Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-193/2011

Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-1-00924-2010-2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat, vadovaujantis BK 67 str. 3 d. BK 68 str.1 d., D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams. Be to, šiuo nuosprendžiu priteista: iš civilinio atsakovo UAB „Kamilė“ 33 828 Lt nukentėjusiosios A. K. naudai, iš D. B. 52,06 Lt proceso išlaidų valstybei bei 2000,00 Lt nukentėjusiosios A. K. naudai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. B. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 15.14 val., Kėdainių r., Medėkšių kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 25 kilometre, vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „K“ priklausantį automobilį SKANIA 93H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 136.1 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), neatsižvelgdamas į važiavimo greitį pasirinko nesaugų atstumą, bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje priešais jį stabdžiusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką A. K. vairuojamą automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio automobilis „Citroen C3“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu R. L. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojui R. L. ir keleiviui V. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o automobilio „Citroen C3“ vairuotojai A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be kita ko skundu nesutinkama ir su pernelyg griežta bausme. Teigiama, kad teismas, netenkindamas byloje pareikšto prašymo taikyti D. B. atžvilgiu BK 40 str., nepagrįstai padarė išvadą kad D. B. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinė jo elgesio pasekmė, ir kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus. Gynėjas teigia, kad D. B. veiksmai įvykio metu yra neatsargūs, nukentėję asmenys tik dėl atsitiktinumo pakliuvo į autoįvykį, jų skaičiaus, sužalojimo masto neįmanoma nuspėti. Nustatyti D. B. KET pažeidimai įvykio metu yra besidubliuojantys ir pertekliniai, todėl pažeidimų skaičius šioje situacijoje neturėtų būti vertinamas kaip tinkamas teismo išvadoms padaryti. Iš esmės D. B. įvykio metu laikėsi saugaus greičio, saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, tačiau kažkuriuo trumpu momentu žvilgsnį nukreipęs nuo kelio, kas atskirai imant yra visiškai natūralus, kasdieninėje praktikoje vairuojant transporto priemonę pasitaikantis, nepavojingas reiškinys ir tik eilei aplinkybių įvykio metu sutapus vienu momentu, kurių niekaip neįmanoma iš anksto numatyti, lėmė kilusį autoįvykį. Apeliantas pažymi, kad teismui konstatavus, kad nusikaltimo padarymo dieną D. B. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl jis laikomas nebaustu administracine tvarka ir jo atžvilgiu tuo pagrindu negali būti taikomas koks nors laisvių ar teisių varžymas. Be to, teismas netaikydamas D. B. atžvilgiu BK 40 str., nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog žala bus atlyginta ar pašalinta visiškai. Iš trijų nukentėjusiųjų turtines ir neturtines žalos atlyginimo pretenzijas teisme reiškė tik L. K., ir tai rodo, kad konkrečios, neginčijamos žalų sumos yra atlygintos. Pažymėtina, kad ginčas yra likęs tik dėl L. K. neturtinės žalos dydžio, o ne dėl jo atlyginimo. Be to, dalis neturtinės žalos L. K. jau yra atlyginta (6172 lt), likusi priteistina atlyginti neturtinės žalos suma priteistina iš civilinio atsakovo UAB „K“. Be to, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo bendrovės turto, užtikrinančio viso pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą, todėl visiškai nėra jokio pagrindo manyti, kad priteistina L. K. neturtinė žala nebus pilnai atlyginta. Dėl kitų BK 40 str. taikymui būtinų sąlygų teismas nepasisakė, todėl laikytina, kad jos yra, yra tinkamos. Gynėjo įsitikinimu, D. B. pripažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinas BK 40 str. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai skyrė D. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė naudotis specialia teise - 1 metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Pažymi, kad D. B., pagal atliekamas darbo funkcijas (transporto priemonės vairuotojas) atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, nors ir minimaliam laikotarpiui, tolygus darbo praradimui, dėl ko jis negalės atlyginti UAB „K“ nukentėjusiajai sumokėtos ir iš jo regreso tvarka po to reikalaujamos žalos. Todėl mano, kad D. B. taikytas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę yra netikslingas.

Skundu nesutinkama ir su teismo nukentėjusiajai L. K. priteista neturtinės žalos suma, teigiama, kad ji per didelė. Pažymima, kad D. B. inkriminuota veika yra neatsargi, KET reikalavimų pažeidimai yra formalūs, pritaikyti įvykusiai situacijai, eismo įvykis įvyko vienu momentu atsiradus eilei aplinkybių, sąlygojusių avariją, nukentėjusioji neturi išlaikytinių asmenų, kurie priklausytų nuo jos gerbūvio, D. B. neturi nuosavybės teise vertingo turto, pragyvena tik iš gaunamo atlyginimo už darbą UAB „K“ (apie 1000 Lt). Gynėjo manymu, ypatingai didelis nukentėjusiosios L. K. neturtinės žalos sumos svyravimas tame pačiame bylos nagrinėjimo procese (pirmas civilinis ieškinys – 100 000 Lt, vėliau – 800000 Lt, teismo posėdžio metu pareiškė, jei būtų sumokėta iš karto, tenkintų apie 40 000 Lt), laikytinas pasipelnymo iš susiklosčiusios situacijos siekiu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios elgesį įvykio metu – saugos diržo neužsisegimą arba nerūpestingumą dėl netinkamo galvos atlošo sureguliavimo. Gynėjas mano, kad nukentėjusiosios bloga sveikatos būklė pervertinta, nes ji teismui patvirtino, kad praėjus keliems mėnesiams, nesibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui, jau yra grįžusi į savo nuolatinį, iki įvykio dirbtą darbą. Jis nukreipia į teismų praktiką ir mano, kad sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų nukentėjusiajai priteistina viso 25 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. atsikirtimu į nuteistojo D. B. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, paliekant galioti skundžiamą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendį. Taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad šis teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo D. B. kaltė pilnai įrodyta, jai pagrįstai priteista 40 000 Lt neturtinė žala. Teigia, kad susipažinus su apeliaciniu skundu, kuriame išdėstyta kardinaliai kitokia nuteistojo pozicija, darytina prielaida, kad D. B. teismo posėdžio metu nebuvo nuoširdus atsiprašydamas jos ir teismui deklaruodamas nuoširdų savo gailestį dėl savo veiksmų ir sukelto eismo įvykio. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti visi su jos sužalojimu ir tolesniu gydymu susiję dokumentai, patvirtinantys eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Pažymi, kad apeliantas skunde dėstomus samprotavimus apie jos saugos diržo užsisegimą ir kt. nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, tik, matomai, tokiomis prielaidomis siekia ją įžeisti, apkaltindamas dėl melagingų parodymų apie patirtus sužalojimus davimo. Nuteistojo samprotavimai apie tai, dėl kokio patirto smūgio atsirado jos patirti sužalojimai nesudaro esmės, nes šiuo atveju reikia vadovautis būtinąja padarinių kilimo taisykle – kad eismo įvykis kilo būtent dėl D. B. kaltės. Mano, kad apeliantas, būdamas eismo įvykio kaltininku, stengiasi išvengti bet kokios atsakomybės ir nededa jokių pastangų atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji mano, kad nuteistajam paskirta itin švelni bausmė, todėl nesutinka su apelianto teiginiais dėl per griežtos bausmės, būtinybės taikyti BK 40 str., dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo bei dėl per didelio neturtinės žalos dydžio. Atsikirtime pažymima, kad neturtinė žala jai priteista iš UAB „K“, kuri teismo nuosprendžio dėl priteistos neturtinės žalos neskundė, o kaip vėliau regreso tvarka D. B. atlygins žalą bendrovei – tai darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas, neturintis absoliučiai jokios reikšmės pirmosios instancijos teismo priimtam nuosprendžiui ir tai neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad jei teisminio nagrinėjimo metu jai būtų atlyginta patirta neturtinė žala – 40 000 Lt, ji geranoriškai būtų susitaisiusi su D. B., tačiau jo pozicija buvo kategoriška, jis atsisakė atlyginti jai bet kokią neturtinės žalos dalį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas, tiek D. B. teisinančias, tiek jį apkaltinančias aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtų įrodymų visumą, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai D. B. taikė BK 67 str. 3 d. ir 68 str. Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skundu iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, taip pat nuteistojo veiksmų bei dėl eismo įvykio kilusių padarinių priežastinis ryšys, tačiau teismas, priešingai nuteistojo gynėjo tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų protokolais, specialisto išvada, nukentėjusiųjų parodymais, paties D. B. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų bei nuteistojo D. B. ir nukentėjusiosios A. K. veiksmų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka.

Apylinkės teismo nuosprendyje aptartais ir aukščiau išvardintais įrodymais pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad D. B. vairuodamas automobilį, neatsižvelgdamas į važiavimo greitį pasirinko nesaugų atstumą, bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje priešais jį stabdžiusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką A. K. vairuojamą automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio automobilis „Citroen C3“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu R. L. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojo R. L. ir keleivio V. M. sveikata bei sunkiai sutrikdyta automobilio automobilio „Citroen C3“ vairuotojos A. K. sveikata. Tuo D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 136.1 punktuose nurodytus reikalavimus. Nuteistojo gynėjo teigimu, nukentėjusioji A. K. traumą patyrė ne tik dėl nuteistojo kaltės, bet ir dėl to, jog ji važiavo neprisisegusi saugos diržo ir dėl galvos atlošo netinkamo sureguliavimo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo subjektyviu nuteistajam palankiu situacijos vertinimu ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl D. B. veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryšio. Jeigu D. B. vairuojamas automobilis nebūtų atsitrenkęs į A. K. vairuojamą automobilį, nebūtų vėlesnių to sąlygotų veiksmų eigos bei atitinkamai – nebūtų sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata bei nebūtų kilę kiti kaltinime nurodytieji padariniai. Todėl akivaizdu, kad apelianto veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp D. B. padarytų KET 9, 132 ir 136.1 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų bei atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Todėl išteisinti D. B. iš minėtos nusikalstamos veikos ir nutraukti bylą nėra jokio pagrindo.

Skundu nesutinkama ir su paskirta bausme, teigiama, kad ji pernelyg griežta bei nepagrįstai D. B. atžvilgiu netaikytas BK 40 str. Šie teiginiai nepagrįsti. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė D. B. bausmę – baudą, nustatydamas vidurkio už šios nusikalstamos veikos rūšies padarymą nustatytos baudos nesiekiantį dydį. Tokią bausmę laikyti per griežta ir dėl to neteisinga, nėra jokio pagrindo. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Remiantis išdėstytu nuteistajam mažinti bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai skundžiamame nuosprendyje išdėstė BK 40 str. netaikymo D. B. motyvus, su kuriais visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad pastarosios teisės normos taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, jos taikymui būtina BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma, kurių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir motyvuotai nenustatė. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl BK 40 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų.

Apeliantas ginčija ir skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai A. K. priteistos neturtinės žalos dydį, teigia, kad jis per didelis, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Nustatydamas 40 000 Lt neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į eismo įvykio priežastį, nusikalstamos veikos padarinius, apelianto asmenybę. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto išvada, kurioje numatyta, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą pagal duomenis, esančius byloje, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas A. K. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams, taip pat ir teismų praktikai neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Todėl mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Taip pat skundu prašoma netaikyti nuteistajam D. B. specialiosios teisės atėmimo. Šis prašymas pagrįstas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė reikalingu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimą D. B.. Nors apelianto nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė, tačiau uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė, o ne pareiga. Nusikalstamos veikos kaltės forma, jos padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas), nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama charakteristika, administracinių nuobaudų nebegaliojimas, pajamų turėjimas tik iš darbo vairuotoju, taip pat apeliaciniame skunde pabrėžiamos ir bylos duomenimis pagrįstos aplinkybės dėl argumentuoto reikalingumo D. B. vairuoti transporto priemones (jis dirba įmonėje vairuotoju), leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam D. B. bus įgyvendinti ir be baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimo. Kita vertus, atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę vairuotojui dirbančiam įmonėje, faktiškai reiškia ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą, t.y. BK 45 str. (iki 2011-07-05 galiojusi redakcija) numatytos bausmės pritaikymą. Tačiau tokia bausmė-numatyta BK 45 str. - D. B. nėra paskirta. Todėl nuosprendis dalyje dėl BK 67 str. 3 d. ir 68 str. taikymo D. B. atžvilgiu naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios A. K. patirtų atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų priteisimo iš D. B. bei pateiktas minėtas išlaidas pagrindžiantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas. Šis prašymas tenkintinas pilnai, priteisiant iš nuteistojo D. B. 1000 Lt A. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendis dalyje yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu;

NUSPRENDŽIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 67 str. 3 d. ir 68 str. pagrindu taikytas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę vieneriems metams D. B. .

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš D. B. nukentėjusiosios A. K. naudai 1000 Lt atstovavimo išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti.