Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. J. 2022 m. lapkričio 4 d., apie 15:15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankoje laikomu šuns vedžiojimo pavadėlio laikikliu trenkė į D. N. priklausančio lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtą ir jį įlenkė, t. y. taip sugadino svetimą 161,26 Eur vertės turtą – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – sugadino svetimą 161,26 Eur vertės turtą – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtą.

3. Kaltinamasis S. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pripažįsta, kad 2022 m. lapkričio 4 d., apie 15:15 val., (duomenys neskelbtini), rankoje laikomu šuns vedžiojimo pavadėlio laikikliu trenkė į automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtą ir jį įlenkė. Tiek automobilio savininkę, tiek jos dukrą, įvykio dieną vairavusią automobilį, jis pažįsta seniai. Iki to įvykio jų tarpusavio santykiai buvo tiesiog kaip pažįstamų. Konfliktų tarpusavio jie neturėjo. Tą dieną kai įvyko šis įvykis, jis prisitvirtinęs pavadėlį vedžiojo savo šuniuką. Jam einat takeliu, kuris yra išmintas žmonių, bet neasfaltuotas, užsuko į tą takelį mašina ir priekiu į jį sustojo. Mergina, vardu R., kuri buvo už automobilio vairo, atsidarė dureles ir sėdėdama automobilyje pradėjo reikalauti, kad jis pasitrauktų, nes ji turi apsisukti. Jis nepasitraukė, jis stovėjo vietoje, nes ten nėra vietos kur trauktis, nes to takelio ant kurio stovėjo plotis 3-4 metrai, nebuvo kur jam trauktis, nes šone buvo tvora, o kitoje pusėje krūmai. Tada mergina užsidarė dureles, ir pypsėjo jam. Tada jam nepasitraukus, ta mergina pradėjo važiuoti savo vairuojamu automobiliu į jo pusę. Ji pavažiavo net nežino kiek, iki pusės metro į jį. Ji važiavo į jį, jis nesitraukė, o norėjo sustabdyti tą automobilį ir tikėdamas jį sustabdyti, dešinėje rankoje laikomu pavadėliu, t. y. pavadėlio plastikine dalimi, vieną kartą sudavė į to automobilio variklio gaubtą ir jį įlenkė. Jam tik sudavus į automobilį jis sustojo. Tada ta mergina pavažiavo gal 1 m. – 1,5 m. atgal ir išlipusi iš automobilio pradėjo rėkti savo mamai, kuri buvo namuose, kad jai įlenkė mašiną. Ji pradėjo jam grasinti, kad susitiks teisme. Jis neneigia, po visko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tai ne pirmas kartas, kai ta mergina užkerta jam kelią, o trečias. Jis supranta, kad savo elgesiu padarė turtinę žalą. Po to įvykio automobilio savininkė, R. motina, su juo apie jai padarytą žalą nieko nekalbėjo. Apie tai, kad ji kreipėsi į policiją, jis sužinojo iš tyrėjų. Dėl savo elgesio gailisi. Norėtų su kaimynais susitaikyti šioje byloje, tačiau kaip prie jų prieiti, gražiai susėsti ir sutarti, nežino. Tačiau šioje situacijoje jis jaučiasi kažkiek išprovokuotas, nes jei ta mergina nebūtų ant jo važiavusi, jis nebūtų trenkęs į automobilį, o kas būtų, jei jis būtų nugriuvęs, o ji nebūtų sustabdžiusi laiku to automobilio (b. l.99-102).

4. Kaltinamojo S. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja D. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. ji pažįsta jau daug metų. Su juo artimai nebendrauja, pasisveikina susitikę. Jau kuris laikas jo elgesys jos ir jos dukters atžvilgiu yra provokuojantis. Tai jis šunį vedžioja teritorijoje, kurią ji prižiūri, tai pasak jo, ji automobilį netinkamai statosi ir t.t. Apie tai, kad 2022 m. lapkričio 4 d. S. J. apgadino jai priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji sužinojo iš dukters. Ji ir duktė bendrai naudojasi tuo automobiliu. Tą dieną ji buvo namuose ir išgirdo kažkokį garsą, kurį išgirdo ir jos teta. Išėjusi į kiemą ji pamatė tik įvykio pabaigą, tai yra, išgirdo kaip jos duktė ir S. J. tarpusavyje apie kažką kalbėjosi. Tada jos duktė susijaudinusi kreipėsi į ją ir nurodė, kad S. trenkė į automobilį ir jį įlenkė. S. neneigė, kad trenkė. Bet į kalbas su ja nesileido. Dėl šio įvykio ji su dukterimi kreipėsi į policiją. Po to ji kreipėsi į įmonę dėl padarytos žalos nustatymo. Apžiūrėję automobilį meistrai nustatė, kad apgadintą variklio dangtį suremontuoti jai kainuos 389,93 Eur. Jos automobilis apdraustas paprastu automobilių civilinės atsakomybės draudimu, jis Kasko nedraustas, jai draudimo įmonė žalos neatlygins. Už automobilio apžiūrą meistrams ji sumokėjo 30 Eur. Šioje byloje ji reiškia viso 419, 93 Eur civilinį ieškinį. Automobilio po įvykio ji neremontavo, laukė kol bus atlyginta žala (b. l.40-43). Papildomai apklausta liudytoja D. N. parodė, kadangi tyrėjai ją ir S. J. suvedus policijos įstaigoje ir bandant juos tarpusavyje sutaikyti, jis elgėsi arogantiškai, iš jo žodžių ir laikysenos ji susidarė nuomonę, kad jis jaučiasi žeminamas to susitaikymo su ja, kad jis jam nereikalingas, kad jis yra verčiamas su ja taikytis, ji mano, kad savo galimybę, kuri jam buvo suteikta pabaigti šį procesą paprasčiau, jis jau išnaudojo ir nesutinka būti suvesta su juo dar kartą siekiant juos tarpusavyje sutaikyti (b. l. 61-63).

6. Liudytoja R. M. Ž. parodė, kad tą vyrą, kuris apgadino jos motinos automobilį (duomenys neskelbtini), pažįsta, tai jų kaimynas S. J.. Jų santykiai niekada nebuvo itin geri, tačiau jie nekonfliktuodavo. 2022 m. vasarą ji nustojo su juo sveikintis, kadangi pastebėjo, kad jis nebesisveikina su ja. Jis nereaguodavo į pastabas apie tai, kad jis vedžiodamas savo šunį nesusirenka jo išmatų. Jo elgesys jai atrodė toks provokuojantis, lyg jis norėtu, kad ji jam kažką pasakytų. 2022 m. lapkričio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, po pietų, tikslaus laiko neprisimena, ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jos gyvena akligatvyje, todėl ji, įvažiavusi į gatvelę, turi ją pravažiuoti, apsisukti ir tik tada gali pastatyti automobilį į jam įprastą stovėjimo vietą priešais savo namus. Tą dieną ji, vairuodama savo mamos (duomenys neskelbtini), kaip tik ketino apsisukinėti gatvelėje, tačiau negalėjo, kadangi ant važiuojamosios kelio dalies (šaligatvių nėra gatvėje jų, gatvė siaura) stovėjo S. J.. Ji pristabdžiusi vairuojamą automobilį ir atsidariusi langą jam pasakė: „tai gal pasitrauksit“. Jis jai pasakė: „ne, eik tu nachui“. Po jo tokių žodžių ji ilgai laikė automobilio garso signalą tikėdamasi, kad jis pasitrauks, bet jis nesitraukė, o stovėjo ir šypsojosi. Tada ji, rodydama jam, kad nervuojasi, kad žmogus pasitrauktų, pagazavo tuščia eiga (paspaudė gazo pedalą neįjungusi bėgio). Kadangi jis nesitraukė, ji pradėjo judėti vairuojamu automobiliu, pavažiavo minimaliai gal du sprindžius, o jis nesitraukė, o su kažkurioje rankoje laikomo plastikinio šuns pavadėlio rankena vieną kartą sudavė į jos vairuojamo automobilio kapotą (variklio dangtį) ir jį įlenkė. Prie to, pavadėlio kitoje pusėje, jai atrodo buvo pririštas šuo. Po tokio jo poelgio ji užgesino variklį automobilio ir išlipo iš automobilio ir bandė kalbėtis apie įvykį su S. J., bet jis nesileido į kalbas ir pasišalino. Tuo metu, kai įvyko tas įvykis, tai automobilyje buvo viena, nes savo keleives ji buvo išleidusi gatvelės pradžioje, o S. J. gatvėje taip pat buvo vienas su šuniu (b. l. 66-69).

7. Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: nuo (duomenys neskelbtini), patenkama į keliuką, kuriuo galima privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), toliau yra akligatvis. Jo bendras plotis yra 5,70 m. Pavaizduota nuotraukoje Nr. 1; 2; 3. Šio keliuko pabaigoje, kairėje pusėje yra kitas keliukas, kuris yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo bendras plotis yra 4 m., juo pravažiuoti negalima, nes ties viduriu yra į žemę įkaltas metalinis vamzdis. Vamzdis yra 9,31 m. atstumu nuo pirmojo keliuko krašto. Vamzdžio bendras aukštis yra 0,90 m., skersmuo 0,15 m. Minėto antrojo keliuko bendras plotis yra 4 m. Šio antrojo keliuko pradžioje yra vieta, kur įvyko konfliktas, kurio metu buvo apgadintas automobilio dangtis (b. l. 26-29).

8. ADB „Gjensidige“ pateikta informacija, kad dėl automobilio apgadinimo į draudimo įmonę, kurioje yra draustas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykis neregistruotas (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

9. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. J., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia rankoje laikomu šuns vedžiojimo pavadėlio laikikliu trenkė į D. N. priklausančio lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtą ir jį įlenkė, t. y. taip sugadino svetimą 161,26 Eur vertės turtą – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami S. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

10 Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmę mažinti 1/3 dalimi ir paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti kaltinamajam bendrauti su nukentėjusia D. N.. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

11. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas, skirdamas bausmę S. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. S. J. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (b. l. 82), baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį 3 kartus (b. l. 84-86). Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, savo noru atlygino padarytą žalą D. N. (b. l. 58), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Įvertinus šio teismo baudžiamojo įsakymo 13 punkte aptartas aplinkybes, S. J. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant šios bausmės trukmę mažesnę už vidurkį (BK 48 straipsnis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kaltinamajam S. J. skirtinas draudimas – draudžiama bendrauti su nukentėjusiąja D. N..

15. Kaltinamasis S. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

16. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su vaizdo įrašo kompaktiniu disku (b. l. 15), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

17. Byloje pateiktas D. N. ieškininis pareiškimas dėl 419,93 Eur turtinės žalos (b. l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo nukentėjusiajai D. N. pervesta 419,93 Eur suma, civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti S. J. bendrauti su nukentėjusiąja D. N..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su vaizdo įrašo kompaktiniu disku, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

D. N. civilinį ieškinį atmesti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.