- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-918-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44545-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Trečiasis asmuo
- E. V.
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės
- Atsakovas
- UAB „Rinkevičiaus vairavimo mokykla“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui UAB „Rinkevičiaus vairavimo mokykla“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais E. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus teritorinė darbo birža pateikė ieškinį atsakovui UAB „J. Rinkevičiaus vairavimo mokykla“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus arba grąžinti lėšas.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, E. V. pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „J. Rinkevičiaus vairavimo mokykla“ atžvilgiu. Trečiasis asmuo prašė areštuoti atsakovo turtą 10 000,00 Eur sumai bei nurodė, kad jo reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, be to, atsakovo finansinė būklė nėra žinoma. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal priimtą teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-25 nutartimi trečiojo asmens E. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nutartyje konstatavo, kad trečiasis asmuo nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas galimai palankaus trečiajam asmeniui teismo sprendimo įvykdymas. Trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, apie atsakovo veiksmus, liudijančius ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims bei apie tai, kad atsakovas gali tapti nemokus. Be to, nenustatyta, jog atsakovas turėtų socialinio draudimo skolų. Teismas nurodė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta daugiau bylų be šios civilinės bylos, kuriose atsakovas būtų įvardijamas kaip atsakovas arba skolininkas. Taigi trečiasis asmuo nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo E. V. pateikė atskirtąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – imtis laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti atsakovo UAB „J.Rinkevičiaus vairavimo mokykla“ pinigines lėšas, o jų neesant, ar esant nepakankamai – taikyti nekilnojamojo ir kito turto areštą, pareikšto reikalavimo 10 000,00 Eur sumai. Nurodo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Trečiojo asmens pareikštas reikalavimas atsakovui yra didelė ieškinio kaina ir remiantis teismų praktika preziumuojama, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismas nesivadovavo šiomis aplinkybėmis ir trečiojo asmens prašymą atmetė, nes trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, nors trečiasis asmuo neturi ir negali turėti galimybių susipažinti su atsakovo buhalteriniais ir kitais dokumentais, kurie leistų daryti išvadą dėl atsakovo nemokumo ar ketinimą (norą) parduoti turtą. Pareikštas reikalavimas atsakovui 10 000,00 Eur yra didelė suma ir visada yra grėsmė, jog pagal teismo sprendimą gali būti neįvykdyta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „J. Rinkevičiaus vairavimo mokykla“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartį. Nurodo, jog pareikšto reikalavimo dydis yra vertinamasis požymis, kadangi kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar reikalavimo suma yra didelė ne abstrakčiai, bet būtent tam asmeniui, kuriam toks reikalavimas yra reiškiamas. Šias aplinkybes (reikalavimo sumos dydį konkrečiam atsakovui bei teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę) privalo įrodyti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikiantis asmuo. Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų nei apie atsakovo turtinę, nei apie kokius nors atsakovo veiksmus, kurių jis ketintų imtis, siekdamas paslėpti savo turtą. Atsakovas teikia apeliacinės instancijos teismui duomenis iš viešai prieinamų informacijos šaltinių, apie savo apyvartą bei nuosavybės teise valdomą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad atsakovo apyvarta be PVM 2014 m. sudarė 100 000,00 – 200 000,00 Eur, be to, atsakovas 2015 m. spalio mėn. duomenimis turėjo 11 automobilių. Taigi, ir šie duomenys įrodo, jog trečiojo asmens pareikštas reikalavimas nėra didelis atsakovui.
Ieškovas Vilniaus teritorinės darbo birža pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „J. Rinkevičiaus vairavimo mokykla“ pateikė naują įrodymą – duomenų iš Rekvizitai.lt apie atsakovo apyvartą bei turimus automobilius kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovas nenurodo priežasčių, kodėl šis naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, atsakovo prašomas priimti naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su atsakovo atsiliepimu į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastarąjį įrodymą atsisako priimti.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, apie atsakovo veiksmus, liudijančius ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims bei apie tai, kad atsakovas gali tapti nemokus, t. y. remdamasis bylos medžiaga, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, suteikiančių teismui pagrindą abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikšto reikalavimo apimtyje bei patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo neįrodė, kad atsakovas yra finansiškai nepajėgus padengti trečiojo asmens reikalavimą bei į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė didelės reikalavimo sumos prezumpcijos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, trečiajam asmeniui neįrodžius antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, todėl atskirojo skundo argumentus dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo atmeta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Trečiojo asmens E. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.