Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-11 · Byla Nr. N-444-2653-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
N-444-2653-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2653/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovados pareigūnas 2008 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 6 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės). Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimu R. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį iškeltą bylą nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

R. J. teismo posėdyje paaiškino 2008 m. rugsėjo 6 d. išgėręs vieną butelį nestipraus alaus. Kadangi jautėsi visiškai blaivus, važiavo į Maišiagalos miestelį. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais nesutiko, nurodė, kad nebuvo atspausdintas joks kvitas. Kai apie 21.50 val. policijos pareigūnai jį paleido, paaiškino iš karto nuvažiavęs į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Ten 22.38 val. jį patikrinus, jo kraujyje buvo rasta 0,21 promilės etilo alkoholio. Jo manymu, nuo vieno nestipraus alaus butelio jis negalėjo pripūsti 0,49 promilės, tai patvirtino ir specialisto išvada bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Teigė administracinio teisės pažeidimo nepadaręs.

Teismas taip pat įvertino policijos pareigūnų Z. R. ir M. M. tarnybinius pranešimus, pagal kuriuos nuo sustabdyto automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu.

Įvertinęs R. J. pateiktą kaltinimą, teismas nusprendė, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nepasitvirtino. Policijos pareigūnų Z. R. ir M. M. parodymus, išdėstytus tarnybiniuose pranešimuose, teismas atmetė kaip nepakankamai patikimus, nes jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas nusprendė, jog įrodymų vertinimas neleidžia pašalinti visų abejonių dėl R. J. kaltumo, jo aplinkybių aiškinimas nebuvo paneigtas teisminio nagrinėjimo metu, įrodymų tikrumu abejoti nėra pagrindo, todėl jie pripažintini turinčiais įrodomosios galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9-2132-06). Be to, įvertinta ir tai, kad teismui nebuvo pateikti alkoholio kiekio matuoklio kvitas arba išrašas iš registracijos žurnalo, yra tik pažyma dėl blaivumo nustatymo, pasirašyta tyrėjo Z. R., pagal kurią R. J. 2008 m. rugsėjo 6 d. buvo nustatytas lengvas (0,49 promilių) girtumas. Teismas nevertino nurodytos pažymos kaip dokumento, kuris gali patvirtinti alkoholio kiekio matuoklio parodymus. Pažymėta, jog 2008 m. rugsėjo 6 d., 22.38 val., R. J. girtumas buvo tikrintas medicinos įstaigoje, jo kraujyje rasta tik 0,21 promilės etilo alkoholio (leistina norma). Kaip nustatyta iš pranešimo dėl R. J. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, šis pranešimas surašytas 2008 m. rugsėjo 6 d., 21.45 val., o R. J. atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 2008 m. rugsėjo 6 d., 22.38 val., tai yra praėjus mažiau nei vienai valandai nuo jo nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kaip tai numato „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 10 punktas. Nuspręsta, jog teismas pagristai gali vadovautis specialisto išvada bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, pagal kuriuos R. J. kraujyje rasta 0,21 promilės etilo alkoholio. Konstatuota, jog byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai dėl R. J. kaltės, o visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, todėl nesant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bylos teisena negalima ir byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

III.

Apeliaciniu skundu Vilniaus rajono policijos komisariatas prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismas neteisingai, vienpusiškai įvertino įrodymus, nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, todėl nepagrįstai nutraukė bylos teiseną. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų parodymus, išdėstytus tarnybiniuose pranešimuose, juos laikydamas nepakankamai patikimais, nors minėtuose tarnybiniuose pranešimuose pateikti kategoriški, nuoseklūs parodymai, patvirtinantys, jog R. J. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi (teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo policijos pareigūnams, vykdžiusiems tarnybines pareigas, turėjusiems galimybę tiesiogiai matyti bei užfiksuoti teisės pažeidimą, apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti R. J. KET padarymu, nepagrįstai nepatikėjo jų parodymais). Apelianto nuomone, pareigūnai šioje situacijoje yra pagrindiniai liudytojai, tačiau nagrinėjant bylą, įvertinti tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Pažymima, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, negali likti vien tik pasyvus stebėtojas, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsniais, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant. Apelianto nuomone, teismas, nevertindamas pareigūnų parodymų, pažeidė ATPK 256, 257 straipsnius, įvertino įrodymus tik pagal savo vidinį įsitikinimą, nepagrindė sprendimo pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. N16-961/2006, Nr. N9-1711/2006). Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens parodymai, apelianto manymu, vertintini kritiškai kaip būdas nesąžiningai išvengti administracines atsakomybės.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nelaikė policijos pareigūnų vietoj alkoholio kiekio matuoklio kvito pateiktos pažymos apie neblaivumą dokumentu, galinčiu patvirtinti alkoholio kiekio matuoklio parodymus, taip pažeisdamas turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi minėta pažyma turi visus rekvizitus, numatytus ir alkoholio kiekio matuoklio kvitui, yra pasirašyta pareigūnų, su ja pasiūlyta susipažinti ir atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apelianto nuomone, minėta pažyma yra vienas iš pagrindinių asmens girtumo faktą įrodančių dokumentų ir pagrindinis dokumentas, patvirtinantis specialaus matavimo prietaiso parodymus, jos neįvertinimas yra nepagrįstas (teismas nepasisakė, dėl ko atmetė šį įrodymą)

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, pagal kuriuos R. J. kraujyje rasta 0.21 promilės etilo alkoholio, nepagrįstai neįvertino alkoholio kiekio matuoklio parodymų ir vietoj šio matuoklio kvito pateiktos pažymos, pagal kurią R. J. buvo nustatytas 0,49 promilės girtumas. Nors Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau - Neblaivumo nustatymo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, suteikia teisę vairuotojui per 1 valandą nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir savo noru nusistatyti neblaivumą, apelianto manymu, šioje situacijoje teismas turėjo remtis alkoholio kiekio matuoklio parodymais, nes juo R. J. neblaivumas buvo nustatinėjamas iš karto po vairavimo fakto, o ne praėjus 1 valandai, todėl šie parodymai tiksliausiai rodo R. J. būseną (neblaivumą) transporto priemonės vairavimo metu. Be to, R. J. neblaivumą rodė ir fiziologiniai požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir kt.), atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį.

Apelianto manymu, Neblaivumo nustatymo taisyklių 10 punkte numatyta teisė vairuotojams per 1 val. nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo pasitikrinti neblaivumą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir perdėtas jos taikymas eliminuoja alkoholio kiekio matuoklių, kaip teisėtų prietaisų faktiniams administracinio teisės pažeidimo bylos duomenims fiksuoti naudojimą. Esant tokiai ydingai minėtos normos taikymo praktikai, bus neįmanoma taikyti praktikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalies, kai vairuotojui nustatomas lengvas girtumo laipsnis nuo 0,40 iki 1,49 promilės, nes kiekvienu atveju vairuotojas savo iniciatyva gali pasitikrinti girtumą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir pateikti specialisto išvadą, pagal kurią beveik kiekvienu atveju bus mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje negu tada, kai neblaivumą tikrino pareigūnai, kadangi nuo jų atlikto tikrinimo iki tikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje praėjo valanda laiko. Pažymima, jog yra eilė būdų ir priemonių asmenį išblaivinti priverstinai.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog abejonės atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tada, jų negalima išsklaidyti remiantis byloje esančiais objektyviais faktiniais duomenimis. Nagrinėjamoje situacijoje teismas tokios iniciatyvos nesiėmė. Todėl pažeidėjas išvengė apribojimų naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuria jis piktnaudžiavo, nepasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymima, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir sunkiausių iš numatytų ATPK, daro tiesioginę įtaką eismo saugumui, avaringumui, jo padarymu gali būti pažeisti valstybės labiausiai saugomi teisiniai gėriai, tokie kaip žmogaus sveikata ir gyvybė, visuomenės saugumas, už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą turi būti skiriamos griežčiausios nuobaudos. Be to, R. J. praeityje yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Apeliantas mano, jog R. J. kaltė įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta R. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

R. J. savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino, kad vairavo automobilį išgėręs alaus (b.l.2), policijos pareigūnų Z. R. ir M. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog sustabdžius R. J. vairuotą automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, o patikrinus jį alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės). Nors kvito, kuriame būtų užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio parodymai, bylos medžiagoje nėra, yra pateikta R. J. pasirašyta pažeidimo nustatymo dieną (2008 m. rugsėjo 6 d.) policijos pareigūno Z. R. surašyta pažyma, patvirtinanti, jog R. J. 2008 m. rugsėjo 6 d., 20.50 val., buvo nustatytas 0,49 promilės girtumas (b.l. 5). Pažymoje nurodytas patikrinimui naudoto alkotesterio numeris ir jo patikros liudijimo numeris. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7) bei transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 14) surašyti 2008 m. rugsėjo 6 d., 21.45 val. Iš bylos medžiagoje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1647 (b.l. 16) matyti, kad R. J., nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto jo neblaivumo patikrinimo rezultatais, kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo praėjus beveik dviems valandoms nuo jo blaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu (medicininė apžiūra atlikta 22.38 val.). Nurodytame akte konstatuota, jog R. J. yra blaivus, jo kraujyje rastos tik 0,21 promilės etilo alkoholio (b.l. 16). Toks pats R. J. kraujyje buvusio etilo alkoholio kiekis užfiksuotas ir 2008 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 6386/08 (01) (išvada padaryta ištyrus 2008 m. rugsėjo 6 d., 22.40 val. paimtą R. J. kraują). Remdamasis minėtais medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu bei 2008 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai dėl R. J. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, bylą nutraukė (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino policijos pareigūnų Z. R. ir M. M. parodymus, išdėstytus tarnybiniuose pranešimuose, juos atmesdamas kaip nepakankamai patikimus, nes tarnybinius pranešimus šie pareigūnai surašė vykdydami savo tarnybines pareigas, tai, kad jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nerodo, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, jog dėl kokių nors priežasčių policijos pareigūnai Z. R. ir M. M. būtų suinteresuoti duoti R. J. nepalankius parodymus. Darytina išvada, jog minėtų policijos pareigūnų paaiškinimais teismas nesirėmė nepagrįstai. Be to, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N-62-3686/2008, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Jis reikšmingas tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Konstatuotina, jog teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

Šiuo atveju aptarta byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. 2008 m. rugsėjo 6 d. policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, buvo neblaivus (lengvo girtumo laipsnio). Tai, kad beveik po dviejų valandų nuo jo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuoklio pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo nustatyta, jog jo kraujyje rastos tik 0,21 promilės etilo alkoholio, nevertintina kaip įrodymas, kad 2008 m. rugsėjo 6 d., 20.50 val., jam policijos pareigūnų nepagrįstai nustatytas 0,49 promilės girtumas, nes, kaip minėta, laikui bėgant alkoholio kiekis organizmo terpėse mažėja, be to, jis galėjo būti sumažintas dirbtinai, panaudojant specialias priemones. Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesurinkta pakankamai R. J. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, vertintina kaip nepagrįsta, todėl tenkinant Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, grąžinant bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius