Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Kristupui Baubliui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, netinkamai buvo įvertintos jo šeimyninės aplinkybės, nes jis planuoja sukurti šeimą su Lietuvos piliete, netinkamai buvo taikomos užsieniečių teisinės padėties (toliau ĮUTP) 130 straipsnio 1 ir 2 dalys, nes jos gali būti taikomos tik sveikam asmeniui, pats sprendimas nėra pakankamai motyvuotas

Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas iki 2024-07-23 turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau šis leidimas šiuo metu yra panaikintas, sprendimas įsiteisėjęs. Duomenų, jog pareiškėjas yra sudaręs Lietuvoje šeimą, nėra, pats pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu to nenurodė, tik pateikė paaiškinimą, jog žada sudaryti santuoką.

Teismui pateikti įrodymai, jog 2024-06-28 pareiškėjas patyrė traumą, jam buvo diagnozuoti kairės pusės II-VI šonkaulių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis. Atlikta kairio raktikaulio operacija. 2024-09-11 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, jog pooperacinė eiga sklandi, rekomenduojama riboti fizinį krūvį, vengti ilgų kelionių, sėdėjimo, tęsti gydymą toje šalyje, kur jis pradėtas. Teismo posėdžio 2024-12-04 metu pareiškėjas nurodė, jog jam gydytojai ir toliau nurodo vengti ilgų kelionių, bus reikalinga papildoma operacija, bus tęsiamas gydymas. Teismui įpareigojus pateikti tai patvirtinančius dokumentus, buvo pateiktas 2024-12-06 ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodoma, jog po šonkaulių lūžio potrauminės deformacijos, oro, skysčių pleuros ertmėje nestebima, raktikaulio būklė gera, rekomenduojamas fizinio krūvio ribojimas, adekvatus nuskausminimas. Įrodymų, jog pareiškėjui reikalinga pakartotinė operacija, ar jis privalo vengti ilgų kelionių, nėra.

Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 24S211635, vadovaudamasis ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 2,4 punktais, 127 straipsnio 1, 3(1), 6 dalimis, priėmė sprendimą pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

ĮUTP 39 straipsnis numato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui 2024-07-23 sprendimu Nr. 24S172555 buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, sprendimas įsiteisėjęs, tad pareiškėjas Lietuvoje randasi neteisėtai.

ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai numato, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi, ir užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Kaip jau minėta, pareiškėjui 2024-07-23 sprendimu Nr. 24S172555 buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas nurodo, jog sprendimo priėmimo metu jis buvo traumuotas, ir negalėjo išvykti iš Lietuvos, tačiau į šią aplinkybė atsižvelgta nebuvo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog sprendimas pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos buvo priimtas po pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą D nagrinėjimo, pareiškėjui pateikus Migracijos departamentui papildomus įrodymus apie jo sveikatos būklę, bei įvertinus tai, jog pareiškėjui tik rekomenduota vengti ilgų kelionių, sėdėjimo, ir nenustačius ĮUTP 130 straipsnio 1,2 dalyje numatytų priežasčių, dėl kurių pareiškėją būtų draudžiama gražinti į užsienio valstybę. Tokių šio straipsnio nurodytų aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

ĮUTP 128 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija. Pažymėtina, jog tokių duomenų byloje nėra.

Teismas pažymi, jog atsakovas, priimdamas sprendimą pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, atsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę, ir vadovaudamasis ĮUTP 127 straipsnio 1 dalimi, kur numatyta, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, buvo numatytas pats ilgiausia galima terminas, per kurį užsienietis turi išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Taip pat teismas pažymi, jog pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis dėl medicininių priežasčių negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nors pareiškėjas nurodo apie sunkiai gyjančią traumą, pakartotinos operacijos būtinumą, bei būtinumą tęsti gydymą toje šalyje, kur jis pradėtas, pažymima, jog teismui yra pateikta tik 2024-09-11 ambulatorinio apsilankymo aprašymas, bei, teismui pareikalavus, 2024-12-06 ambulatorinio apsilankymo aprašymas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog daugiau medicininių dokumentų neturi, tad darytina išvada, jog po 2024-09-11 iki teismo posėdžio 2024-12-04, kai buvo pareikalauta papildomų medicininių dokumentų, pagrindžiančių teismo posėdžio metu nurodomas aplinkybes apie operacijos privalomumą ir gydymą toje pačioje šalyje, pareiškėjas pas gydytojus nesilankė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, pagal ĮUTP 39 straipsnio 3 punktą, jog užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, tad, vadovaujantis ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, ĮUTP 127 straipsnio 1 dalimi, priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas tokių ryšių neturi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis planuoja sudaryti santuoką su Lietuvos piliete, šiuo atveju reikšmės neturi. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ką ir padarė nagrinėjamu atveju. Migracijos departamentas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas šiuo metu Lietuvos Respublikoje randasi neteisėtai, atsižvelgęs į jo sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos..

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde prašo įpareigoti atsakovą priimti kitą sprendimą dėl nacionalinės vizos D, tačiau pats sprendimas apskųstas nėra. Teismas teismo posėdžio metu ši aplinkybė pareiškėjui buvo nurodyta, duomenų, jog sprendimas apskųstas, nėra.

Įvertinus virš išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas. Tuo pačiu atmetamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos A. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.