Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei G. M., nukentėjusiojo V. T. atstovei pagal įstatymą V. T., gynėjai advokatei A. N., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. T., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi ir turinti 1 mažametį vaiką išlaikytinį, vidurinio išsilavinimo, registruota Darbo biržoje berdarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. T. 2017-08-22 apie 09.15 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) tyčia fiziškai smurtavo prieš savo šeimos narį mažametį sūnų V. T., gim. 2014-12-24, – rankos pirštais ir jų nagais sugriebė ir suspaudė jam veidą, tuo padarydama nubrozdinimus kairiame skruoste ir dešinio žando srityje, sukeldama fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama mažamečio sūnaus sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamoji D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 3 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamoji D. T. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau niekada taip nesielgti, netrukus po įvykio pati kreipėsi pagalbos į psichiatrą ir psichologą, kad toks pykčio protrūkis niekada nepasikartotų. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio rytą švariai aprengusi sūnų ruošėsi vykti į Darbo biržos siuntimu lankomus siuvėjų mokymo kursus Vilkaviškio profesinio rengimo centre. Jai nepastebėjus, sūnus atidarė krosnį ir išsipurvino drabužius. Dėl to ji labai supyko, nesusivaldžiusi tyčia sugriebė dešinės rankos pirštais ir spustelėjo sūnaus veidą, vaikas ėmė verkti, suprato, kad jam skauda, atlyžusi paleido, tačiau matė, jog pirštų vietoje ant veido liko paraudimai ir nubrozdinimai. Į kursus po to vykusi viena, o sūnų palikusi pagloboti vyro seseriai. Anksčiau prieš vaiką nėra smurtavusi, po įvykio sūnus perduotas laikinai senelės (vyro motinos) globai, ji stengsis kuo greičiau sūnaus globą susigrąžinti sau.

2. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes, susijusias su kaltinamosios fiziniu smurtu mažamečio sūnaus atžvilgiu, jo pobūdžiu ir pasekmėmis, byloje nurodę ir netiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos socialinė darbuotoja I. B. (b. l. 22-23) bei savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė D. K. (b. l. 18-19), kurių ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų protokolai teisiamajame posėdyje buvo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 273 str. 1 d.) ištirti.

3. 2017-08-22 pranešime policijos įstaigai Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjęs, jog iš socialinės pagalbos centro darbuotojos I. B. gautas pranešimas, kad mažamečiui nukentėjusiam V. T. namuose sužalotas veidas, kuo įtariama jo motina D. T.. Vaikas paimtas iš šeimos ir perduotas laikinai senelės V. T. globai (b. l. 5).

4. 2017-08-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 545/2017(09) mažamečiui V. T. konstatuoti nubrozdinimai kairio skruosto ir dešinio žando srityje, padaryti kietais aštriabriauniais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir rankų pirštų nagai, galimai 1-3 parų laikotarpiu iki med. apžiūros, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje. Sužalojimai nukentėjusiam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (b. l. 30).

5. 2017 m. I pusmečio Vilkaviškio socialinės pagalbos centro informacijoje apie kaltinamosios šeimą ir jai teikiamą pagalbą pažymėta, jog šeima nuo 2014-08-04 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, rizikos laipsnis vidutinis, per šį laiką fiksuoti teigiami kaltinamosios elgesio pokyčiai, mažinantys socialinės rizikos laipsnį (b. l. 24-28).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

6. Kaltinamosios D. T. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamosios paaiškinimus kaip teisingus, išsamius ir nuoseklius.

7. Socialinės darbuotojos I. B. ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės D. K. liudijimai procese taip pat buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys, tame tarpe ir gauti iš mažamečio nukentėjusiojo pasakojimų, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (teismo medicininio tyrimo duomenis bei kaltinamosios apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais.

8. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, staiga supykusi dėl nerūpestingo jo elgesio, smurtu puolė išsipurvinusį mažametį sūnų, trumpam sugriebdama ir suspausdama rankos pirštais ir jų nagais jo veidą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 str. 3 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusį vaiką vartojo būtent kaltinamoji ir niekas daugiau. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sugriebdama rankos pirštais ir suspausdama veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo vaiko sveikatai, t.y. fizinio skausmo jam sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, kad ir trumpas bei ne pernelyg stiprus sugriebimas rankos pirštais už veido ir jo suspaudimas, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, byloje nustatytos fizinio smurto pasekmės nukentėjusio vaiko sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, padarant nežymius išorinius kūno (veido) sužalojimus, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusio vaiko paaiškinimais liudytojoms, tiek teismo medicinos specialisto išvada, tiek ir pačios kaltinamosios paaiškinimais. Penkta, kaltinamosios ir nukentėjusio vaiko bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamoji nukentėjusįjį, savo sūnų, pagimdė ir visą laiką augina savo namuose, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai, be to, kaltinamajai žinomas ir taip jau visiems akivaizdus nukentėjusio sūnaus mažametystės faktas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 3 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudama kaltinamoji nenaudojo įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamosios panaudota fizinė jėga taip pat buvusi minimali poveikių skaičiumi bei artima tokiai savo stiprumu – priešingu atveju faktinės pasekmės nukentėjusio vaiko sveikatai, atsižvelgiant į jo amžių, būtų buvusios kur kas sunkesnės, c) konflikto vada buvo paties nukentėjusio vaiko akivaizdžiai padaužiškas elgesys, sukėlęs nustatytomis aplinkybėmis kaltinamajai staigų stresą. Nors tai kaltinamosios nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį.

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamosios sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiam momento, kas iš esmės sutapo su paties veiksmo atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajai bausmę nėra faktinio pagrindo.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina teigiamai : kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje ir augina mažametį vaiką, nors šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau paskutiniu laiku socialinių darbuotojų fiksuojami teigiami kaltinamosios motinos valdžios įgyvendinimo ir vaiko priežiūros pokyčiai (informacija apie socialinį darbą su šeima – punktas 5), kaltinamoji motyvuota darbui, dalyvauja Darbo biržos bedarbių perkvalifikavimo programoje, siekia įgyti siuvėjo profesiją ir įsidarbinti nuolatiniam darbui, pragyvena iš savo darbo asmeniniame ūkyje ir pas aplinkinius žmones – materialinė padėtis sunki.

13. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) jos visišką ir nuoseklų prisipažinimą kalta, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, taip pat b) pačios kreipimąsi specialios medicininės pagalbos į specialistus, kad normalizuoti psichologinę būseną ir emocinę pusiausvyrą, tuo siekiant minimalizuoti tokio nusikalstamo elgesio prieš vaiką recidyvo riziką ateičiai, kartu tokiu būdu šalinant ir nusikaltimu padarytą žalą, bei viešą pasižadėjimą nebenusikalsti (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius dvi esmines atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nekonstatavus ją sunkinančių, kartu konstatavus ir teigiamus kaltinamosios asmenybės aspektus bei pozityvius pokyčius motinos valdžios vaikui įgyvendinime, yra teisinga kaltinamajai paskirti bausmę, savo dydžiu dar kur kas artimesnę minimaliai nei yra baudžiamuoju įstatymu nustatytos sankcijos vidurkis.

15. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, kaltinamajai paskirtina nesusijusios su laisvės jai atėmimu rūšies baudos bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamosios šeiminę padėtį, taip pat užimtumą profesiniu mokymu ir sunkią turtinę padėtį, nustatytinas 24 BBND. Tokia bausmė, teismo vertinimu, bus pakankama jos tikslams pasiekti, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.).

16. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamoji teisme prisipažino kalta ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje, kaltinamosios atžvilgiu, kaip to prašė tiek gynėja, tiek kaltintoja, taikytinos BK 64¹ str. 1 d. nuostatos ir skiriama jai bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t.y. šiuo atveju iki 16 BBND.

17. Kaltinamajai D. T. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

18. Kaltinamajai byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

19. Daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra, civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti ją 24 (dvidešimt keturių) BBND bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatas, bausmę D. T. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 16 (šešiolikos) BBND (602,56 Eur), baudą įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.