Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-362-1109/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-03Kauno apylinkės teismas
  2. T-346-1109/2022Nutartis · 2022-03-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-03
Bylos Nr.
1-362-1109/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08599-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
N. R.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-362-1109/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08599-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nukentėjusiajai N. R., jos atstovui advokatui V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2021 m. kovo 20 d. apie 23.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su N. R. metu, tyčia ją rankomis pastūmė, pargriaudamas ant grindų, ko pasekoje sukėlė nukentėjusiajai N. R. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairėje čiurnoje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimą, kairio šokikaulio panirimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. su žmona pasikvietė N. R. pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti. N. R. atvyko su draugu ir dviem sūnumis. Jie vartojo alkoholį, o vaikai žaidė. Vakaro eigoje N. R. susipyko su savo draugu ir įvyko konfliktas, kurio metu N. R. kelis kartus trenkė savo draugui per veidą ir išėjo į virtuvę. A. B. žmona pasakė, kad nenori problemų, todėl prašė jų išvažiuoti, po to įvyko konfliktas tarp jo žmonos ir N. R.. Tuo metu jis paskambino policijai. Paskambinęs pasakė, kad vyksta konfliktas ir namuose yra nepageidaujamų žmonių. Nukentėjusioji, išgirdusi, kad jis skambina policijai, iš virtuvės priėjo prie jo, o jis ją pastūmė. Jis su ranka ją stūmė nuo savęs. Dėl to jai galėjo lūžti koja. Konflikto detalių gerai nepamena, nes buvo išgėręs. Policija būdama kieme iškvietė greitąją. Būdamas lauke matė, kaip N. R. įstriksėjo į greitosios pagalbos automobilį. Ar ji kuom nors skundėsi, nepamena. Atsimena, jog N. R. prašė nekviesti policijos. Pripažįsta, kad kaltinime nurodyti padariniai N. R. galėjo atsirasti po jo pastūmimo. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiąja, kadangi neturi numerio, o per ,,Facebook“ yra užblokuotas. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 16.00 val. kartu su sugyventiniu V. K. atvyko į svečius pas savo draugus R. B. ir A. B. į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būdami pas draugus svečiuose, visi kartu bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.50 val. tarp jos ir draugų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. išėjo iš kambario, o A. B. atsistojęs agresyviai priėjo prie jos ir rankomis stipriai ją pastūmė ją, dėl ko ji krisdama nagais brūkštelėjo jam per veidą. Kai A. B. stūmė ją, čiurnos srityje pajuto skausmą, galėjo būti, kad buvo nikstelėjo koją. Ji suriko, kad skauda koją, šiaip ne taip atsistojo nuo grindų. Tada R. B. agresyviai pribėgusi prie jos visa jėga dar kartą ją pastūmė. Po ko ji dar kartą nugriuvo, suklupdama ant kelių ir bandydama atsistoti pamatė, kad net neturi ant ko priminti, nes kojos pėda persisukusi. Ji vis bandė stotis, bet pėda nelaikė ir vėl griuvo ant grindų. R. B. su A. B. stovėjo ir žiūrėjo. V. K. grįžęs pamatė, kad R. B. norėjo jai trenkti, jis paėmė N. R. ant rankų ir išnešė į automobilį, pasodino ant galinės sėdynės, užrakino ir nuėjo surinkti likusių jų daiktų. Vaikai miegojo, todėl buvo nusprendę iškviesti Kaune gyvenančią tetą, kad paimtų vaikus. Atvažiavo policijos pareigūnai, iš paskos atėjo V. K., atvažiavo medikai. Atvykę greitosios pagalbos medikai ją apžiūrėjo ir detalesniems tyrimams išvežė į LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyrių. Gydymo įstaigoje buvo atlikti detalūs medicininiai tyrimai ir konstatuoti kairės kojos sužalojimai: lateralinės kulkšnies lūžis (S82.6); blauzdikaulio apatinės dalies lūžis (S82.3). Medikai pasiūlė likti gydymo įstaigoje stacionariam gydymui, nes būtina kojos operacija. Gydymo ji atsisakė, nes gyvena Šiauliuose ir toliau gydėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur iki šiol jai buvo atliktos dvi kojos operacijos (1 t., b. l. 4–6, 23–24).

N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad turtinę žalą sudaro vaistai tuo laikotarpiu, kol buvo operacijos ir po jos. Išlaidos nakvynei – 81 Eur. Jai buvo priskirti vaistai nuo skausmo, įtvarai, tirpalas žaizdoms rašyti. Kadangi vartojo daug vaistų, teko gerti vaistus nuo skrandžio. Patyrė dvi operacijas, viena buvo 2021 m. balandžio 2 d., kita – 2021 m. balandžio 6 d. Kaune operacijos atsisakė, nes gyveno Šiauliuose, jau būdama Šiauliuose kitą dieną išsikvietė greitąją, tačiau nebuvo galima operuoti, nes koja buvo ištinusi, todėl po 6 dienų vėl vyko atgal į gydymo įstaigą. Nedarbinga buvo nuo kovo mėnesio iki lapkričio 2021 m. lapkričio 12 d. Dėl įvykio ji patyrė stresą, negalėjo užmigti, nusiraminti. Jautė didelius skausmus. Kai po 10 savaičių nusiėmė įtvarą, galvojo, jog liks šluba. Kai buvo nuimtas įtvaras, buvo sunku eiti. Buvo reabilitacija. Jos organizmas atmetė metalus, bet nebuvo galima jų išimti, jai tindavo ir pūliuodavo. Jai yra sudėtinga dirbti 12 valandų, kadangi pradeda koja tinti, kaupiasi vandenys, pūliai, kuriuos reikia vis išvalyti. Darbe, kai reikia stovėti, jaučia diegimą per čiurną, pradeda koja tinti, spaudžia per čiurną, gali avėti tik sportbačiais. Metalus bus galima išimti tik po metų. Ji negalėjo automobilio vairuoti su mechanine pavarų dėže, buvo nesmagu ir su ramentu vaikščioti. Žmonės žiūrėjo lyg būtų ji su kažkokia negalia. Vaikais tuo metu rūpinosi V. K., kuriam perlaido vaikus, nors jie nesusituokę. Vaikų tėvas užsienyje, su juo išsiskyrusi. Jai buvo dažnai leidžiami vaistai nuo skausmo, gėrė antibiotikus ir „Nimesil“, buvo skirti vaistai nuo nemigos.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 16.00 val. su sugyventine N. R. atvyko pas bendrus draugus – A. B. ir jo sutuoktinę R. B. į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 00.00 val. N. R. ir R. B. pradėjo konfliktuoti, manė, kad tai nereikšmingas barnis ir išėjo vienas į lauką parūkyti. Būnant lauke, paskambino A. B., kuris pasakė, kad moterys pradėjo isterikuoti, todėl nedelsdamas grįžo į kambarį ir pamatė N. R., kuri stovėjo pasirėmusi į staktą. N. R. jam pasakė, kad jai išsuko kairę koją. Pažiūrėjęs į jos kairę koją suprato, kad ją reikia vežti į ligoninę, išvedė N. R. į lauką ir pasodino į nuosavą automobilį tam, kad galėtų grįžti į kambarį, paimti likusius daiktus. Grįžo į butą, kuriame buvo likę A. B. ir R. B.. Jie paaiškino, kad susipyko su N. R.. Jis pasiėmė visus likusius savo daiktus ir grįžo prie automobilio, kuriame buvo N. R.. Bededant daiktus į automobilio bagažinę pamatė, kaip į kiemą įvažiuoja policijos pareigūnai. Tada policijos pareigūnai iškvietė M. A. GMP Neringą pristatė LSMU Kauno ligoninę. Nematė, kaip N. R. buvo sužalota koja (1 t., b. l. 69–70, 73–74).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 14.00 val. – 15.00 val. N. R. su V. K. ir vaikais atvažiavo pas ją su sutuoktiniu į namus pasisvečiuoti. Apie 23.00 val., tarp jos ir N. R. kilo žodinis konfliktas. A. B. iškart paskambino policijai. Tai išgirdusi N. R. pradėjo šaukti, bijojo, kad vaikų teisės neišsivežtų vaikų, kadangi ji buvo neblaivi ir išbėgo per duris. V. K. išbėgo paskui N. R.. Vėliau jis grįžo pasiimti vaikų. Kažkuriuo momentu atvažiavo greitoji pagalba, policijos pareigūnai. A. B. išėjo į kiemą pakalbėti su policijos pareigūnais, kad leistų vaikams grįžti pas juos, kad neatimtų. V. K. parvedė vaikus, paguldė toliau miegoti, bet jam paskambino iš traumatologinio punkto ir liepė atvažiuoti pasiimti N. R.. V. K. su taksi išvažiavo į ligoninę, vaikai liko miegoti. Ji su A. B. snaudė, kai grįžo V. K. kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnai nufotografavo butą ir išvažiavo, o V. K. pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Sekmadienį V. K. parašė perduoti vaikų ir N. R. daiktus. Ji viską sudėjusi išmetė pro langą, daugiau su jais nebendravo. Nežino, kur N. R. susilaužė koją, kadangi iš jų buto ji bėgte išbėgo. Niekas jos bute nestūmė, ji nebuvo pargriuvusi (1 t., b. l. 80–81).

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), penktajame namo aukšte, buto langai yra į automobilių stovėjimo aikštelės pusę. 2021 m. kovo 20 d., apie 23.30 val. pabudo nuo triukšmo, sklindančio iš kiemo. Girdėjo moterišką spygaujantį balsą. Pažiūrėjęs pro atidarytą buto langą, pamatė sidabrinės spalvos automobilį ,,M. G.“, šalia kurio stovėjo vyras ir automobilyje buvo užrakinęs moterį. Vyras nuėjo nuo automobilio, o moteris, likusi automobilio viduje, toliau šaukė: ,,išleisk“, dar šaukė: ,,tie dalbajobai sulaužė man koją, o tu juos gini“. Girdėjosi duslūs smūgiai į automobilio stiklą iš vidaus, bet nesimatė su kuo moteris daužo. Liudytojas paskambino pagalbos telefonu 112 ir toliau pro langą stebėjo, kas vyksta. Tada prie automobilio dar buvo priėjęs kitas vyras, mano, kad praeivis, kuris klausė, kur ta moteris gyvena. Tuomet jis paskambino pareigūnams antrą kartą, kadangi matė, jog ne ten nuvažiavo policijos tarnybinis automobilis. Per tą laiką, kol telefonu kalbėjo su policijos pareigūnais, kaip privažiuoti prie automobilio, pamatė, kad tas praeivis pasišalinęs, o prie automobilio stovėjo vairuotojas, buvo atidarytos automobilio galinės durelės. Matė sėdintį mažametį vaiką, vyras bandė raminti moterį. Tada privažiavo policijos pareigūnai, greitosios pagalbos medikai (1 t., b. l. 87–88).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galėjo būti 2021 m. kovo 20 d., apie 00.00 val., kai patruliuodamas su kolega nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur prie kieme stovinčio automobilio vyko konfliktas. Atvykę pamatė prie automobilio stovintį vyrą, automobilyje sėdėjo moteris ir mažamečiai vaikai. Po to minėta moteris iš automobilio išlipo, ji buvo neblaivi, agresyvi, skundėsi, kad kažkas jai koją sulaužė, pyko ant savo vyro. Nukentėjusiajai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1t., b. l. 93–94).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–11, 13–19).

Iš specialisto išvados Nr. G 762/2021 (02) matyti, kad N. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimas, kairio šokikaulio panirimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 39–41).

Iš specialisto išvados Nr. G 971/2021 (02) matyti, kad kairės čiurnos sąnario trauma, panirus šokikauliui ir lūžus kairės čiurnos išoriniam kulkšneliui be tiesioginės trauminės jėgos poveikio į lūžusią vietą, galėjo būti padaryta staigiai pasukus kairę pėdą per čiurnos sąnarį griuvimo metu. Poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje galėjo būti padaryta atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tiek būnant vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje (1 t., b. l. 45–46).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefoninis pranešimas apie įvykį, iš kurio matyti, kad A. B. skambina BPC numeriu, prašo iškviesti policiją, nes namuose yra moteris, kuri nesutinka išeiti (1 t., b. l. 125–127).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas iš įvykio vietos, iš kurio matyti, kad vyriškais aiškina, jog jo sugyventinė padaugino alkoholio, o automobilyje sėdinti moteris aiškina, kad, būnant svečiuose, žmonės iš antro aukšto jai sulaužė koją, o jos sugyventinis minėtus asmenis gina. Matyti, kaip moteris šokinėja ant dešinės kojos, kairės kojos neprimina (1 t., b. l. 130–132).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. tyčiniais veiksmais sukėlus N. R. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdžius sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų V. K., R. B., M. K., V. B. parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. pas jį su žmona į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasisvečiuoti buvo atvykusi N. R. su draugu ir dviem sūnumis. Visi vartojo alkoholį. Vakaro eigoje tarp nukentėjusiosios ir jo sutuoktinės kilo konfliktas, kurio metu jis skambino policijai su prašymu pašalinti konfliktuojančią nukentėjusiąją. Jam beskambinant prie jo priėjo nukentėjusioji, kuri nenorėjo, kad jis kviestų policiją, nes bijojo prarasti vaikus, o jis ją su rankomis nuo savęs stūmė, dėl ko ši galėjo susižaloti koją. Šie parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog besisvečiuojant pas (duomenys neskelbtini) namuose kilo konfliktas, kurio metu A. B. rankomis stipriai pastūmė ją, dėl ko ji krito, čiurnos srityje pajuto skausmą, po ko iš lauko sugrįžęs V. K. ją nuvedė į lauke stovėjusį automobilį, o atvykusi greitoji medicinos pagalba nugabeno ją į gydymo įstaigą, kur buvo nustatyti sužalojimai čiurnos srityje. V. K. patvirtino, jog viešint pas kaltinamąjį ir jo sutuoktinę, kilo konfliktas, kurio metu jis išėjo į lauką parūkyti, o grįžęs matė nukentėjusiąją pasirėmusią į staktą, kuri sakė, kad jai išsuko koją, pamatęs jos kairę koją, suprato, kad N. R. reikia vežti į ligoninę. Išvedęs N. R. į lauką, pasodino ją į automobilį. Liudytojas pareigūnas V. B. patvirtino, jog atvykus į iškvietimą, neblaivi, agresyvi moteris, sėdėjusi automobilyje, skundėsi, kad jai kažkas sulaužė koją. Liudytojas M. K., įvykio vakarą pabudęs nuo triukšmo, per langą matė sidabrinės spalvos automobilį ,,M. G.“, šalia kurio stovėjo vyras ir automobilyje buvo užrakinęs moterį, kuri būdama automobilio viduje šaukė, kad jai buvo sulaužyta koja, daužė automobilio stiklą. Pareigūno ir minėto liudytojo parodymus patvirtina ir pareigūnų vaizdo kamerų garso ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji aiškina, jog jai žmonės, pas kuriuos svečiavosi, sulaužė koją.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes, mechanizmą, o būtent tai, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado griuvimo metu patvirtina ir specialistų išvados, kuriose nukentėjusiajai N. R. įvykio metu buvo konstatuota poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimas, kairio šokikaulio panirimas, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti staigiai pasukus kairę pėdą per čiurnos sąnarį griuvimo metu.

Iš visų šių įrodymų visumos darytina išvada, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo neteisėto elgesio – tyčinio pastūmimo, dėl kurio nukentėjusioji griuvo, pasekmė ir yra tiesiogiai susijęs su šiais veiksmais priežastiniu ryšiu.

Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, kad jai sužalojimai atsirado dėl to, kad ji griuvo tyčia pastumta kaltinamojo, kaltinamojo parodymus, kad jis pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko jai galėjo būti sužalota koja, o taip pa ir kitus aptartus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai aiškino, jog ji buvo sužalota žmonių, pas kuriuos svečiavosi, specialisto išvadas, kurios patvirtina nukentėjusiosios ir kaltinamojo nurodytą kairės kojos čiurnos srities sužalojimų atsiradimo mechanizmą – griuvus, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 23.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su N. R. metu, tyčia ją rankomis pastūmė, pargriaudamas ant grindų, ko pasekoje sukėlė nukentėjusiajai N. R. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairėje čiurnoje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžimą, kairio šokikaulio panirimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suprato, jog tyčia pastūmus nukentėjusiąją, ši gali griūti, o griūdama patirti fizinį skausmą ar kitokio pobūdžio sužalojimus, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl BK 38 straipsnio

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 21 d. susitarimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji N. R. ir kaltinamasis A. B. sutaria, kad nukentėjusiajai N. R. yra padaryta 263,33 Eur turtinė žala ir 500 Eur neturtinė žala, iš viso 763,33 Eur žala, kurią nukentėjusiajai kaltinamasis įsipareigojo atlyginti dalimis iki 2022 m. gruodžio 25 d. pinigines lėšas pervedant į N. R. AB ,,SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant ,,Žalos atlyginimas“, nurodytas mokėjimo grafikas. Susitarime nurodyta, jog nukentėjusioji N. R. ir kaltinamasis A. B. pareiškia, kad atlyginus nukentėjusiajai padarytą žalą vienas kitam jokių pretenzijų neturės. N. R. neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BPK 38 straipsniu ir baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas tai pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, sutiko atlyginti teritorinės ligonių kasos ieškinį bei susitarė su nukentėjusiąją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau pažeidimai nesusiję su smurtiniu ar agresyviu elgesiu, į tai, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiosios atsiprašė, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje N. R. pateikė 263,33 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai ir 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 58–60,64, 66). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. R. ir kaltinamasis A. B. pateikė susitarimą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji N. R. ir kaltinamasis A. B. sutaria, kad nukentėjusiajai N. R. yra padaryta 263,33 Eur turtinė žala ir 500 Eur neturtinė žala, iš viso 763,33 Eur žala, kurią nukentėjusiajai kaltinamasis įsipareigojo atlyginti dalimis iki 2022 m. gruodžio 25 d. pinigines lėšas pervedant į N. R. banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė dėl žalos atlyginimo, patvirtintinas jų susitarimas.

Byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2 047,52 eurų žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad už pacientės N. R. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 2 047,52 eurų (1 t., b. l. 99–103). Duomenų, kad Kauno teritorinei ligonių kasai būtų atlygintos gydymo išlaidos, nėra, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo priteistina 2 047,52 eurų suma Kauno teritorinei ligonių kasai.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiąją N. R. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas V. P.. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, jog teisinės pagalbos išlaidos sudaro 860,87 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą. Iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad advokato V. P. suteiktas antrinės paslaugas išlaidas sudaro 860,87 Eur suma (2 t., b. l. 22–24). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų, kad kaltinamasis dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti, ar būtų kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negalėtų atlyginti šių išlaidų, nėra, todėl iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai išieškotina 860,87 Eur suma už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 128), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja N. R., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2021 m. gruodžio 21 d. susitarimo protokolą, kuriuo nukentėjusioji N. R. ir kaltinamasis A. B. sutaria, kad nukentėjusiajai N. R. yra padaryta 263,33 Eur turtinė žala ir 500 Eur neturtinė žala, iš viso 763,33 Eur žala, kurią nukentėjusiajai N. R. kaltinamasis A. B. įsipareigoja atlyginti dalimis iki 2022 m. gruodžio 25 d. pinigines lėšas pervedant į N. R. AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Žalos atlyginimas“, sekančiu mokėjimo grafiku:

1. iki 2022 m. sausio 25 d. sumokėti 103,33 Eur (vieną šimtą tris eurus 33 cnt);

2. iki 2022 m. vasario 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

3. iki 2022 m. kovo 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

4. iki 2022 m. balandžio 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

5. iki 2022 m. gegužės 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

6. iki 2022 m. birželio 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

7. iki 2022 m. liepos 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

8. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

9. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

10. iki 2022 m. spalio 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

11. iki 2022 m. lapkričio 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų);

12. iki 2022 m. gruodžio 25 d. sumokėti 60 Eur (šešiasdešimt eurų).

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo A. B. 2 047,52 (du tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 52 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. į valstybės biudžetą išieškoti 860,87 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 87 ct) už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė