Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą. kurioje T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus :

1). 2011-05-04 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, T. S. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. 2 m. (du metus) laikyti ir nešioti ginklą bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL -650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) dydžio įmoką;

2). 2015-11-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies), 199 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą-90 (devyniasdešimties) MGL t. y. 3389,40 eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL t. y. 2259 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) Eur bauda. 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nutartimi pratęsta 4 mėnesiams- iki 2016 m. rugsėjo 13 dienos Kauno apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2259 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) Eur baudos sumokėjimo terminas;

3). 2019-10-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės-dvejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019-08-28 ir iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio ,,Lexus GS 300“, valstybinis Nr. PA05 HTK vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 eurų. Baudą T. S. įpareigotas sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5000 eurų) T. S. įpareigotas sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. S. 2009-01-14 iš Ž. P. firmos įsigijęs ir nuo 2014-07-01, t. y. kai pagal 2010-11-18 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 nuostatas, asmenys, turintys C kategorijos ginklų, privalėjo pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti šiuos ginklus, neteisėtai – neturėdamas leidimo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje po vonia laikė Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje neregistruotą, C kategorijos šaunamąjį ginklą – Vokietijos pramoninės gamybos trumpavamzdį, lygiavamzdį, centrinio įskėlimo, 9 mm kalibro pistoletą "VEKTOR" Nr. 0749251, skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, iki kol 2019-09-10 kratos metu jis buvo rastas ir paimtas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos pareigūnų. t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 metais, prieš ginklų laikymo pakeitimo tvarką, draugas T. K. į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), atvežė ginklą VEKTOR su dėžute ir įsigijimo dokumentais bei pasakė, kad jam jo nebereikia ir pasiūlė jam išsiimti leidimą ginklo laikymui bei pasilikti sau. Kadangi gyvena nuošalioje vietoje, aplink nėra daug kaimynų, todėl pagalvojo, kad ginklą vertėtų pasilikti ir gauti jam leidimą. Už ginklą draugui nieko nemokėjo. 2014 metų vasarą kreipėsi į Policijos skyrių, esantį Chemijos g., dėl leidimo išdavimo. Po kelių dienų gavo atsakymą, kad leidimas ginklui laikyti jam nebus išduodamas dėl buvusios baudžiamosios bylos dėl pasikėsinimo nužudyti. Negavęs leidimo ketino ginklą perduoti kitam asmeniui, kuris turi ar gali gauti leidimą, tačiau to nepadarė, nes, padėjęs vonios kambaryje po vonia, užmiršo apie jį. Apie ginklą buvo užmiršęs iki 2019-09-10, kol 2019-09-10 kratos jo gyvenamojoje vietoje metu FNTT pareigūnai pareikalavo pateikti namuose esančius ginklus. Kadangi turi kojos traumą, dėl kurios labai sunkiai vaikšto, jis pasakė savo sutuoktinei M. S., kur yra ginklas ir ji jį savanoriškai pateikė pareigūnams. Patvirtina, kad žinojo apie tai, jog pagal teisinį reglamentavimą šiam dujiniam ginklui yra reikalingas leidimas.

Kadangi kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, sutrumpinus įrodymų tyrimą. Be visiško kaltinamojo T. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.

Iš 2019-09-10 kratos protokolo matyti, kad T. S. ir M. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikus kratą rastas ir paimtas pistoletas "VEKTOR" Nr. 0749251 (b. l. 13-16).

Iš 2019-10-09 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos rašto Nr. 20-S- matyti, kad Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje ginklas "VEKTOR" Nr. 0749251 neregistruotas (t. 1, b. l. 25).

Iš 2019-09-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ginklo apžiūra atlikta dalyvaujant Kauno AVPK KTV OKTS GTP vyr. specialistui T. V., kuris pateikė išvadą, kad sprendžiant pagal pistoleto dydį, formą, konstrukciją, pagaminimo kokybę, žymenis - tai Vokietijos pramoninės gamybos trumpavamzdis, lygiavamzdis, centrinio įskėlimo, 9 mm kalibro pistoletas "VEKTOR" Nr. 0749251, skirtas šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais. Pagal galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šovinių dėtuvė yra šio arba kito tokio pat pistoleto sudėtinė dalis. C kategorijos ginklams yra reikalingi leidimai. (t. 1, b. l. 17-20).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo T. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad T. S. iki 2010-11-18 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įgijo C kategorijos ginklą ir šiam įstatymui įsiteisėjus, privalėjo pateikti prašymą gauti leidimą laikyti šį ginklą, tačiau to nepadarė ir toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo savo gyvenamojoje vietoje, laikė Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje neregistruotą C kategorijos šaunamąjį ginklą –pistoletą „VEKTOR“, skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais. Kad jo turimam ginklui reikalingas leidimas ir apie tai žinojo, pripažino ir pats T. S. nurodęs, jam leidimas nebuvo išduotas, nes jis buvo teistas už grasinimą nužudyti.

Kad T. S. turimam ginklui reikalingas leidimas ir kad jis nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas, patvirtina ir specialisto išvada bei Kano apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019-10-09 raštas Nr. 20-S.

Kaltinamasis T. S. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis - galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

T. S. padarė vieną apysunkį (BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino visiškai), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai, anksčiau teistas tris kartus, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, jau būdamas teistas ir nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam T. S. skirtina BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad T. S. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, jau būdamas teistas, neatlikęs paskirtosios bausmės, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bendrintina su 2019-10-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu.

Dėl BK 75 straipsnio

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad T. S. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme- kratos (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas šaunamasis ginklas - pistoletas „VEKTOR“ Nr. 0749251 (su šovinių dėtuve ir įsigijimo dokumentais, dėžutėje), saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, Spaustuvininkų g. 7, Kauno mieste, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini, paliekant juos Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriaus žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. S. bausmę -laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinti, taikant visiško bausmių sudėjimo principą ir paskirti T. S. galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 40 (keturiasdešimties) MGL, t.y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. S. :

- per visą bausmės-laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neturėti, nenaudoti, neįsigyti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų;

- per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą (2000 eurų), bei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5000 eurų), paskirtas 2019-10-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu .

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kratos metu rastus ir paimtus šaunamąjį ginklą - pistoletą „VEKTOR“ Nr. 0749251 su šovinių dėtuve ir įsigijimo dokumentais dėžutėje, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, paliekant juos Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriaus žinioje.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo;

2) pagal BK 74 straipsnį bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).