- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 1-294-617/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26333-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
M. M. ( a. k (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-03-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-06-28 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį bauda 15 MGL dydžio; teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ) areštu 60 parų trukmės, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-06-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 60 parų trukmės ir bauda 15 MGL dydžio; teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-12-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų trukmės, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 50 parų trukmės ir bauda 15 MGL dydžio; teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-09-13 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ( dvi nusikalstamos veikos ) areštu 60 parų trukmės, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-12-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 60 parų trukmės ir bauda 15 MGL ( 564,90 € ) dydžio, kuri vykdoma atskirai, arešto bausmė atlikta 2020-01-31, paskirta bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono sav., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. M. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis 2021-08-02 apie 21.50 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono sav., tyčia, gulinčiam lovoje J. B. sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį, po to rankomis ištraukė J. B. iš lovos ant grindų, spardė gulintį J. B. kojomis į įvairias kūno vietas, suduodamas jam mažiausiai vieną smūgį į šonkaulių sritį, padarydamas jam kairiųjų VI, VII šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sukėlė J. B. fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., tame pačiame kaime gyvena ir J. B.. J. B. yra jo kaimynas, gyvena gretimame bute. 2021-08-02 vakare J. B. bute girdėjo triukšmą, užėjo į J. B. butą, matė, kad J. B. su I. I. stovi kambaryje ir barasi tarpusavyje. J. B. ir I. I. abu buvo neblaivūs, jis tą vakarą buvo blaivus. Kadangi J. B. barėsi su I. I., jis, priėjęs pastūmė J. B.. J. B. nuo pastūmimo nugriuvo kambaryje prie lovų. Gali būti, kad griūnant J. B. atsitrenkė į lovas ir susilaužė šonkaulius. Tada I. I. išėjo su juo ( M. M. ). Kitų kaimynų galėjusių girdėti konfliktą nėra. Kitame namo gale yra kaimynas, bet jis gyvena per kelis butus ir mano, kad girdėti negalėjo triukšmo. Su I. I. bendrauja, kartais išgeria kartu, į svečius vienas pas kitą užeina, artimų santykių nepalaiko. Mano, kad I. I. neturėtų priežasčių jį apkalbėti. Iki minėto konflikto su J. B. jis susitikinėjo su I. I., bendravo, dar ankščiau su I. I. palaikė artimus santykius. Gulinčiam lovoje J. B. jis smūgių nesudavė ir ant grindų gulinčio nespardė. Mano, kad I. I. ir J. B. meluoja. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jis dirba padienius darbus, oficialiai nėra įsidarbinęs, mėnesio pajamos sudaro apie 300 €, pašalpų negauna. Žino, kad J. B. gydėsi, apmokės tą ieškinį.
Nukentėjusysis J. B. paaiškino, kad įvykio dieną ( 2021-08-02 ) su I. I. pas vienus žmones nuo 8 ryto iki pat vakaro malkas krovė, po darbo tas žmogus pavaišino, davė vakarienę ir degtine pavaišino. Jis su Inga išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, pavalgė ir kartu grįžo namo. Namo iš (duomenys neskelbtini) kur krovė malkas iki (duomenys neskelbtini) grįžo pėsčiomis, jautėsi gerai, kaip „negėręs“, nes nedaug buvo išgėręs, degtinė nuovargį „numušė“ ir tiek, viską prisimena. Namo grįžo apie 19 val., atsigulė į lovą televizoriaus žiūrėti. Jokio barnio su I. I. namie nebuvo. Po kažkiek laiko išgirdo, kad kaimynas M. M. į duris beldžia ir kviečia išgerti, sakė “einam išgerti“. Tuo metu jis gulėjo lovoje, I. I. sėdėjo ant kitos lovos, televizorių žiūrėjo. Jis atsisakė eiti išgerti, ir M. M. pasakė, kad net durų neatidarys. Tada M. M. duris išlaužė, t. y. išplėšė durų kabliuką, užėjo į kambarį ir jam gulinčiam lovoje per veidą sudavė, tada ištraukė jį iš lovos ir ėmė kojom spardyti. Atėjęs į kambarį M. M. nieko nesakė, sudavė per veidą, tada ištraukė iš lovos ir ėmė kojom spardyti, tada dar traukė tolyn, gal į lauką norėjo ištraukti, bet jis ( J. B. ) įsikabino į lovos koją. M. M. buvo neblaivus, nes vos ant kojų laikėsi kai spardė. Kai M. M. išėjo jis paskambino į greitąją med. pagalbą. I. I. išėjo paskui M. M., kur išėjo I. I. nežino. Jis pats išsikvietė greitąją med. pagalbą, nes po sumušimo ėmė sunkiai kvėpuoti. Kai greitoji atvažiavo I. I. nebuvo. Greitoji jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, tada į priėmimo skyrių atvyko policijos pareigūnai. Jis buvo hospitalizuotas, du šonkauliai buvo sulaužyti, devynias paras ligoninėje gulėjo. Vėliau jis kalbėjo apie įvykį su I. I., ji sakė, kad išsigando ir dėl to išėjo ir greitosios nekvietė. Mano, kad M. M. jį sumušė, nes jis atsisakė eiti su pastaruoju išgerti ir I. I. neišleido eiti gerti. Įvykį matė I. I.. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų M. M. neturi.
Liudytoja I. I. paaiškino, kad įvykio dieną, galėjo būti 2021-08-02 apie 21.50 val., buvo tamsu, su J. B. buvo namie. Tuo metu su J. B. gyveno kaip šeima. Abu su J. B. buvo šiek tiek išgėrę, nes tvarkė malkas pas žmones. Kai grįžo namo, gal po kokių 20 min. atėjo M. M., kuris buvo neblaivus. Tai, kad M. M. neblaivus suprato pagal jo išvaizdą, bet tiksliai nežino ar M. M. iš tiesų buvo neblaivus. Kai M. M. atėjo, ji sėdėjo prie televizoriaus, J. B. buvo lovoje. Namai buvo užrakinti. M. M. išlaužė duris ir užėjo. M. M. nieko nesakė ir iš karto pradėjo mušti J. B.. Matė, kad M. M. sudavė J. B. kažkur į šoną, tiksliai nematė kur. Matė, kad spardė koja, tada M. M. ištraukė J. B. iš lovos ant grindų ir J. B. gulinčiam ant grindų spardė kojomis į šonus. Matė, kad M. M. J. B. mušė kojomis ir rankomis, mušdamas M. M. nieko neaiškino. Ji J. B. negynė, nes bijojo M. M., ji išėjo iš namų. Kitą dieną grįžo namo, bet J. B. namie nebuvo, žino, kad J. B. ligoninėje gulėjo, dėl to, kad buvo M. M. sumuštas. Po įvykio sužinojo, kad J. B. skambino į greitąją, gal policiją. Su M. M. nei įvykio dieną nei vėliau apie įvykį nieko nekalbėjo. Nežino dėl kokių priežasčių M. M. sumušė J. B.. Įvykio dieną, iki M. M. atėjimo, dėl kažko lyg ir ginčijosi su J. B..
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021-08-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ( I t. b. l. 18-29 ) pagrindu pagal J. B. pranešimą, kad 2021-08-02 apie 21.50 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono sav., įsibrovė pažįstamas M. M., kuris ėmė pareiškėją mušti, trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį ir nugriuvusiam ant grindų tris kartus spyrė koja į krūtinės ląstą, taip mušdamas sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą.
Iš 2021-08-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ( I t. b. l. 18-29 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono sav., tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta, teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
Iš 2021-09-21 kitų objektų apžiūros protokolo ( I t., b. l. 83-86 ) matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas ( I t., b. l. 83-85 ) 2021-08-02 užfiksuotas skambučio įrašas. Nustatyta, kad 2021-08-02 į Bendrojo pagalbos centrą paskambino vyriškis, kuris prisistatė J. B., 59 m. amžiaus, kuris paaiškino, kad jo kaimynas M. M. jį sumušė, ir išėjo su jo sugyventine. Jam reikia greitosios medikų pagalbos, kraujuoja iš nosies ir burnos, lūpų srities. Vyriškio balsas buvo ramus, aiškiai atsakinėjo į Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pateiktus klausimus.
Iš 2021-08-03 asmens apžiūros protokolo ( I t., b. l. 42-48 ) matyti, kad vizualiai, nepažeidžiant asmens orumo, apžiūrėtas J. B., apžiūros metu užfiksuotas J. B. veido dešinio smilkinio srities patinimas, kairės pusės krūtinės srityje – kraujosruvos, ant viršutinės lūpos matyti galimai kraujo dėmės.
Iš 2021-08-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2116/2021(01) ( I t., b. l. 105-108 ) matyti, kad J. B. nustatyti kairiųjų VI, VII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2021-08-03. J. B. nustatyti kairiųjų VI, VII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punkto komentaru, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. B. nustatyti kairiųjų VI, VII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu padalyti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. J. B. nustatyti kairiųjų VI, VII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu galėjo susidaryti ir sudavus smūgį. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimo susidarymo mechanizmą nėra galimybės dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose.
Iš 2021-12-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( I t., b. l. 59-65 ) matyti, kad nukentėjusysis J. B. įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu parodė kaip M. M. 2021-08-02 sudavė smūgius jam ir patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( I t., b. l. 53-56 ).
Iš 2021-12-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( I t., b. l. 70-77 ) matyti, kad liudytoja I. I. įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu parodė kaip M. M. 2021-08-02 sudavė smūgius J. B. ir patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-08 duotus parodymus ( I t., b. l. 69-72 ).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003-05-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158-A1-86, 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas ( LR BK 135 str. )“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( 7.1. punktas ) arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo ( 7.2. punktas ).
Kaltinamasis M. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, nurodė, kad išgirdęs triukšmą J. B. bute, užėjo į butą ir bute pastūmė J. B., dėl ko pastarasis nukrito ant grindų ir krisdamas galėjo sulaužyti šonkaulius.
Nukentėjusysis J. B. nurodė, kad įvykio dieną 2021-08-02 vakare apie 21.50 val., jam būnant namuose su I. I., su kuria įvykio metu palaikė šeiminius santykius ir gyveno nesudaręs santuokos, išgirdo į buto duris beldžiant kaimynystėje gyvenantį M. M., kuris siūlė išgerti alkoholio, tačiau nukentėjusiajam atsisakius, M. M. išlaužė durų kabliuką, pateko į butą ir jį sumušė – sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, rankomis ištraukė nukentėjusįjį iš lovos ir mušė gulintį ant grindų į įvairias kūno vietas bei sudavė mažiausiai vieną smūgį į šonkaulių sritį. Nukentėjusysis tiek apklausiamas teismo posėdyje, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( I t., b. l. 18-29, 53-56 ) davė išsamius ir nuoseklius parodymus, taip pat savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ( I t., b. l. 59-65 ). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina Policijos registruojamų įvykių registro išrašas ( I t., b. l. 30-33 ), iš kurio matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą nukentėjusysis kreipėsi 2021-08-02 21:55 val., nurodė, kad prieš 5 min. jį sumušė kaimynas M. M., spardė kojomis, jaučia skausmą šonuose, praskeltos lūpos, kraujuoja iš nosies, tiek garso įrašo, padaryto nukentėjusiajam skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra ( I t., b. l. 83-85, 86-89 ). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja I. I., kuri nurodė, kad M. M. išlaužė duris, pateko į butą ir sumušė J. B., bei patvirtino, kad matė kaip M. M. J. B. sudavė smūgį ranka, ir kad rankomis ištraukęs J. B. iš lovos spardė nukentėjusįjį gulintį ant grindų. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais liudytojos I. I. parodymais, analogiškus teisme duotiems parodymams, liudytoja I. I. davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ( I t., 69-72, 73-80 ). Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas teisme kaltinamasis M. M. nurodė nemanantis, kad liudytoja I. I. galėtų dėl kokių nors priežasčių kaltinamąjį apkalbėti, tokių aplinkybių nenustatyta ir bylą nagrinėjant teisme. Be to, nukentėjusysis J. B. dėl pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi tuoj pat po įvykio – 2021-08-22 21.59 val. ( I t., b. l. 30 ), VšĮ Švenčionių r. ligoninėje apžiūrėtas 2021-08-02 22.32 val., kur jam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas ( I t., b. l. 95 ), dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo 2021-08-02 iki 2021-08-10 gydytas VšĮ Švenčionių r. ligoninėje ( I t., b. l. 121 ), jam padaryti sužalojimai – kairiųjų VI, VII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galėjo susidaryti ir sudavus smūgį ( I t., b. l. 105-108 ). Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus galėjo padaryti kitas asmuo ar asmenys, tokių duomenų nenurodo ir kaltinamasis. Esant šių aplinkybių visetui, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo M. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė būdamas neblaivus ( tikslus girtumo laipsnis nenustatytas ). Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato tokio kvalifikuojančio požymio kaip veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertintinas kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai tik tada, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ( LR BK 54 straipsnio 2 dalis ).
Kaltinamasis M. M. sudavė smūgius kumščiu ir kojomis J. B., tokiu būdu tiesiogine tyčia smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą ir padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis M. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nukentėjusysis J. B. ir liudytoja I. I. nurodė, kad įvykio metu M. M. buvo neblaivus. Apie tai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, nukentėjusysis ir liudytoja sprendžia iš kaltinamojo elgesio ir išvaizdos. Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu buvo blaivus. Nukentėjusiajam J. B. 2021-08-02 23.32 val. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas, liudytoja I. I. patvirtino, kad tiek ji, tiek J. B. iki įvykio vartojo alkoholį, šios aplinkybės teismo vertinimu galėjo turėjo įtakos kaltinamojo blaivumo vizualiam vertinimui, byloje nėra kaltinamojo neblaivumą neabejotinai patvirtinančių duomenų, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių neabejotinai spręsti, kad kaltinamasis M. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėta teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 15 MGL dydžio ( 564,90 € ) bauda, baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pragyvena iš padienių darbų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus LR BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą sankciją – areštą. Vadovaujantis LR BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-09-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa ( I t., b. l. 116-122 ) pareiškė civilinį ieškinį dėl 546,63 € dydžio turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už J. B. suteiktas gydymo paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Nukentėjusiajam J. B. VšĮ Švenčionių rajono ligoninė buvo suteiktos gydymo paslaugos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, teismas M. M. pripažino kaltu nesunkiai sutrikdžius J. B. sveikatą, Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, kaltinamasis M. M. su ieškiniu sutiko, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjant bylą teismas turėjo 16,74 € ( 9 x 1,86 € ) dydžio išlaidas, susijusias su teismo šaukimų siuntimu, kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ( LR BPK 103 straipsnio 6 dalis ) ir priteistinos iš kaltinamojo M. M. valstybės naudai ( LR BPK 105 straipsnis ).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022-02-14 pateikė pažymą Nr. (12.32Mr)PT-1293 Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 118,50 €. Kaltinamąjį M. M. LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas R.Giruckienė. Pagal LR BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamasis M. M. teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, jį teisme gynė advokatas LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, bet, kaip pats paaiškino, dirba padienius darbus, oficialiai nėra įsidarbinęs, mėnesio pajamos sudaro apie 300 €, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti 50 € dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį areštu – 90 ( devyniasdešimties ) parų trukmės.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu M. M. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019-09-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti M. M. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų trukmės, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ( Technikos g. 34, Kaunas ) ir baudą 15 MGL ( 564,90 € ) dydžio, kuri vykdoma atskirai. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo dienos.
Išaiškinti nuteistajam M. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku, atvykti atlikti arešto bausmę į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ( Technikos g. 34, Kaunas ). Nuteistajam per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš M. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 546,63 € ( penkis šimtus keturiasdešimt šešis € 63 ct ) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 546,63 € ) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. 50 € ( penkiasdešimt € ) turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai ( įmokos kodas 5630 ).
Priteisti iš M. M. valstybės naudai 16,74 € ( šešiolikos € 74 ct ) dydžio pašto išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.