Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2

2026 m. balandžio 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė prie savęs piniginėje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,564 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kol 2025 m. lapkričio 22 d., apie 19.25 val., parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje piniginę kartu su narkotine medžiaga pametė. Taip E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Norėjo sau nupirkti kanapių, todėl programos „Telegram“ vienoje grupėje, neprisimena, kaip šioje atsidūrė, gal paspaudė nuorodą, gal ištrinant grupę, ši buvo pakeista kita, iš nepažįstamo žmogaus už 25 Eur kriptovaliuta įgijo kanapių. Po to gavo kanapių atsiėmimo vietos koordinates ir nuvyko šių atsiimti. Miške, po medžiu rado maišelį, kurį pradaręs ir pauostęs suprato iš išskirtinio kvapo, kad jame esanti medžiaga yra kanapės, dalį šių vietoje suvartojo, tuomet maišelį su likusiomis kanapėmis įdėjo į piniginę ir nuvyko į parduotuvę „Maxima“. Būdamas parduotuvėje pametė piniginę. Apie tai sužinojo, kai jam vėliau paskambino policija ir pranešė, kad jo piniginę rado parduotuvės apsaugos darbuotojas. Pirmą kartą Lietuvoje pavartojo kanapių. Prieš tai dar vartojo užsienyje. Savo elgesį vertina neigiamai, dėl to padarė išvadą, kad taip elgtis nebereikia. Su motina palaiko gerus santykius, jos klausosi.

Įtariamasis E. L. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Lapkričio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, programoje „Telegram“ surado grupę „Breaking Bad“. Šioje grupėje pasirinko miestą ir per robotą sumokėdamas 25 Eur kriptovaliuta įgijo apie 2 g žolės. Po to robotas atsiuntė jam medžiagos koordinates. Vieta buvo Žvėryno mikrorajone, miške, prie upelio. Ten nuvykus, iškasė duobę ir rado maišelį, kurį įdėjo į piniginę. Kitą dieną nuėjo į pranešime apie įtarimą nurodytą parduotuvę „Maxima“ ir ten būdamas traukė kišenės telefoną, dėl to jam iškrito piniginę. Tai tik vėliau pastebėjo, po ko bandė ieškoti piniginės, tačiau nesėkmingai. Tuomet 2026 m. sausio 7 d. į namus atvyko policijos pareigūnai kratai atlikti. Namuose nieko daugiau draudžiamo nerado, bet paėmė iš jo telefoną. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Narkotinių medžiagų nevartoja ir nežino, kodėl šias įgijo.

Liudytojas, parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas O. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. lapkričio 23 d., apie 13 val., darbo parduotuvėje metu prie jo priėjo pardavėja V. N. ir nurodė jam, kad ji vakar, apie 19.25 val., prie kasos Nr. 1, rado mėlynos spalvos vaikišką piniginę, kurioje buvo E. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir Vilniečio kortelė, tačiau šios atsiimti niekas neatvyko. Dėl to abu pagalvojo, kad galima būtų su asmeniu susisiekti socialiniais tinklais ir jį informuoti apie rastą jo pamestą piniginę. Traukdami asmens tapatybės kortelę rado joje dar juodos spalvos maišelį su neaiškios kilmės medžiaga. Suprato, kad tai galimai narkotinė medžiaga – žolė. Nedelsdamas apie tai informavo policiją bendruoju pagalbos numeriu. Kol laukė policijos pareigūnų, jis peržiūrėjo parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose matėsi, kaip 19.22–19.25 val. prie kasos Nr. 1 priėjo trys jaunuoliai apsipirkti, po ko šiems nuėjus, prie kasos šią aptvarkyti atėjo pardavėja V. N. ir ant žemės rado piniginę. 19.22–19.30 val. be išvardintų asmenų daugiau niekas kitas prie kasos Nr. 1 priėjęs nebuvo.

Liudytoja, parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoja V. N. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. lapkričio 22 d., apie 19.25 val., dirbdama parduotuvėje priėjo prie kasos Nr. 1 ir pamatė šalia plastikinių krepšelių, ant žemės, pamestą šviesiai mėlynos spalvos vaikišką piniginę, kurią paėmė. Vėliau šią pravėrus rado joje E. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir Vilniečio kortelę. Pamanė, kad piniginės pasigedęs asmuo pasirodys šios atsiimti, tačiau iki 2025 m. lapkričio 23 d. 13 val. asmuo nepasirodė. Dėl to piniginę nunešė apsaugos darbuotojui O., pavardės nežino, pasakė jam, kad rado piniginę, kurios nuo vakar niekas neatėjo atsiimti. Tuomet abu pagalvojo, kad galima būtų su asmeniu susisiekti socialiniais tinklais ir jį informuoti apie rastą jo pamestą piniginę. Traukdami asmens tapatybės kortelę rado joje dar juodos spalvos užspaudžiama maišiuką su jame esančia kažkokia keista medžiaga. Nesuprato, kas tai, tačiau jai apsaugos darbuotojas pasakė, kad tai galimai yra narkotinė medžiaga – žolė. Nedelsdamas apsaugos darbuotojas apie tai informavo policija bendruoju pagalbos numeriu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta parduotuvė „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), vieta, tarp kasos Nr. 1 ir šaldiklio, kurioje buvo rastos galimai narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2025 m. lapkričio 23 d. 14.12–14.24 val. parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas O. K. savanoriškai vyresniajam tyrėjui E. K. perdavė piniginę su šioje esančiomis E. L. išduota asmens tapatybės kortele, Vilniečio kortele ir juodos spalvos užspaudžiamu plastikiniu maišeliu su viduje esančia galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – žole.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta piniginė su joje esančiomis E. L. išduota asmens tapatybės kortelę ir Vilniečio kortelę. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti telefono „Realme GT 7“ knygelę, SMS žurnalas, nuotraukų galerija, skambučių žurnale esantys įeinantys ir išeinantys skambučiai, programos „Snapchat“ ir „Telegram“, šių nuotraukos, vaizdo įrašai, tačiau susirašinėjimo turinio apie galimą narkotinių medžiagų platinimą, pardavimą–pirkimą ir su ikiteisminiu tyrimu susijusios reikšmingos informacijos nėra. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateikta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,564 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 13,9 procento.

Dėl veikos kvalifikavimo kaip nusikalstamos.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 2¹ punkte nurodytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas).

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 3¹ punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. L. kaltė neteisėtai laikius prie savęs piniginėje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,564 g kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis E. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad per programą „Telegram“ nupirko sumokėdamas už 25 Eur kriptovaliuta kanapių, kurias pagal jam atsiųstas koordinates paėmė miške po medžiu maišelyje ir įdėjo į piniginę bei laikė tol, kol piniginę pametė. Be E. L. prisipažinimo, jo kaltę neteisėtai disponavus narkotine medžiaga be tikslo ją platinti įrodo liudytojų V. N. ir O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie parduotuvėje rastą piniginę, kurioje buvo E. L. dokumentai ir maišelis su žole; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad O. K. savanoriškai pateikė minėtus daiktus; specialisto išvada, pagrindžianti, kad tyrimui pateikta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,564 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,9 procento; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis (1,564 g) neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio (ne daugiau kaip 5 g). Duomenų, leidžiančių spręsti apie E. L. tikslą parduoti ar kitaip platinti šią medžiagą, byloje nėra. E. L. suvokė, kad neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė būtent narkotinę medžiagą ir jos kiekį, nes, kaip pats apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kanapes nupirko pats ir dalį jų suvartojo, bei, sprendžiant iš jo kryptingų veiksmų, norėjo taip veikti, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, E. L. pareikštas kaltinimas dalyje dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – 1,564 g kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, neteisėto įgijimo nuperkant už 25 Eur, yra neįrodytas. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti ir savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamu atveju kaltinimas nedidelio kiekio narkotinės medžiagos neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti neteisėtu įgijimu yra grindžiamas tik paties E. L. parodymais apie per programos „Telegram“ grupę „Breaking bad“ už 25 Eur sumokant kriptovaliuta nupirktus 2 g kanapių, kurių kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Atvirkščiai, daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad E. L. telefone, be kita ko, programoje „Telegram“, duomenų apie tai nėra. Vien kanapių radimo E. L. piniginėje aplinkybės tam pagrįsti nepakanka. Tai sudaro pagrindą iš E. L. pareikšto kaltinimo pašalinti su nedidelio kiekio narkotinės medžiagos neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti neteisėtu įgijimu susijusias aplinkybes.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–3 punktai). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (4 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (5 dalis).

R. L. prašo perduoti E. L. jos atsakomybei pagal laidavimą.

E. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala nepadaryta. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu požiūrio į tokį savo poelgį E. L. plačiau neatskleidė, apsiribodamas bendro pobūdžio pareiškimais, paliko uždaro, netgi gynybiško asmens įspūdį, vis dėlto, teismas tai vertina, kaip nulemtą jo itin jauno amžiaus ir dalyvavimu baudžiamajame procese, teisme pirmą kartą, todėl nemato pagrindo spręsti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos E. L. nesigaili ir jog teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. E. L. yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, gyvena kartu su tėvais, mokosi mokykloje, neteistas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. Visa tai E. L. asmenybę apibūdina teigiamai ir leidžia spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad E. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. L. yra aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, turi du vaikus, dirba finansų patarėja, darbdavio apibūdinama teigiamai, neteista, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą, jai paskirtas įspėjimas. Visa tai R. L. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai. R. L. yra E. L. motina, jie gyvena kartu, tarpusavio ryšį apibūdino kaip artimą, o santykius – kaip gerus. R. L., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į E. L. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jam padėti, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus R. L. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų. R. L. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų E. L. daryti teigiamą įtaką. E. L. patikino klausantis R. L. Iš tiesų, iš R. L. paaiškinimų matyti, kad E. L. su ja nėra visiškai atviras: nepapasakojo, iš kur gavo narkotinę medžiagą, taip pat to, kad praeityje vartojo psichiką veikiančias medžiagas, be to, E. L. ne visada jos klauso, kartais reaguoja gynybiškai, vadovaujasi savo nuomone, dar daugiau, už tėvų valdžios nepanaudojimą R. L. nubausta dėl to, kad E. L., būdamas nesulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, socialiniame tinkle įgijo atsisiųsdamas ir išplatino persiųsdamas elektroninę bylą su pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Pritartina prokurorei, kad situacija nėra ideali, bet ir nėra labai bloga, teismas nesutinka, jog R. L. negali daryti teigiamos įtakos E. L. Nurodytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad E. L. elgesys kartais yra paprasčiausiai nebrandus. Tai yra nulemta itin jauno E. L. amžiaus, todėl negali būti suabsoliutinta. Rimtų priekaištų pačiai R. L. nėra. Tėvų valdžios nepanaudojimo atvejis yra vienkartinis ir susiklostė pakankamai seniai (2023 m. sausio 21 d.). Esminę reikšmę turi tai, kad byloje nėra duomenų apie E. L. polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nustatytai tvarkai, o tai yra ir R. L. nuopelnas. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. L. yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir E. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad jis yra neteistas ir administracine tvarka nebaustas, bei vadovaudamasis motyvais, dėl kurių E. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad minimalus laidavimo terminas bus pakankamas, pagrindo skirti laidavimą su užstatu nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Prokurorė prašė E. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Teismas su tuo nesutinka. BK 72⁵ straipsnio pagrindu teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Duomenų, pagrindžiančių, kad nusikalstamą veiką E. L. padarė būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo labiau jog tai turėjo tam įtakos, byloje nėra, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jam negali būti paskirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 tomo bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

E. L. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. L. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.