Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-29Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
1A-50-337/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38080-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-337/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38080-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės, Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei R. T.,nuteistajai L. R.,nuteistosios gynėjai advokatei V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir jai paskirta bausmė - 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. R. paskirta bausmė - 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d. į paskirtą bausmę įskaitytas L. R. sulaikymo laikas nuo 2018-08-08 iki 2018-08-09 ir L. R. paskirta galutinė bausmė - 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., BK 68 str. L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., 6 d., L. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai priklausantį automobilį „Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris(duomenys neskelbtini).

Iš L. R. priteista 78,65 Eur proceso išlaidų Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str. 1 d., L. R. nustatytas šešių mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteista už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault M. S.”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir L. R. atžvilgiu paskirti švelnesnę bausmę – mažesnę piniginę baudą. Taip pat skundu prašoma netaikyti automobilio ,,Renault M. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, paskiriant konfiskuotiną 300 eurų sumą lygią minimo automobilio vertės. Skunde teigiama, kad paskiriant L. R. bausmę teismas turėjo vadovautis BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Teigiama, kad paskirtos 1900 eurų baudos Apeliantė finansiškai negalės sumokėti. Nurodoma, kad L. R. jau ilgą laiką yra bedarbė, registruota darbo biržoje, pajamų neturi, turi rimtų sveikatos problemų. Teigiama, kad Apeliantės oficialios pajamos yra 120 eurų gaunama socialinė pašalpa, šie pinigai skirti nusipirkti būtiniausius medikamentus ir maisto. Nurodoma, kad L. R. praeityje nėra teista dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuri buvo atsitiktinio pobūdžio, labai gailisi. Pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymu Apeliantė nesukėlė neigiamų pasekmių. Teigiama, kad automobilis Apeliantei reikalingas vykti pas gydytojus, kadangi visuomeninis transportas jos gyvenamajame mieste nevažinėja. Tikinama, kad automobilį L. R. nusipirko už skolintus pinigus, kurių iki šios nėra atidavusi skolos davėjui.

Atsiliepimu į nuteistosios L. R. skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroras A. M. prašo L. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad teismas Apeliantei skyrė švelniausią bausmės rūšį numatytą BK 281 str. 7 d. sankcijoje ir nustatė sankcijos minimumui artimą jos dydį. Pažymima, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryto nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamos veikos darymui.

Teismo posėdžio metu L. R. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistoji L. R. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant L. R. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su L. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme - prašoma ją mažinti. Taip pat keliamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo bei prašoma išdėstyti skirtos bausmės – baudos mokėjimą dalimis.

Dėl bausmės

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 str., – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 dalys).

Už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino L. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., ir jai paskyrė galutinę bausmę – 38 MGL (1900 Eur) baudą. Skirdamas bausmę nuteistajai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajai paskyrimui, tai yra į tai, kad L. R. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į kaltininkės asmenybę (anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, nedirba, registruota darbo biržoje, yra brandaus amžiaus). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistosios L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė L. R. švelniausią BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudą. Įvertinus apeliantės asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Aplinkybių, kuriomis remiantis L. R. paskirta bausmė – bauda galėtų būti dar labiau švelninama vadovaujantis BK 62 str. 1, 2 dalies ar 54 str. 3 d. pagrindais, nenustatyta.

Nuteistoji savo prašymą švelninti jai paskirtą bausmę argumentuoja prasta sveikata, mažomis pajamomis, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad bausmės už nusikaltimo padarymą paskyrimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikrų apribojimų nuteistajai taikymu. Šie apribojimai turi būti proporcingi ir tinkamai individualizuoti, tačiau taip pat turi paveikti nuteistuosius laikytis įstatymų, užtikrinti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti kitų bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nemano, kad nuteistajai paskirta 38 MGL dydžio bauda aiškiai neatitinka proporcingumo reikalavimų, todėl, kaip minėta, ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl BK 72 str. taikymo

Skundu prašoma netaikyti automobilio ,,Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią 300 eurų sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, ne kartą yra konstatavęs, kad BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 str., požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-261-489/2018 ir kitos). Todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 str. 7 d., neblaiviam vairuotojui priklausančio (ir jo vairuoto) ar kito asmens sąmoningai tokiam neblaiviam kaltininkui patikėto automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. BK 72 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 str. 3 d. numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamąjį įstatymą ši baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Iš to išplaukia išvada, kad turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra imperatyvi baudžiamojo poveikio priemonė.

Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Skunde apeliantė nurodė, jog niekur nedirba, gauna labai mažas pajamas, kurių vos užtenka vaistams įsigyti, o automobilį pirko iš skolintų pinigų. Teismo vertinimu, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi jos kraujyje esant 2,38 promilės alkoholio. Aplinkybės, susijusios su jos materialine padėtimi bei poreikiais, L. R. buvo žinomos ir prieš jai darant nusikalstamą veiką, o priimdama sprendimą vairuoti automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl kilusių pasekmių yra atsakinga ji pati. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko švelniausią BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ir nustatė jos dydį, kuris yra artimas minimaliam, o pritaikius BK 64¹ straipsnį – dar sumažintas trečdaliu, nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiai kaltininkei priklausantį automobilį, kurio vertė 600 Eur (42 b. l.), nėra pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą nuteistosios atžvilgiu taikė pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti dalyje dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nuteistosios skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasDanutė ŠvitinienėAlgirdas Gaputis