Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-602-596/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: eI3-602-596/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01356-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: A. Z.
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: viešajai įstaigai „Ekoagros“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-602-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01356-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Ekoagros“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 21R-206 (AG-102/02-2020); 2) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, NMA arba Agentūra) 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. BR6-3746267 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir NMA sprendimas) tose dalyse, kuriose: a) nustatyti netinkami paramai bl3 ir bl9 plotai; b) nustatytas neatitikimas „Įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote)“; c) laukas neatitinka sėjomainos reikalavimų; 3) įpareigoti atsakovę NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 19-1011899843-A1-1 (toliau – ir Paraiška) ir 2019 m. birželio 5 d. prašymą dėl Paraiškos duomenų keitimo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad iš tiekiamų atsakovės 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. sausio 14 d. sprendimų išrašų yra akivaizdu, kad šie individualūs administraciniai aktai nėra tinkamai motyvuoti, todėl pareiškėjo vertintini kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymi, kad skundžiamame atsakovės sprendime yra nurodytas penkių teisės aktų sąrašas, kuriais vadovaujantis buvo vertinama pareiškėjo Paraiška, tačiau nė viena faktinė aplinkybė nėra susieta su jokiomis konkrečiomis teisės normomis ar jų pažeidimais.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika ir teigia, kad taikant sankcijas nepakanka paramos sumažinimą ar jos visišką neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Nurodo, kad atsakovės teiktuose sprendimų išrašuose pateikti teisės aktai gali būti pritaikyti įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo pareiškėjui neaišku, kokie konkretūs pažeidimai lėmė atsakovės apsisprendimą nesuteikti didžiosios dalies prašytos paramos ir dar skirti sankcijas. Mano, kad atsakovė turėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes bei neaiškumus, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas.

Pažymi, kad su geru administravimu nėra suderinama ir tai, kad pareiškėjas jam skirto individualaus administracinio akto motyvus sužinojo ne tiesiogiai iš skųsto akto, bet iš esmės tik iš NMA atsiliepimo, kuris buvo pateiktas, kai atsakovei tapo žinoma, kokiais argumentais vadovaujantis pareiškėjas grindžia savo skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su NMA teiginiu, kad Paraiškoje buvo nustatyti netinkami bl3 ir bl9 plotai. Pažymi, kad NMA išsamiame 2020 m. sausio 14 d. sprendime nurodoma, kad paramai netinkamas plotas sudaro 1,60 ha. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju jis seniūnijos darbuotojo turėjo būti privalomai informuotas apie jo deklaruotų kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) plotų neatitikimus, tačiau niekas su juo nesusisiekė ir apie tai neinformavo ir pažymi, kad žinodamas bet kokius trūkumus ar neatitikimus, jeigu tokių buvo, juos būtų nedelsiant pašalinęs. Teigia, kad NMA nusprendė, kad šiuo atveju tinkamiausia priemonė yra neinformuoti pareiškėjo ir tiesiog skirti jam sankciją – iš viso neskirti paramos už 1,60 ha plotą.

Teigia, kad kompensacinė išmoka jam buvo skirta tik už 12,28 ha plotą, nors buvo deklaruotas 120,94 ha plotas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu NMA sprendimu ir jo argumentacija. Paaiškina, kad ginčo santykius reglamentuoja ne tik NMA cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – EKO taisyklės), bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – EŽŪ taisyklės), kuriomis atsakovė nesiremia.

Pažymi, kad NMA cituojamų EKO taisyklių II priede pateikiamas daugiamečių žolių sąrašas, taip pat daugiamečių žolių įsėlio sąrašas (II priedo VII dalis). EKO taisyklių II priede pateiktas daugiamečių žolių sąrašas (daugiamečių žolių rūšys ir pavadinimai), kurie visiškai atitinka sąrašą, pateiktą EŽŪ taisyklių 37 punkte. Pareiškėjas daro išvadą, kad jeigu jis savo KŽS būtų bent vienerius metus auginęs minėtas daugiametes žoles, kompensacinę išmoką jis būtų gavęs už visą deklaruotą ir sertifikuotą 120,94 ha plotą.

Atkreipia dėmesį, kad EŽŪ taisyklių 38 punktas numato, kad šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170kg/ha per penkerius metus, skaičiuojant azoto kiekį.

Paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-19-00905 užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėjas savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, ką patvirtina 2018 m. rugsėjo 1 d. mėšlo dovanojimo sutartis Nr. 1 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. mėšlo dovanojimo sutartis Nr. 3. VšĮ „Ekoagros“, aprašydama šiuos pareiškėjo KŽS nustatė, kad būtent juose tręšimui buvo naudotas mėšlas. Taigi mano, kad atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jam jų ir nereikėjo laikytis pagal EŽŪ taisyklių 38 punkto reikalavimus, ką patvirtino ir sertifikuota įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Pažymi, kad daugiametės žolės KŽS gali būti nesėjamos, jeigu jie buvo tręšiami organinėmis trąšomis, kas laikoma alternatyviais būdais užtikrinti, kad dirvožemis turėtų visas savybes, kad būtų pripažintas ekologiniu. Pareiškėjui nesuprantama, dėl ko NMA nesivadovavo EŽŪ taisyklių 38 punkto reikalavimais, kai visus tai patvirtinančius duomenis turėjo ir tai buvo užfiksavusi VšĮ „Ekoagros“, atlikdama jo KŽS sertifikavimo procedūras.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. jam buvo nurodžiusi parengti KŽS tręšimo planą, kurį jis parengė bei KŽS tręšė galvijų kraikiniu mėšlu, kad dirvožemyje esantis azoto kiekis atitiktų EŽŪ taisykles.

Teigia, kad VšĮ „Ekoagros“ tinklalapyje yra pateikta Tręšimo plano ir humuso balanso skaičiuoklė, kurios lentelės duomenimis yra apskaičiuojama, koks kiekis organinių trąšų buvo įtręštas kiekviename pareiškėjo KŽS. Pareiškėjas skunde pateikia paskaičiavimus, kuriuose, pagal NMA, nebuvo laikytasi įsipareigojimo dėl daugiamečių žolių įsėlio (duomenys analizuotini kartu su deklaruotais KŽS plotais, nurodytais Paraiškoje).

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad ekstremali situacija visoje šalyje buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 (dėl drėgmės padarinių žemės ūkio sektoriuje), 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 (dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje), 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 (dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje). Teigia, kad ši ekstremali situacija pastaruosius trejus metus visoje Lietuvos teritorijoje neabejotinai buvo žinomi ir atsakovei. Pateikti duomenys patvirtina, kad sausros metu ar drėgnuoju laikotarpiu neįmanoma pasiekti sėjant daugiametes žoles tokio dirvožemio našumo, koks yra pasiekiamas dirvožemį įtręšiant organinėmis trąšomis – galvijų kraikinių mėšlu. Kadangi NMA visiškai formaliai vadovavosi tik EKO taisyklėmis, visiškai nevertindama tiek aktualiu laikotarpiu buvusios ekstremalios situacijos, tiek ir EŽŪ taisyklių nuostatų, pareiškėjas mano, kad dėl minėtų priežasčių Agentūros sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Teigia, kad ne mažiau reikšminga yra ir NMA cituojamų EKO taisyklių 40 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad įgyvendinantiems priemonę parama mokama atsižvelgiant į deklaruotą ir sertifikuotą plotą. Pareiškėjo manymu, abi šios sąlygos yra būtinos paramai gauti. Teigia, kad skundžiamame sprendime, kaip ir NMA išsamiame sprendime, nėra duomenų, kad šioje dalyje paminėti plotai būtų deklaruoti netinkamai ar duomenų, kad kuris nors pareiškėjo KŽS būtų buvęs nesertifikuotas.

Pareiškėjas nurodo, kad laikėsi visų EŽŪ taisyklių reikalavimų ir VšĮ „Ekoagros“ keliamų reikalavimų ekologiniam ūkiui, todėl mano, kad jam visiškai nepagrįstai neskirta parama už ekologinius javus. Pažymi, kad jeigu valstybės institucijos negeba tinkamai į teisės aktų sistemą perkelti dviejų vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų nuostatų, o asmuo, kuriam šie teisės aktai turėtų būti taikomi, griežtai ir tiksliai laikosi vieno iš jų, valstybė neturi ir negali turėti galimybės vadovautis visai kitu teisės aktu, kuris naudingas tik jai. Tokia situacija tarnauja besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai – teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, o kilusios abejonės turi būti aiškinamos asmens, kuris siekia apginti galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, naudai. Taigi, pareiškėjo nuomone, minėti teiginiai patvirtina atsakovės sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Paaiškina, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rudenį buvo pasėti žieminiai kviečiai, o 2019 m. pavasarį paaiškėjo, kad visame minėtame plote žieminiai kviečiai visiškai iššalo. Tai įvyko vien tik dėl ekstremalios situacijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Pareiškėjas tik dėl to, kad nepalikti šio KŽS neapsėto, pavasarį į šį plotą įsėjo avižas. Teigia, kad šie javai VšĮ „Ekoagros“ taip pat buvo sertifikuoti kaip ekologiniai. Pažymi, kad jeigu gamtinės sąlygos būtų leidusios, žieminiai kviečiai būtų buvę užfiksuoti VšĮ „Ekoagros“ atlikus patikrinimą. Atkreipia dėmesį, kad minėtas KŽS visiškai atitiko EŽŪ taisyklių reikalavimus, todėl už jį taip pat turėjo būti skirta kompensacinė išmoka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad nors ir nepranešė NMA apie minėtame KŽS buvusių pasėtų žieminių kviečių iššalimą dėl ekstremalios situacijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, tačiau toks faktas turėjo būti ir buvo žinomas pačiai atsakovei. Pareiškėjo manymu, NMA privalėjo atsižvelgti į šias ūkininkavimo kliūtis ir už šį KŽS taip pat skirti kompensacinę išmoką, nes KŽS VšĮ „Ekoagros“ taip pat buvo sertifikuotas kaip ekologinis, todėl žalos nepatyrė nei NMA, nei visuomenė.

Atkreipia dėmesį, kad NMA vadovaujasi VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo išrašu Nr. NUS-K-19-01047, kuriame nurodoma, kad šis KŽS neatitinka sėjomainos reikalavimų. Pažymi, kad kiti VšĮ „Ekoagros“ ekologinių javų KŽS nors irgi tame pačiame nutarimo išraše yra sertifikuojami ir dėl tų KŽS jokių pastabų nėra pateikta, tačiau šiuo atveju NMA vis tik nusprendžia, kad už šiuos plotus kompensacinės išmokos iš esmės neturi būti mokamos. Pareiškėjo nuomone, toks selektyvus pasirinkimas skirti ar neskirti kompensacinę išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymi, kad jo ūkį, kaip ir kiekvienais metais, tikrino ir sertifikavo įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio subjekto atliktas pareiškėjo ekologinis patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjo ūkis yra ekologinis, jis yra sertifikuotas ir būtent pagal tai atsakovė išmoka išmokas. Paaiškina, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išrašas Nr. NUS-K-19-01047 patvirtino, kad vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimais kaip ekologiniai yra sertifikuoti visi pareiškėjo KŽS. Patvirtinamasis dokumentas yra galiojantis, todėl NMA sprendimas sumažinti skiriamą paramą ekologiniam ūkininkavimui yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priešingu atveju VšĮ „Ekoagros“ patikrinimai ir išduodami patvirtinamieji dokumentai netenka jokios galios ir tokių patikrinimų reikalingumas, kuris nustatytas privalomai, yra paneigiamas.

Teigia, kad atsakovė negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti, kad išmoka pareiškėjui už ekologinius žemės sklypus (javai) iš esmės turi būti atsisakoma išmokėti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis visiškai užtikrino Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ kompleksinius tikslus, todėl NMA neturi faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti pareiškėjui išmokėti jam priklausančią kompensacinę išmoką (paramą).

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), nustato, kad už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos. Nurodo, kad NMA, atlikdama pareiškėjo 2019 m. Paraiškos vertinimą vadovavosi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽUIKVC) pateiktais duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, kad pareiškėjas atitinkamuose KŽS deklaravo laukų dalis, patenkančias į KŽS bl3 ir bl9, kuriuose tinkamas paramai skirti plotas yra prilygintinas 0: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotas 22,75 ha plotas (AVI) – nustatytas paramai netinkamas plotas 0,51 (bl3) ir 1,06 (bl9); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotas 0,52 ha plotas (GRI) – nustatytas paramai netinkamas plotas 0,03 (bl9). NMA pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažinama mokėtina parama, o už nustatytą paramai netinkamą 1,60 ha bl3 ir bl9 plotą parama neskiriama.

Teigia, kad vertinant Paraišką dalyje laukų buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimo laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Atsakovė nurodė KŽS laukų plotus, kuriuose pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklėse nurodyto įsipareigojimo dėl daugiamečių žolių įsėlio įsėjimo. Teigia, kadangi buvo nustatytas neatitikimo plotas 107,06 ha pagal EKOV priemonę už javus, parama pagal šią priemonę už javus mokama už 12,28 ha (120,94 ha (deklaruotas plotas) – 1,60 ha (nustatytas paramai netinkamas plotas), viso 119,34 ha faktinis plotas ir 107,06 ha plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų.

Nurodo, kad Paraiškos administravimo metu, vertinant VšĮ „Ekoagros“ išduotame 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės ar gyvulininkystės sertifikavimo išraše KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kurio deklaruotas ir sertifikuotas 5,08 ha AVI (avižos) plotas, įvardytas neatitikimas sėjomainos reikalavimams.

Pareiškėjui buvo nustatytos sankcijos už neatitikimus. Už javus pagal EKO priemonę Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas pagal EKO priemonės veiklą – javai ekologiniam, buvo 120,94 ha, o dėl įsėlio reikalavimų nesilaikymo ir dėl nustatytų paramai netinkamų bl3 ir bl9 plotų, išmoka mokama už 12,28 ha (120,94 ha – 107,06 ha – 1,6 ha). Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas paramos pagal Priemonę, įsipareigojo visoje valdoje laikytis pagrindinių reikalavimų, nurodytų EKO taisyklių 3 priedo 2 stulpelyje (EKO taisyklių 22.14 papunktis), kurių vienas – laikytis sėjomainos reikalavimų. Tos pačios rūšies javai (išskyrus kmynus) tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 2 metus iš eilės (EKO taisyklių 3 priedo 2 stulpelio 1 eilutė). NMA, įvertinusi faktą, jog sertifikate prie KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame buvo deklaruota 5,08 ha AVI (avižos) plotas įvardyta „neatitinka sėjomainos reikalavimų“, todėl, vadovaujantis EKO taisyklių 54.5 papunkčiu, parama pagal EKO priemonės veiklą (javai ekologiniam) už lauko 5,08 ha plotą taip pat neskiriama. Kadangi pagal sertifikatą nustatyta, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 „neatitinka sėjomainos reikalavimų“, buvo pažeistas pagrindinis reikalavimas dėl sėjomainos reikalavimų laikymosi, už EKO taisyklių nesilaikymą taikoma 5 proc. sankcija pagal EKO priemonės veiklą apskaičiuotai išmokai, kuri sudaro Javai ekologiniam 149,91 Eur (2 998,14 Eur (mokama išmoka už 12,28 ha) x 5 proc. / 100 proc. ) ir Uogynai ir sodai ekologiniam 232,06 Eur (4 641,28 Eur (mokama išmoka už 8,96 ha) x 5 proc. / 100 proc.).

Už daugiametes žoles pagal EKO priemonę pažymi, kad sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ išduotame sertifikate yra nurodyta 0 sertifikuojamų gyvulių. Kadangi, vadovaujantis EKO taisyklių 23 punktu, vienam sutartiniam gyvuliui (toliau – SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose turi tekti ne daugiau kaip 2 ha, todėl 0 SG dengia 0 ha daugiamečių žolių plotą. Pažymi, kad tais atvejais, kai pareiškėjai paramos paraiškoje prašo paramos už daugiametes žoles, tačiau šiam plotui tenka mažiau SG nei nustatyta EKO taisyklėse, parama neskiriama. Kadangi pareiškėjas SG neturi, parama pagal EKO priemonę už daugiametes žoles nemokama.

Agentūra nurodo, kad sprendime yra detaliai aprašytos teisinės bei faktinės aplinkybės, paaiškinta, už kokius pažeidimus, t. y. dėl deklaruotų paramai netinkamų plotų, dėl įsėlio reikalavimų nesilaikymo bei už sėjomainos reikalavimų nesilaikymą, yra taikytos sankcijos. Nurodo, kad pareiškėjas pateikdamas Paraišką patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis ir kad NMA pateikti duomenys yra teisingi. Pažymi, kad Agentūra, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2020 m. sausio 14 d. sprendimo išrašą informacinių sistemų pagalba. Taip pat pareiškėjui 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. BR6-1222 buvo išsiųstas išsamus NMA sprendimas, kuriame buvo detaliai išaiškinta sankcijų taikymo tvarka bei už kokius pažeidimus jos yra taikomos.

Atsakydama į pareiškėjo teiginį, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik EKO taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, nurodo, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, o tuo tarpu EŽŪ taisyklėse yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti. Pažymi ir tai, kad EŽŪ taisyklėse nurodyti lęšiai, lubinai, pupos, sojos, vikiai, žirniai yra auginami ekologiniame ūkyje, o tai reiškia, kad ūkininkas atitinka dirvos gerinimo reikalavimus. Jeigu minėti augalai ne tik auginami ekologiniame ūkyje, bet ir deklaruojami paramai pagal EKO priemonę gauti, gaunama ne tik produkcija bet už juos mokama atitinkamo dydžio išmoka. EKO taisyklėse šie augalai priskiriami II grupei – javams arba III grupei – javai pašarams. Prieš ar po jų auginimą, kaip nurodyta EKO taisyklėse, būtina ne trumpiau nei vienerius metus auginti įsėlines kultūras. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad EKO taisyklės nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta EŽŪ taisyklėse. Tai viena iš ekologinio ūkininkavimo priemonių, apimanti ne tik augalų kaitą, bet ir dirvos gerinimo galimybes, taigi, norint ekologiškai ūkininkauti, pakanka įgyvendinti EŽŪ taisyklių nuostatas, tačiau norint gauti ir paramą pagal EKO priemonę, būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl organinių trąšų naudojimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Teigia, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išmokas pagal EKO priemonės veiklą, turi turėti ne tik sertifikatą, bet ir privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, numatytų EKO taisyklėse. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė įsėlių reikalavimų – laukuose, kuriuose auginami javai arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 m. įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 m., bet neilgiau nei 2 m. nurodytuose laukuose privalėjo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Nurodo, kad patikrinus pareiškėjo 2015 – 2019 m. pateiktas paraiškas matyti, jog jis nesilaikė reikalavimo, todėl NMA teisėtai bei pagrįstai pritaikė pareiškėjui sankciją pagal EKO taisyklių 54.5 papunktį. Atsakovė taip pat pažymi, kad vadovautis vien pareiškėjo rašytiniu aplinkybių paaiškinimu, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negalima, nes tai pažeidžia objektyvumo ir teisingumo principus.

Nurodo, kad parama pareiškėjui sumažinta pagal EKO priemonės veiklą dėl to, jog jis nesilaikė įsėlio reikalavimų bei parama pagal EKO priemonės veiklą nemokama už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, nes jis sertifikuotas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų, taip pat parama nėra mokama už daugiametes žoles, nes sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ išduotame sertifikate nėra sertifikuojama gyvulių. Pažymi, kad Komisija sprendime patvirtino, kad paramos susigrąžinimas bei sankcijos pareiškėjui pritaikytos už teisės reikalavimų nesilaikymą, o aplinkybė, kad VšĮ „Ekoagros“ kasmet sertifikavo pareiškėjo ūkį bei išduodavo dokumentą, jog pareiškėjo veikla atitinka ekologinio ūkio apibrėžimą, niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėjas netinkamai vykdė arba visai nevykdė pagal EKO priemonės veiklą privalomus vykdyti įsipareigojimus. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai dėl visų Paraiškoje sertifikuotų laukų bei nesertifikuoto lauko nebuvimo niekaip nepaneigia nustatytų pažeidimų bei pritaikytų sankcijų pagrįstumo.

NMA apibendrindama nurodo, kad negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas jų ir negalėjo gauti. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Mano, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą nurodo, kad NMA priėmė ginčytinus sprendimus, kurie nesusiję su ŽŪM teisėmis ir pareigomis, todėl ŽŪM dėl sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 21R-206 (AG-102/02-2020) bei Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746267 dalies teisėtumo bei pagrįstumo bei Agentūros įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką ir prašymą dėl Paraiškos duomenų keitimo.

Administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. AG-102/02-2020 surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 19-1011899843-A1-1 bei tos pačios dienos prašymą pakeisti atitinkamus Pareiškos duomenis dėl deklaruotų laukų.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 29 d. gavo iš Agentūros sprendimo išrašą Nr. BR63692920 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo buvo nuspręsta jam neskirti kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam. Šiame sprendimo išraše nurodytas deklaruotas plotas, kuriame auginami ekologiniai javai – 0 ha.

Agentūros 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo išrašas buvo panaikintas jos 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašu Nr. BR63743868 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame buvo nurodyta didesnė skiriama kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam, bei skirtos papildomos sankcijos. Šiame sprendimo išraše nurodytas deklaruotas plotas, kuriame auginami ekologiniai javai – 0 ha.

Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašas buvo dar kartą pakeistas jos 2020 m. sausio 14 d. sprendimo išrašu Nr. BR6-3746267 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame buvo nurodyta didesnė kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam. Šiame sprendimo išraše nuodytas deklaruotas plotas, kuriame auginami ekologiniai javai – 12,28 ha.

2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 6 d. pareiškėjas kreipėsi į NMA dėl išsamaus ir motyvuoto sprendimo, atitinkančio VAĮ reikalavimus, pateikimo.

2020 m. vasario 21 d. NMA pareiškėjui raštu Nr. BR6-1222 „Dėl sprendimo pateikimo“ persiuntė išsamų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. BR6-3746267 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, iš kurio turinio matyti, kad pagal Paraiškos duomenis pareiškėjui skirta 35 582,40 Eur dydžio galutinė paramos suma. Už Paraiškoje nustatytus neatitikimus pareiškėjui pritaikytos: 1) sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“: Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam už pagrindinių reikalavimų nesilaikymą – 149,91 Eur; 2) sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“: Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); uogynai ir sodai ekologiniam už pagrindinių reikalavimų nesilaikymą – 232,06 Eur; 3) sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę “Ekologinis ūkininkavimas”: Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą – 1 107,44 Eur.

2020 m. kovo 2 d. pareiškėjas gavo NMA atsisakymą pareiškėjui išmokėti kompensacinę išmoką už ekologinius javus, kuris grindžiamas šiais argumentais: 1) nustatyti netinkami paramai bl3 ir bl9 plotai; 2) nustatytas neatitikimas „įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote)“; 3) laukas neatitinka sėjomainos reikalavimų.

Pareiškėjas Komisijai pateikė skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Agentūros 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. BR6-3743868 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalyse dėl neskirtos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam bei paskirtų sankcijų (sprendime esančios lentelės 5, 10, 11 ir 12 pozicijas), taip pat įpareigoti Agentūrą išmokėti jam pilną priklausančią kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam už visus VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinimo dokumente Nr. SER-K-19-00934 nurodytus ir sertifikuotus augalus ir augalininkystės produktus (išskyrus obuolius).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-206 (AG-102/02-2020), kuriuo pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą, padariusi išvadą, kad NMA 2020 m. sausio 14 d. sprendimas yra pagrįstas faktinėmis situacijos aplinkybėmis ir teisinio reglamentavimo nuostatomis, o poveikio priemonės pritaikytos tinkamai. Komisija sprendime, be kita ko, konstatavo, kad paramos sumažinimas bei sankcijos pareiškėjui pritaikytos už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, o aplinkybė, kad VšĮ „Ekoagros“ kasmet sertifikavo pareiškėjo ūkį bei išduodavo dokumentą, jog pareiškėjo veikla atitinka ekologinio ūkio apibrėžimą, niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėjas netinkamai vykdė arba visai nevykdė pagal priemonę privalomus vykdyti įsipareigojimus. Komisija sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl visų Paraiškoje sertifikuotų laukų bei nesertifikuoto lauko nebuvimo niekaip nepaneigia nustatytų pažeidimų bei pritaikytų sankcijų pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad NMA sprendimai motyvuoti netinkamai, nenurodytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, netiksliai ir neaiškiai nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, todėl jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad Agentūra sprendimuose remiasi teisės aktais, tačiau aplinkybės nėra susietos su jokiomis konkrečiomis teisės normomis ar jų pažeidimais.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA priimdama ginčijamą sprendimą tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai įvertino, už kokius pažeidimus pareiškėjui skiriamos sankcijos, t. y. kad taikomos sankcijos yra dėl deklaruotų paramai netinkamų plotų, dėl įsėlio reikalavimų nesilaikymo bei už sėjomainos reikalavimų nesilaikymo. Taigi, teismo vertinimu, NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad ginčo santykius reglamentuoja ne tik NMA cituojamos EKO taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, kuriomis atsakovė visiškai nesirėmė.

Pažymėtina, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes. EKO taisyklių 47 punkte nustatyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už javus, javus pašarams, javus, daugiametes žoles sėklai, daugiamečių žolių įsėlį, daugiametes žoles, daržoves, bulves, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, uogynus ir sodus (nurodytos sumos už 1 ha). (47.1 – 47.8 papunkčiai). EKO taisyklių 48 punkte nurodyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už: javus, javus pašarams, javus, daugiametes žoles sėklai, daugiamečių žolių įsėlį, daugiametes žoles, daržoves, bulves, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, uogynus ir sodus (nurodytos sumos už 1 ha). (48.1 – 48.8 papunkčiai).

EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodomi augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Šių taisyklių 37.2.1. papunktyje nurodyti vienmečiai augalai: facelijos, lęšiai, lubinai, pupos, seradėles, sojos, vikiai, žirniai. 37.2.2. papunktyje išvardyti daugiamečiai pupiniai žolių augalai: barkūnai, dobilai, esparcetai, liucernai, paprastieji gargždeniai. Minėti augalai yra auginami ekologiniame ūkyje – tai reiškia, kad ūkininkas atitinka dirvos gerinimo reikalavimus. Jeigu šie augalai ne tik auginami ekologiniame ūkyje, bet ir deklaruojami paramai pagal EKO priemonę gauti (už javus arba javus pašarams), jų paskirtis tampa kita gaunama ne tik produkcija, bet už juos mokama ir atitinkamo dydžio išmoka.

EKO taisyklių 2 priede tokie augalai yra priskiriami antrajai grupei – javams arba trečiajai grupei – javai pašarams. Kaip nurodyta EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti EKO 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 m. įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 m., nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Parama už daugiamečių žolių įsėlį mokama tais metais, kai jos auginamos ir deklaruojamos paramai gauti.

Atkreiptinas dėmesys, kad EKO taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip tai nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte – „šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį“. Atsižvelgiant į tai, norint gauti paramą pagal EKO priemonę yra būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. Taigi teismas sutinka su Agentūros pozicija, jog minėti pareiškėjo skundo argumentai dėl organinių trąšų naudojimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad nesutinka su NMA išvadomis, jog jo pateiktoje Paraiškoje buvo nustatyti netinkami bl3 ir bl9 plotai. Teigia, kad Agentūros sprendime nurodoma, jog paramai netinkamas plotas sudaro 1,60 ha bei nurodo, kad nebuvo privalomai informuotas apie jo deklaruotų KŽS plotų neatitikimus.

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) 80 punkte nustatyta, kad visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS. Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos.

Taisyklių 8 priedo 1.2.4. papunktyje nustatyta, kad kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.) (8 priedo 1.2.5. papunktis). Šio KŽS remiamas plotas lygus 0, tačiau gali būti tinkamas paramai pagal KPP priemones gauti.

Taisyklių 3.19 papunktyje įtvirtinta neteisingo deklaravimo sąvoka. Neteisingas deklaravimas - tai didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. 75.4 papunktyje nustatyta, kad NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Taisyklių 3.21 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka (toliau – pagrindinė išmoka) – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Taisyklių 3.31 papunktyje nustatyta, kad tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą. Taigi remiantis Taisyklių 3.21 papunkčiu, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad NMA, atlikdama pareiškėjo 2019 m. Paraiškos vertinimą, tinkamai ir teisingai vadovavosi atsakingos institucijos – ŽŪIKVC pateiktais duomenimis. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėjas atitinkamuose KŽS deklaravo laukų dalis, patenkančias į KŽS bl3 ir bl9, kuriuose tinkamas paramai skirtas plotas yra prilygintas 0. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotas 22,75 ha plotas (AVI) – nustatytas paramai netinkamas plotas 0,51 (bl3) ir 1,06 (bl9), o KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 deklaruotas 0,52 ha plotas (GRI) – nustatytas paramai netinkamas plotas 0,03 ha (bl9). Taigi vadovaujantis tai, kas išdėstyta, nustačius netinkamą paramai 1,6 ha plotą, parama už jį neskirta pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo privalomai informuotas apie jo deklaruotų KŽS plotų neatitikimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 102 punkte nurodyta, jog už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas (jo įgalioti asmenys) turėjo teisę bei pareigą atidžiai bei rūpestingai patikrinti, ar duomenys yra teisingi ir tik įsitikinęs, kad Paraiškoje esanti informacija yra teisinga, ją patvirtinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti nustatyto pažeidimo nepagrįstumą, konstatuoja, kad dėl netinkamų plotų bl3 ir bl9 deklaravimo paramai gauti yra atsakingas tik pats pareiškėjas, kaip tai ir numato aukščiau minėtas Taisyklių 102 punktas.

Pareiškėjas nurodo, kad jam kompensacinė išmoka buvo skirta tik už 12,28 ha plotą, nors deklaruotas plotas buvo 120,94 ha.

EKO taisyklių 22.13 papunktyje nurodyta, kad plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte. EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinta, kad kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti.

Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklėse nurodyto įsipareigojimo dėl daugiamečių žolių įsėlio įsėjimo šiuose KŽS laukų plotuose: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 0,16715 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 0,313858 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 0,377515 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas 0,630858 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 0,819077 ha (lauko plotas Nr. 2); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 0,884598 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 0,942209 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas 1,047123 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 1,287902 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas 1,401328 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 1,53337 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 2,625873 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas 2,821255 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 2,994193 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 3,18434 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 3,278512 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 4,417116 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto neatitikimo plotas – 4,88431 ha (lauko plotas Nr. 2); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas 6,423566 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas – 6,307479 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas – 6,545323 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas – 6,946801 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas – 7,741773 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas – 7,852844 ha (lauko plotas Nr. 2); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas – 9,090131 ha; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto lauko plotas 22,542901 ha.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas deklaravo 120,94 ha ploto, tačiau remdamasi byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad nustatytas neatitikimo plotas yra 107,06 ha, sutinka su NMA pozicija dėl ploto deklaravimo. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 21.13 papunktyje ir 26 punkte įtvirtintų įsipareigojimu, atsakovė ginčijama sprendimo dalimi tinkamai ir pagrįstai nusprendė taikyti EKO 54.4 papunktyje nustatytą paramos neskyrimo sankciją už einamaisiais metais paramos reikalavimus neatitinkančius laukus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl minėto pažeidimo nustatymo NMA sankcijas už įsėlio neįsėjimą taikė už paskutinius 5 m., todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes per 5 m. laikotarpį įvykdyti EKO taisyklėse nustatytą reikalavimą.

EKO taisyklių 22.3 nustato įsipareigojimus laikytis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 354/2014 (OL 2014 L 106, p. 7) reikalavimų ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių, pavirtintų Žemės ūkio ministro įsakymu, ne trumpiau kaip prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį.

EKO taisyklių 54.5 papunktyje nustatyta, kad jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, „derliaus nėra“, sodai, uogynai „neatitinkantys technologinių reikalavimų“, „nenuimtas derlius“ (pažeidimas „nenuimtas derlius“ netaikomas laukams, kuriuose auginami prie daugiamečių žolių įsėlio grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje, arba daugiamečių žolių mišiniai su vyraujančiais šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytais augalais), „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“, „neatitinkantys augalų tankio reikalavimų“, antrus metus iš eilės pareiškėjo valdoje sertifikuodama laukus įvardija kaip „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama.

Už Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą atsako ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą sertifikuojanti Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta sertifikavimo įstaiga (EKO taisyklių 45 ir 74 punktas). Už sertifikacijos įstaigos funkcijų vykdymą ar sertifikavimą yra paskirta atsakinga institucija VšĮ „Ekoagros“.

Teismas įvertinęs byloje esantį VšĮ „Ekoagros“ išduotą 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo išrašą Nr. NUS-K-19-01047 nustatė, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 5,08 ha avižų plotas, yra sertifikuotas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų. Iš VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-K-19-04272 matyti, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 5,08 ha plotas nustatyta neatitiktis – avižos lauke auginamos trečius metus iš eilės, todėl buvo nustatyta pirmojo lygio neatitikčiai taikoma poveikio priemonė – įspėjimas bei korekciniai – prevenciniai veiksmai, o minėtas laukas sertifikuotas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų. Teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai ir pagrįstai atsižvelgė į VšĮ „Ekoagros“ nustatytus duomenis, jog minėto lauko plotas neatitinka sėjomainos reikalavimų, todėl vadovaudamasi EKO taisyklių 54.5 papunktyje įtvirtintomis teisės normomis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui neturi būti mokama parama už plotus, kurie neatitinka sėjomainos reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat siekė gauti paramą už daugiametes žoles. EKO taisyklių 23 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, įgyvendinantiems Priemonę, parama už daugiametes žoles (tinkami augalai šiai pasėlių grupei nurodyti šių taisyklių 2 priede) mokama tik auginantiems jas pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sertifikuotame plote ir laikantiems gyvulius, nurodytus šių taisyklių 1 priede. Vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus SG vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (arba vietovėse, kurios neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso pereinamuoju 2018 – 2020 m. laikotarpiu), turi tekti ne daugiau kaip 2 ha, kitose teritorijose – ne daugiau kaip 1,5 ha. Tais atvejais, kai pareiškėjai, teikdami paramos paraišką, prašo paramos už daugiametes žoles, tačiau šiam plotui tenka mažiau SG, nei nustatyta šiame punkte, išmoka mokama tik už tą daugiamečių žolių plotą, kuriam tenka šiame punkte nustatytas SG skaičius.

EKO taisyklių 23.2 papunktis nustato, kad skaičiuojant SG, imami sertifikavimo įstaigos išduotame nutarimo dėl ekologinės gamybos išraše nurodyti tų metų, už kuriuos skaičiuojama parama, duomenys apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus. Įsipareigojimų laikotarpiu, nustatant ploto priskyrimą prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, imami 2018 m. duomenys.

EKO taisyklių 54.12 papunktyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai pareiškėjai paramos paraiškoje prašo paramos už daugiametes žoles, tačiau šiam plotui tenka mažiau SG, nei nustatyta šių taisyklių 23 punkte, parama už daugiamečių žolių plotą, kuriam teko mažiau SG, nei nustatyta šių taisyklių 23 punkte, neskiriama.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančio VšĮ „Ekoagros“ sertifikato nematyti, kad pareiškėjas laiko SG – jų skaičius lygus 0. Atsižvelgiant į EKO taisyklių 23 punktą, kad vienam SG mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose turi tekti ne daugiau kaip 2 ha, bei atsižvelgiant į EKO taisyklių 54.12 papunktį, teismas konstatuoja, kad NMA, neskirdama pareiškėjui paramos pagal EKO priemonę už daugiametes žoles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes pareiškėjas jokių SG neturėjo, todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jis neturėjo teisės ir į paramą pagal EKO priemonę už daugiametes žoles.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad VšĮ „Ekoagros“ sertifikuodavo jo ūkį kiekvienais metais ir išduodavo patvirtinantį dokumentą, jog jo vykdoma veikla atitinka ekologinio ūkio apibrėžimą. Pareiškėjo 2019 m. Paraiškoje visi laukai sertifikuoti, todėl, jo nuomone, jam turėtų būti išmokėta visa priklausanti suma pagal EKO priemonės veiklą.

Kaip jau teismo aptarta aukščiau, parama pareiškėjui yra sumažinta pagal EKO priemonės veiklą todėl, kad jis nesilaikė įsėlių reikalavimų, laukas buvo sertifikuotas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų, o už daugiametes žoles nemokama, nes sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ išduotame sertifikate nėra SG.

Teismas sutinka su Komisijos sprendimu, kuriame nurodyta, kad paramos susigrąžinimas bei sankcijos pareiškėjui yra pritaikytos už teisės reikalavimų nesilaikymą, o aplinkybė, kad VšĮ „Ekoagros“ kasmet sertifikavo pareiškėjo ūkį bei išduodavo dokumentą, kad jo veikla atitinka ekologinio ūkio apibrėžimą, negali paneigti to, kad pareiškėjas netinkamai vykdė arba visai nevykdė pagal EKO priemonės veiklą privalomus vykdyti įsipareigojimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl visų 2019 m. Paraiškoje sertifikuotų laukų bei nesertifikuoto lauko nebuvimo niekaip nepaneigia NMA nustatytų pažeidimų ir dėl jų pritaikytų sankcijų teisėtumo bei pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad paramos sumažinimas bei sankcijos pareiškėjui buvo pritaikytos tinkamai ir pagrįstai – už teisės aktų nesilaikymą. Pareiškėjo minima aplinkybė, kad VšĮ „Ekoagros“ kiekvienais metais sertifikavo jo ūkį bei išduodavo dokumentą, kad jo veikla atitinka ekologinio ūkio apibrėžimą, niekaip nepaneigia fakto, kad jis netinkamai vykdė arba visai nevykdė pagal priemonę privalomus vykdyti įsipareigojimus. Kiti pareiškėjo pateiktoje Paraiškoje nurodyti duomenys taip pat niekaip nepaneigia nustatytų pažeidimų bei pritaikytų sankcijų pagrįstumo. Teismas konstatuoja, kad ginčijama NMA 2020 m. sausio 14 d. sprendimo dalis ir Komisijos sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Netenkinus skundo reikalavimų dėl Agentūros sprendimo dalies ir Komisijos sprendimo panaikinimo, netenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl Agentūros įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką ir prašymą dėl Paraiškos duomenų keitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Rūta MiliuvienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė