Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai nesutiko su atsakovo Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 išvados dalimi, kad „Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. „Leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“ Nr. 36-6-634 buvo išduotas pagrįstai“. Komisija 2008 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 2008/03-4R-19 neišnagrinėjo minėtos išvados dalies teisėtumo, nepasisakė sprendime dėl šio pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo Vokės g. 7A plano patvirtinimo“ 2.2 punkte nustatoma, jog „teritorijos tvarkymo režimui nustatyti privaloma parengti žemės sklypo detalųjį planą“. Tas pats reikalavimas buvo suformuluotas ir Kauno miesto savivaldybės 2004 vasario 24 d. aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo Vokės g. 7A plano patvirtinimo. Nei Aplinkos ministerija, nei Kauno miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad yra parengtas ir patvirtintas Vokės g. 7A detalusis planas. Tačiau nepaisant to, kad neparengtas žemės sklypo Vokės g. 7A detalusis planas ir nenustatyta minėto žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privalomai rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, Kauno miesto savivaldybė, anot pareiškėjų, atliko neteisėtus veiksmus bei priėmė neteisėtus sprendimus: neteisėtai sudarė ir patvirtino „Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą“ bei nesant teisinio pagrindo (parengto ir patvirtinto Vokės g. 7 A detaliojo plano) 2007 m. spalio 22 d. išdavė „Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“. Aplinkos ministerija netyrė neteisėtos Kauno miesto savivaldybės veiklos projekto – „Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemos“ bei 2007 m. spalio 22 d. Kauno miesto savivaldybės „Leidimo kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“ prieštaravimo Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams, o Komisija 2008 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 2008/03-4R-19 nevertino Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų, nepanaikino Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 neteisėtos išvados dalies, kad „Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. „Leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“ Nr. 36-6-634 buvo išduotas pagrįstai“.

Pareiškėjai nesutiko su atsakovo Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 išvados dalimi, kad „Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. Pupeikis, 2007 m. lapkričio 8 d. atlikęs medžių kirtimo privačioje valdoje Vokės g. 7, 7 A teisėtumo patikrinimą, savo funkcijas vykdė tinkamai“. Pasak pareiškėjų, Komisija 2008 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 2008/03-4R-19 neišnagrinėjo minėtos išvados dalies teisėtumo, sprendime nepasisakė dėl šio pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai nurodė, kad minėtas Aplinkos ministerijos išvados teiginys neatitinka tikrovės ir yra prieštaringas. Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresnysis specialistas A. Pupeikis neatliko jokių veiksmų (2007 m. lapkričio 8 d. atvykęs į medžių ir kitų želdinių kirtimo ir persodinimo vietą apsiribojo neveikimu, nesiėmė tyrimo), kurie būtų užkirtę neteisėtą želdinių niokojimą ir pertvarkymą žemės sklypuose Vokės g. 7, 7 A. Pareiškėjų nuomone, Aplinkos ministerijos minėtos išvados dalies formuluotė yra prieštaringa: medžiai, neatitinkantys kirtimo leidime nurodytų faktinių duomenų, buvo kertami ar iškasami žemės sklype Vokės g. 7, o persodinami žemės sklype Vokės g. 7A. Todėl Aplinkos ministerijos išvados nuoroda, kad darbai buvo atliekami „privačioje valdoje Vokės g. 7, 7 A“ neatitinka tikrovės, nes sklypai Vokės g. 7 ir 7A yra du atskiri žemės sklypai, o administracinėje byloje nepateiktas šių sklypų sujungimo detalusis planas. Pareiškėjai paaiškino, kad Aplinkos ministerija, ištyrusi pareiškėjų skundą, pažeidimą dėl medžių (kelmų) nepažymėjimo neteisėtai priskyrė prie procedūrinių pažeidimų. Kadangi Kauno miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai neatliko faktinių duomenų surinkimo apie numatomus persodinti, kirsti želdinius ir pertvarkyti želdinius Vokės g. 7, 7A žemės sklypuose, tai nebuvo pagrindo Kauno miesto savivaldybei išduoti ir tvirtinti „Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“ Nr. 36-6-634 bei nebuvo faktinio pagrindo sudaryti ir tvirtinti Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą.

Pareiškėjai priėjo išvadą, jog Komisija 2008 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 2008/03-4R-19 atsisakė vertinti Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (3-3)-D8-11007 išvados dalį dėl A. Pupeikio veiksmų, dėl ko buvo suniokotas Vokės gatvės skveras (žemės sklypo Vokės g. 7 teritorija) ir atminimo kryžiaus aplinka. Pareiškėjai nurodė, kad gyvena šalia Vokės gatvėje esančio skvero, nuo 1960 m. tvarko Vokės gatvės skverą ir jo aplinką. Vokės gatvės apsauginei juostai priklausantys želdynai taip pat buvo sunaikinti, remiantis Kauno miesto savivaldybės sprendimais. Atsakovė Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė neteisingą naikintiną išvadą, nesiėmė efektyvių veiksmų, kad būtų atkurta iki pradinės padėties Vokės gatvės skvero (gamtos paminklo) aplinkos būklė, taip pat atminimo kryžiaus aplinka, bei nenubaudė asmenų, kaltų dėl Vokės gatvės skvero suniokojimo ir žalos atminimo kryžiaus gamtinei aplinkai padarymo. Minėtais neteisėtais veiksmais yra pažeistos pareiškėjų teisės ir įstatymų saugomi interesai į pareiškėjų teisę gyventi palankioje sveikatai ir gerovei aplinkoje, t. y. pablogėjo pareiškėjų gyvenamojo būsto aplinka, komunikacijų, nuvestų į pareiškėjų gyvenamuosius namus, apsauginės zonos neteisėtai apsodintos medžiais, suniokota Vokės skvero ir atminimo kryžiaus gamtinė aplinka.

Pasak pareiškėjų, vienas iš šių neteisėtų ir naikintinų sprendimų yra Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 kovo 25 d. sprendimas Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo Vokės g. 7A plano patvirtinimo“. Šis sprendimas, pareiškėjų nuomone, prieštarauja norminiams aktams, kuriais vadovaujantis šis sprendimas priimtas. Minėtu sprendimu patvirtinto žemės sklypo dydis yra tik 246 kvadratiniai metrai, todėl tokio ploto žemės sklypas, kurio dydis nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ grąžintinų žemės sklypų dydžių ribas Kauno mieste, negalėjo būti pripažintas kaip tinkamas grąžinti bei negalėjo būti tvirtinamas.

Remiantis Kauno RAAD 2007 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. KR12-3424 pateiktais duomenimis, Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyr. specialistas A. Pupeikis, gavęs 2007 m. lapkričio 8 d. pranešimą telefonu dėl galimai neteisėtai kertamų medžių privačiuose žemės sklypuose Vokės g. 7, 7a, Kaune, patikrino padėtį vietoje ir nustatė, kad želdiniai iškirsti pagal Kauno miesto savivaldybės 2007 m. spalio 22 d. išduotą leidimą Nr. 36-6-634.

Aplinkos ministerija paaiškino, kad leidimų, kuriuos išduoda savivaldybės institucijos kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius, išdavimo teisėtumo klausimus nagrinėja teisėsaugos institucijos, nes aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ši funkcija nepavesta. Kaltinti Kauno RAAD Kauno miesto agentūros pareigūną A. Pupeikį neveikimu nėra pagrindo.

Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, leidime numatyti kirsti medžiai pažymimi specialiu žymekliu ar dažais. Remiantis šia nuostata ir vadovaujantis nustatyta tvarka, pirmiausia yra išduodamas leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, o tik po to leidime numatyti kirsti medžiai turi būti pažymėti specialiu žymekliu ar dažais. Atsakovas nurodė, kad sklypuose Vokės g. 7, 7a, Kaune, kirstini medžiai nebuvo pažymėti specialiu žymekliu ar dažais, tai yra procedūrinis Tvarkos pažeidimas, tačiau jis nesukėlė neigiamų pasekmių. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 119-121) ir atsiliepime į patikslintą skundą (t. 2, b. l. 57–60) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas patvirtino, kad nei žemės sklypo Vokės g. 7A, nei šio žemės sklypo sujungimo su žemės sklypu Vokės g. 7 detalieji planai nėra parengti ir šiuo metu nerengiami.

Dėl pareiškėjų argumento, kad, nesant parengto detaliojo plano, kuriuo būtų nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, negalėjo būti sudaryta ir patvirtinta Želdinių persodinimo, kirtimo ir atsodinimo schema, atsakovas paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti šie privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo parametrai, nustatomi rengiant detaliuosius planus: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas, statinių statybos zona bei servitutai. Tačiau priešingai, nei teigia pareiškėjai, Leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje gali būti išduodamas ne tik pagal detalųjį planą, bet ir pagal želdinių pertvarkymo projektą, kaip buvo nagrinėjamu atveju. Dėl pareiškėjų argumento, kad sklypui Vokės g. 7 buvo priskirta dalis Vokės gatvės asfaltuotos dangos atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjai ginčijo Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas minėto žemės sklypo detalusis planas, tačiau jų skundas buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-973-01).

Pareiškėjų argumentas, esą žemės sklypas Vokės g. 7A, Kaune, patenka į daugiaaukščių namų teritoriją, nėra visiškai tikslus. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (t. 1, b. l. 122, 125), ginčo teritorija pažymėta kaip sodybinio užstatymo teritorija (teritorija individualiems gyvenamiesiems namams statyti) bei daugiaaukščių statinių teritorija (statiniams virš 3 aukštų statyti). Taigi ir šį pareiškėjų argumentą teismas pripažino pagrįstu.

Pažymėjo, kad pareiškėjai A. K. ir P. K. teismo prašė ištirti „norminio administracinio akto“ – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo Vokės g. 7A plano patvirtinimo“ 1 dalies teisėtumą (žr. prašymą (t. 2, b. l. 85-96)). Teismas konstatavo, kad pagal teisinę prigimtį minėtas teisės aktas nėra norminio pobūdžio, kad tai yra individualus teisės aktas, nes jame formuluojamos nuostatos dėl konkretaus žemės sklypo. Pareiškėjų A. K. ir P. K. prašymo ištirti „norminio administracinio akto“ – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo Vokės g. 7A plano patvirtinimo“ 1 dalies teisėtumą netenkino.

Nagrinėjamu atveju, pagal Kauno miesto savivaldybės 2007-10-22 išduotą leidimą Nr. 36-6-634 „Kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje“, minėti želdiniai buvo ne pertvarkomi, o iškirsti, įpareigojant sklypų savininką vietoj jų savivaldybės nurodytoje vietoje pasodinti naujus medžius. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad šiems darbams vykdyti reikia teisės aktų nustatyta tvarka parengtos ir patvirtintos želdinių pertvarkymo schemos ar projekto, nėra pagrindo.

Remiantis LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-12-21 raštu Nr. KR12-3424 pateiktais duomenimis, Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyr. specialistas A. Pupeikis, gavęs 2007-11-08 pranešimą telefonu dėl galimai neteisėtai kertamų medžių privačiuose žemės sklypuose Vokės g. 7; 7a, Kaune, patikrino padėtį vietoje ir nustatė, kad želdiniai iškirsti pagal Kauno miesto savivaldybės 2007-10-22 išduotą leidimą Nr. 36-6-634.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 17 punkto nuostatomis, Aplinkos ministerijai pavesta vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo kontrolę ir nustatyti valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką. Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos laikymąsi nustatyta tvarka kontroliuoja LR aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tačiau leidimų, kuriuos išduoda savivaldybės institucijos kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius, išdavimo teisėtumo klausimus nagrinėja teisėsaugos institucijos, nes aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ši funkcija nepavesta.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. Leidimo kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 36-6-634 (toliau – Leidimas) išdavimo metu galiojusioje Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos, patvirtintos LR aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274, buvo nustatyti tokių leidimų išdavimo reikalavimai. Šios tvarkos 5 p. buvo nustatyta, jog želdinių pertvarkymo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus želdinių pertvarkymo projektus bei schemas, tačiau privalomų reikalavimų želdinių pertvarkymo schemoms nenustatė. Manome, kad trečiojo suinteresuoto asmens H. B. kartu su prašymu perkelti, pjauti bei atsodinti medžius pateikta schema yra aiški, konkreti ir neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Nurodo, kad Leidimas buvo išduotas vadovaujantis ne Apeliantų nurodyta Medžių ir krūmų priežiūros, nupjovimo ir sodinimo tvarka, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-149, nes ji neatitiko aukštesnės galios norminam aktui -aukščiau minėtai LR aplinkos ministro patvirtintai tvarkai. Todėl išduodant ginčijamą Leidimą buvo vadovaujamasi būtent LR aplinkos ministro reglamentuota tvarka, ir atmestinais laikytini apeliacinio skundo argumentai, susiję su Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkos nesilaikymu. Nepagrįstai Apeliantai teigia, kad Leidimu galėjo būti suteikiama teisė pertvarkyti ir kirsti želdinius tik viename žemės sklype. Abu sklypai (Vokės g. 7 ir Vokės g. 7A) priklauso tam pačiam savininkui, kuris pateikė nustatytos formos prašymą pertvarkyti želdinius abiejuose jam priklausančiuose sklypuose. Teisės aktai nenumato apribojimų žemės sklypų, kuriuose numatoma pertvarkyti želdinius, skaičiui, dydžiui ir pan., todėl Leidimas kirsti, perkelti ir atsodinti želdinius dviejuose žemės sklypuose išduotas teisėtai. Manome, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Leidimo išdavimo teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, teisingai konstatavo, kad pareiškėjų prašymas dėl Leidimo bei jo sudėtyje esančios Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemos (Vokės g. 7, 7A, Kaunas) pripažinimo negaliojančiais (netekusiais galios) nuo jų išdavimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.

Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas nepagrįstai atsisakė ištirti, jų nuomone, norminio administracinio akto – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T-178 „Dėl žemės sklypo Vokės g. 7A plano patvirtinimo“ – teisėtumo klausimą. Pažymi, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 1 d. numato asmenims galimybę prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Mano, kad teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo, nes minėtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nėra norminis administracinis aktas. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo, skirto nuosavybės teisių atkūrimui natūra, planas. LR teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, jog žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-63-03 yra išaiškinęs, jog detaliojo teritorijų planavimo dokumentai nėra norminio pobūdžio administracinis aktas. Apeliaciniame skunde daroma klaidinga išvada, jog pirmosios instancijos teismas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ištyrė nurodyto norminio teisės akto teisėtumą. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d., išnagrinėjęs norminio administracinio akto teisėtumą, teismas priima sprendimą skundžiamą administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti arba pripažinti skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu. Nei vieno iš nurodytų sprendimų pirmosios instancijos teismas nepriėmė, nes, kaip minėta, apskritai netyrė šio akto teisėtumo kaip norminio teisės akto.

Mano, kad teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą ištirti norminio akto teisėtumo klausimą ir nepriimdamas atskiros rašytinės nutarties, nepažeidė procesinių teisės normų. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. 3 d. suteikia teismui galimybę nesudėtingus klausimus spręsti ir nutartis priimti pasitarus vietoje, neišeinant į pasitarimų kambarį. Tokios nutartys įrašomos į teismo posėdžio protokolą. Pažymi, jog minėtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimas buvo ginčijamas nagrinėtoje administracinėje byloje ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir atmesdamas šį patikslinto skundo reikalavimą, išsamiai pasisakė dėl šio administracinio akto teisėtumo.

Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktą, savivaldybei pateikus žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir žemėtvarkos skyriui pažymėjus turėtų žemės sklypų ribas, savivaldybė formuoja žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, rengia ir tvirtina šių žemės sklypų planus. Šioje teisės akto nuostatoje teigiama, jog „suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą“. Taigi, šioje teisės normoje nėra reikalavimo tvirtinant žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui natūra nurodyti žemės sklypo naudojimo pobūdį, todėl ir ginčijamame sprendime įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas, atitinkantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Minėtoje teisės akto nuostatoje įtvirtintas reikalavimas, jog „grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka“. Tokia sąlyga buvo įrašyta ginčijamo sprendimo 2.2 punkte. Kaip numatyta LR teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis nustatomas rengiant detaliuosius planus. Taigi, žemės sklypo Vokės g. 7A, Kaune, savininkas, norėdamas plėtoti veiklą šiame žemės sklype, privalės parengti detalųjį planą, kuriuo ir bus nustatytas konkretus žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Dėl apeliantų teiginio, jog dėl šio, jų nuomone, padaryto pažeidimo – nenustatyto žemės sklypo naudojimo pobūdžio – žemės sklypo Vokės g. 7A registracija Nekilnojamojo turto registre turi būti laikoma niekine, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tokio reikalavimo nekėlė. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovo manymu, apeliantai nepagrįstai ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo neteisėtumą grindžia teisės aktų, reglamentuojančių naujų žemės sklypų suteikimą, nuostatomis. Jų teigimu, patvirtinto žemės sklypo Vokės g. 7A, Kaune dydis (245 kv.m) yra per mažas, nes LR Vyriausybės nustatyta, jog perduodamo neatlygintinai naujo žemės sklypo dydis negali būti mažesnis, nei 400 kv.m. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje numatyti keli nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo būdai. Vienas jų -grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, tokiu atveju grąžinamo natūra žemės sklypo dydis nėra ribojamas. Kitas nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę būdas – perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos nustato naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius.