informuoti iki patikrinimo, jis to nepadarė nei žodžiu, nei veiksmu. Tada jis pasakė „jeigu jums reikia deklaruosiu supaprastinta tvarka, kai paprašysiu iš Turkijos ATR sertifikato, kad nemokėti muito“ arba „gal aš nenoriu čia deklaruoti, būčiau deklaravęs Klaipėdoje, kur gyvenu“. Į šią jo pastabą buvo atsakyta, kad trečiųjų šalių prekės, neatlikus muitinės procedūrų, negali būti išleistos. Keleivis jokių kitų dokumentų nepateikė, taip pat teigė, kad neišsaugojo keleivio bilieto. Pažymima, kad pateikta faktūra išrašyta įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, asmuo teigė, kad prekės yra įmonės. Keleiviui buvo paaiškinta, kad faktūroje nurodyta kaina ji negali gabenamų prekių vertinti, nes pateiktame dokumente prekių kiekis ir prekių aprašymas su gabentomis prekėmis nesutampa, identifikuoti jų neįmanoma, nes netinkamai aprašytos prekės (bayan bluz – moteriškos palaidinės), kitų gabentų prekių sąskaitoje visai nebuvo, todėl prekių vertės sandorio metodu negalima įvertinti, ji bus nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis. Keleivis trukdė rašant protokolą, replikavo, piktinosi, kad ji nepriima tokio jo dokumento, kur neaiškių prekių „vidutinė kaina yra išskaičiuota iš bendros prekių sumos padalinus iš kiekio“ (b. l. 13).

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad prekių paėmimas pradėtas 18.30 val., baigtas – 23.13 val. Paimtos šios prekės: 18 vnt. moteriškų suknelių iš medvilnės megztinės medžiagos, vieneto vertė 14,14 Eur, bendra vertė 254,52 Eur; 18 vnt. moteriškų palaidinių puloverių iš medvilnės megztinės medžiagos, iš medvilnės, vieneto vertė 14,43 Eur, bendra vertė 259,74 Eur; 2 vnt. moteriškų kostiumų (dviejų dalių) iš medvilnės megztinės medžiagos, iš medvilnės, vieneto vertė 12,22 Eur, bendra vertė 24,44 Eur; 12 vnt. moteriškų suknelių iš viskozės (dirbtinio pluošto) megztinės medžiagos, iš dirbtinių pluoštų, vieneto vertė 13,46 Eur, bendra vertė 161,52 Eur; 2 vnt. moteriškų palaidinių iš viskozės megztinės medžiagos (moteriški arba mergaičių), vieneto vertė 10,39 Eur, bendra vertė 20,78 Eur; 3 vnt. moteriškų kostiumų (2 dalių) iš kitų megztinių medžiagų (viskozė, sintetika), iš medvilnės, vieneto vertė 12,22 Eur, bendra vertė 36,66 Eur; 5 vnt. moteriškų suknelių iš sintetinių megztinių medžiagų, iš sintetinių pluoštų, vieneto vertė 14,91 Eur, bendra vertė 74,55 Eur; 5 vnt. moteriškų palaidinių – megztinių iš vyraujančių megztinių medžiagų (moteriški arba mergaičių), vieneto vertė 11,05 Eur, bendra vertė 55,25 Eur; 4 vnt. moteriškų medvilnės suknelių iš austinių medžiagų, iš medvilnės, vieneto vertė 11,05 Eur, bendra vertė 44,2 Eur (b. l. 3).

Tikrinimo akte nurodyta, jog keleivis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko iš Stambulo (Turkijos) reisu Nr. TK 1407, paėmęs savo bagažą jis palikinėjo muitinio tikrinimo zoną ir prie išėjimo durų buvo sustabdytas muitinės pareigūno ir pakviestas į muitinės patikrą. Keleivio bagažas buvo peršviestas introskopu bagažo skyriuje ir atrinktas detaliam muitinės patikrinimui pagal rizikos faktorius. Prieš atliekant bagažo detalų tikrinimą keleivio buvo paklausta, ar neturi deklaruojamų daiktų ar naujų prekių. Keleivis patikino, kad neturi. Atlikus bagažo švietimą introskopu, detaliai patikrinus bagažą ir informavus dėl administracinio nusižengimo (nes rastos komercinės paskirties prekės – moteriški drabužiai), keleivis pateikė prekių įsigijimo dokumentą – 2017 m. lapkričio 25 d. faktūrą serija A Nr. 21099, tačiau tai nėra prekių deklaravimas. Be to, faktūra išrašyta įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, asmuo teigė, kad prekės yra įmonės. Prekių kiekis ir prekių aprašymas su gabentomis prekėmis nesutapo, identifikuoti nebuvo įmanoma, nes nebuvo tinkamai aprašytos prekės (bayan bluz – moteriškos palaidinės), kitų prekių visai nebuvo, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis. Muitinės deklaracija raštu nebuvo pateikta. Visos rastos prekės, kurios išvardintos tikrinimo akte, pagamintos Turkijoje (b. l. 9, 10).

Iš išrašo iš PREMI duomenų bazės matyti, jog jame užfiksuotos rastos prekės, jų kiekiai bei vertės (b. l. 11-12).

Iš faktūros serija A Nr. 21099 matyti, jog ji išrašyta įmonei MB (duomenys neskelbtini)(b. l. 5).

Iš bagažo kvito kopijos matyti, jog joje, be kita ko, nurodomi duomenys apie reiso Nr. TK 1409, bagažo savininką – A. A. (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu liudytoja S. I. pateikė nuotraukas (b. l. 27-38).

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį procesinio sprendimo priėmimui, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. el. paštu pateikė papildomus dokumentus (b. l. 49-57).

Motyvuojamoji dalis

A. A. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, t. y. prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Šios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai veiką darantis asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori šių pasekmių, bet sąmoningai leidžia joms kilti (ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad Europos Bendrijų taryba 1992 m. spalio 12 d. priėmė Tarybos reglamentą Nr. 2913/92, kuriuo nustatė Bendrijos muitinės kodeksą. Šiuose teisės aktuose įtvirtinto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją nuostatos, pagal kurias asmuo, gabenantis į bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, arba į laisvąją zoną; bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, be kita ko, dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už pirmiau nurodytos prievolės vykdymą (Reglamento 38 straipsnis, 40 straipsnis).

Nors apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. kaltė yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio A. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Be A. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jo kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. I. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pateiktomis fotonuotraukomis, iš dalies – ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. parodymais. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, jog 2017 m. lapkričio 26 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Rodiūnos kelias 2, A. A. atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK 1407 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes. Tą teismo posėdžio metu pripažino pats A. A., patvirtindamas, jog gabeno prekes, nurodytas 2017 m. lapkričio 26 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, taip pat minėtas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja S. I. bei jos pateiktos fotonuotraukos (b. l. 35-38). Be to, minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir 2017 m. lapkričio 26 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 3), byloje esanti bagažo kvito kopija (b. l. 6), 2017 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (b. l. 13), tikrinimo akto duomenys (b. l. 9, 10). Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., be kita ko, paaiškino, jog jis yra BM (duomenys neskelbtini) direktorius, minėtos prekės buvo skirtos komercinei veiklai. Taigi, nekyla abejonių dėl to, jog 2017 m. lapkričio 26 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes A. A. į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabeno ketindamas šias prekes realizuoti, todėl darytina išvada, kad minėtos 2017 m. lapkričio 26 d. A. A. į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Stambulo (Turkija) atgabentos prekės yra komercinės paskirties.

Pažymėtina, jog pareiga deklaruoti komercinės paskirties prekes kyla iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. spalio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, pagal kurio 139 punkto 1 dalies a punktą į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

Vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. parodymus apie tai, kad jis dar buvo muitinės teritorijoje ir ėjo prie muitininkų, kurie stovėjo prie durų, nebandė išeiti iš muitinės teritorijos nedeklaravęs prekių, vėliau parodė prekių sąskaitą-faktūrą, teismas pažymi, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems parodymams, yra niekuo nepagrįsti, todėl laikytini jo gynybine versija ir vertintini kritiškai. Visų pirma pažymėtina, jog teisme apklausiama liudytoja S. I. labai išsamiai ir detaliai paaiškino visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat davė paaiškinimus ir apie bagažo deklaravimo procedūras. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog minėta liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ir duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankius ir jį apkalbančius parodymus. Minėta liudytoja paaiškino, jog asmenys, turintys deklaruotinų daiktų, turi eiti raudonu kanalu, o asmenims, neturintiems su savimi deklaruotinų daiktų, skirtas žalias kanalas. Iš liudytojos pateiktų fotonuotraukų matyti, jog oro uoste keleiviams pateikiama išsami informacija apie tai, kur turi eiti keleiviai, turintys deklaruojamų prekių (b. l. 28-34), todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog asmeniui nebuvo aišku, kur jis turėjo eiti. Minėtos liudytojos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. pasirinko žalią kanalą, skirtą asmenims, neturintiems deklaruotinų daiktų. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., kartu nurodydamas, jog žalias kanalas muitinėje matosi gerai, tuo tarpu raudonas kanalas nelabai matosi, be to, raudoname kanale nebuvo muitininkų. Teismo vertinimu, tokie A. A. parodymai yra prieštaringi, nes, viena vertus, jis nurodo, jog raudonas kanalas muitinėje nelabai matosi, kita vertus, nurodo, jog raudoname kanale nebuvo muitininkų. A. A. parodymai apie tai, kad jis pasirinko žalią kanalą, nes raudoname nebuvo muitininkų, laikytini jokiais įrodymais nepagrįsta jo gynybine versija. Šiame kontekste teismas pažymi, kad A. A. parodė, jog yra verslo reikalais keliaujantis asmuo, tai ne pirmas atvejis kai jam reikia deklaruoti prekes (tai matyti ir iš jo paso su vizomis kopijos b. l. 27), todėl teismas atmeta šio asmens teiginius apie tai, kad jam galėjo būti neaišku, kokiu kanalu reikia eiti norint deklaruoti komercinės paskirties prekes. Be to, iš liudytojos S. I. teisme duotų parodymų matyti, kad net ir po to, kai A. A. buvo sustabdytas prie durų ir nuvestas į muitinės patikrą, šis į klausimą apie tai, ar turi deklaruotinų daiktų, atsakė neigiamai. Visos šios aplinkybės rodo, jog A. A. tyčia siekė išvengti muitinės patikros, dėl to nedeklaravo 2017 m. lapkričio 26 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytų komercinės paskirties prekių. Liudytojos S. I. teigimu, tik po to, kai buvo patikrintas A. A. bagažas ir rastos komercinės paskirties prekės, kurias privalu deklaruoti, A. A. pateikė sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytos prekės neatitinka bagaže gabentų prekių. Pažymėtina, jog tokie liudytojos S. I. paaiškinimai viso proceso metu išliko nuoseklūs, jos teisme duoti parodymai yra iš esmės analogiški jos 2017 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodytiems duomenims (b. l. 13), priešingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai. Štai savo 2017 m. lapkričio 26 d. rašytiniame paaiškinime A. A. nurodė, jog jam nespėjus pasakyti, jog jis norėtų daryti importo deklaraciją, viena iš muitininkių paprašė nuskenuoti uždarytą krepšį, jis jai iš karto pasakė, jog turi sąskaitą-faktūrą, skirtą importo deklaracijai (b. l. 8). Tuo tarpu duodamas paaiškinimus teisme A. A. iš pradžių nurodė, jog kai jį nusivedė skenuoti prekių, jis iš karto pasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą, tuo tarpu toliau duodamas paaiškinimus nurodė, jog jis iš karto nepasakė, kad turi sąskaitą-faktūrą, nes buvo daug žmonių, kurie buvo susigrūdę. Tokie nenuoseklūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog jis linkęs duoti sau palankius parodymus, prieštaraujančius faktinėms įvykio aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja S. I. apklausiama teisme parodė, jog netgi nežiūrima, kokiu kanalu eina žmogus, labiau žiūrima, ar jis deklaruoja daiktus. Tokie liudytojos paaiškinimai rodo, jog pareigūnai nėra linkę iš karto bausti asmens, pasirinkusio ne tą kanalą, jiems suteikiama galimybė deklaruoti daiktus ir perėjus kanalą, visgi, kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, A. A. savo veiksmais sąmoningai vengė deklaruoti daiktus ir bandė pasišalinti iš muitinės.

Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. A. 2017 m. lapkričio 26 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Rodiūnos kelias 2, atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK 1407 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių veikdamas tiesiogine tyčia nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį kyla tik tuo atveju, kai privalomų pateikti muitinei prekių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš byloje esančio išrašo iš PREMI duomenų bazės matyti, jog jame užfiksuotos rastos prekės, jų kiekiai bei vertės, o bendra prekių vertė yra 931,66 Eur (b. l. 11-12). Nors bylos nagrinėjimo metu A. A. nesutiko su nurodyta komercinės paskirties prekių kaina (931,66 Eur), visgi teismas neturi pagrindo netikėti nurodyta nedeklaruotų prekių kaina, kuri buvo nustatyta remiantis muitų teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, jog A. A. pateikta sąskaita-faktūra buvo išrašyta tik daliai prekių, kurias jis gabeno 2017 m. lapkričio 26 d., kadangi joje nurodyta tik viena prekės rūšis, t. y. moteriškos palaidinės, tuo tarpu A. A. bagaže buvo rasta įvairių kitų prekių, kurių įsigijimą patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. Net jei ir daryti prielaidą, kad nedeklaruotų prekių bendra vertė yra 213,18 Eur, kaip savo rašytiniame paaiškinime nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. (b. l. 50), tokiu atveju nedeklaruotų prekių vertė vis tiek viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (188,3 Eur), ir neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (1 883 Eur) (pažymėtina, jog administracinio nusižengimo padarymo metu vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis siekė 37,66 Eur, todėl pagal teismų praktiką nagrinėjamu atveju ir taikomas šis dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 2K-7-519/2006)). Administracinė atsakomybė už privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimą muitinės kontrolei bei jų nedeklaravimą, kai prekių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 208 straipsnio 2 dalyje, taigi A. A. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Dėl A. A. skirtinos nuobaudos

A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymo sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Taip pat, vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalies nuostatomis, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su finansų sistema, keliantis grėsmę valstybės mokesčių surinkimui), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, dirbantis. A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, A. A. už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Minėta, kad įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę - prekių konfiskavimą, dėl to 2017 m. lapkričio 26 d. iš A. A. paimtos prekės, nurodytos 2017 m. lapkričio 26 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 3) – konfiskuotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 208 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1400 Eur) dydžio baudą.

Konfiskuoti 2017 m. lapkričio 26 d. iš A. A. paimtas prekes, nurodytas 2017 m. lapkričio 26 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17075278865 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius