Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-504-632/2016 pagal pareiškėjos A. J. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje I2-1374-05/2005.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. J. pirmosios instancijos teismo prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo iš M. M. civilinėje byloje Nr. I2-1374-05/2005. Nurodė, kad paskutiniais jai žinomais duomenimis skolininkas gyvena Anglijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – išdavė pareiškėjai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. I2-1374-05/2005 išrašą pagal Europos Tarybos (EB) reglamento Nr. 4/2009 (toliau – ir Išlaikymo reglamentas) II priede pateiktą formą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas M. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai taikė Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, kadangi pareiškėja to neprašė.Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 taikytinas tik tiems teismo sprendimams, kurie buvo priimti po šio reglamento įsigaliojimo Lietuvoje, t.y. po 2008 m. gruodžio 18 d.Skolininkas gyvena ir dirba Lietuvoje, todėl teismas negalėjo patenkinti pareiškėjos prašymo ir išduoti dokumentą, skirtą skolos išieškojimui užsienio valstybėje.Teismo išduotas vykdomasis dokumentas 2006 m. vasario 22 d. antstolės buvo grąžintas jį išdavusiam teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. visiškai įvykdžius, todėl nebegali būti vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.Yra suėjęs senaties terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti.Teismas, bylą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo nepranešęs skolininkui, tokiu būdu buvo pažeistos suinteresuoto asmens procesinės teisės.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) dalyje dėl išlaikymo išieškojimo 2006 m. sausio 3 d. buvo pateiktas kitam antstoliui (A. B.), kur jis vykdomas iki šiol, todėl argumentai, kad vykdomasis dokumentas nebegali būti vykdomas ir yra suėję jo pateikimo vykdymui terminai yra nepagrįsti.Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 pakeitė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, todėl skundo argumentai susiję su Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 taikymu yra nepagrįsti ir įtakos skundžiamai nutarčiai neturi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko M. M. išieškoti išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės, taip pat, išieškoti iš skolininko 27 Lt žyminį mokestį ir 1,50 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismo įsakymas įsiteisėjęs, 2005 m. rugsėjo 30 d. išduoti vykdomieji raštai: A. M. (dabar (duomenys neskelbtini)) – dėl išlaikymo ir Šiaulių apskrities VMI Radviliškio skyriui – dėl žyminio mokesčio bei pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko M. M.. Vykdomasis dokumentas dėl žyminio mokesčio bei pašto išlaidų išieškojimo buvo įvykdytas ir antstolės D. P. 2006 m. vasario 22 d. patvarkymu grąžintas teismui. Vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo periodinėmis išmokomis iš skolininko M. M. 2006 m. sausio 3 d. buvo pateiktas vykdyti antstolio A. B. kontoroje, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma iki šiol. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, pagal pareiškėjos A. J. prašymą, nutarė išduoti pareiškėjai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. I2-1374-05/2005 išrašą pagal Europos Tarybos (EB) reglamento Nr. 4/2009 II priede pateiktą formą.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Visų pirma, pažymėtina, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Be to, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus, teismas turi būti aktyvus, vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 str. 1 d.). Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, kadangi pareiškėja to neprašė, atmetamas kaip nepagrįstas.2011 m. birželio 18 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Išlaikymo reglamentas pakeitė iki tol atitinkamoje srityje besiklostančius teisinius santykius reglamentavusias 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas. Išlaikymo reglamentas taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse su tam tikromis išlygomis: Danija ir Jungtinė Karalystė nėra prisijungusios prie 2007 m. Hagos protokolo, todėl Išlaikymo reglamento III skyrius (taikytina teisė) šioms šalims netaikomas. Išlaikymo reglamento taikymas laiko atžvilgiu apibrėžtas 75–76 straipsniuose. Išlaikymo reglamento 75 straipsnio, įtvirtinančio pereinamojo laikotarpio nuostatas, 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią šis reglamentas, laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių, taikomas tik po jo taikymo pradžios dienos iškeltoms byloms, patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams susitarimams ir parengtiems autentiškiems dokumentams. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią Išlaikymo reglamento IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taikomi: a) anksčiau nei šio reglamento taikymo pradžios diena valstybėse narėse priimtiems teismo sprendimams, dėl kurių prašymas pripažinti ir paskelbti juos vykdytinais buvo pateiktas po tos dienos; b) teismo sprendimams, priimtiems po šio reglamento taikymo pradžios dienos, procesuose, pradėtuose iki tos dienos, tiek, kiek tokie teismo sprendimai patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį pripažinimo ir vykdymo tikslais.Išlaikymo reglamento IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė). Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis). Pareiškėja prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo iš M. M. pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. I2-1374-05/2005. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, išduodamas pareiškėjai teismo sprendimo/teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašą vadovavosi Tarybos reglamento Nr. 4/2009 28 straipsnio nuostatomis, kurios patenka į šio reglamento IV skyriaus 2 skirsnį. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Tarybos reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, kadangi Lietuva yra valstybė narė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas ir jai yra taikomos Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio nuostatos, kurioms Reglamento 75 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis netaikoma (nutarties 9 p.). Kadangi šiuo atveju Tarybos reglamentas Nr. 4/2009 negalėjo būti taikomas, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl vieno iš bendrijos lygmeniu egzistuojančių alternatyvių vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdų taikymo, kurio pasirinkimo teisė palikta kreditoriui: sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti pagal Reglamentą Nr. 44/2001, sprendimo vykdymas pateikiant Europos vykdomąjį raštą pagal Reglamentą 805/2004. Paminėti reglamentai yra tarptautinio civilinio proceso šaltiniai, todėl jeigu juose yra nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos šių reglamentų normos (CPK 1 str. 3 d., 780 str.). Reglamentas Nr. 44/2001 taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant ir Daniją. Lietuvoje šis Reglamentas taikomas po Lietuvos įstojimo į ES, t. y. po 2004 m. gegužės 1 d., priimtiems teismo sprendimams. Jei Lietuvos teismo sprendimas buvo priimtas po 2005 m. sausio 21 d. (o dėl išlaikymo prievolių – ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 18 d.) galima pateikti Lietuvos teismo sprendimą vykdymui kitoje ES valstybėje narėje vadovaujantis Reglamentu Nr. 805/2004, dar vadinamu Europos vykdomuoju raštu. Reglamentas taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją (santykiuose su Danija taikytinas Reglamentas Nr. 44/2001).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi nustačius, jog nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas netinkamas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, jie neturi teisinės reikšmės.Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė tarptautines procesines teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad su teismo sprendimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia atitinkamą teismo sprendimą priėmęs teismas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje I2-1374-05/2005 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti antstoliui A. B..