Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1837-859/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-08-03
Bylos Nr.
A6.-1837-859/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01508-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas
V. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1837-859/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01508-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo

1. V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gegužės 2 d.) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. VMI 2021 m. sausio 28 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu bendrovės įsiskolinimas siekė VMI 11 738,01 EUR. Šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

2. ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

3. V. M. teismo šaukimu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo šaukimas tinkamai įteiktas V. M.), tačiau nurodytu laiku į teismą jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. VMI (toliau – ir Institucija) pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

II. Teismo nustatytos aplinkybės

4. Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, kai VMI kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 11 783,01 EUR. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. spalio 13 d. nesumokėjus pelno mokesčio ir šio mokesčio delspinigių už 2018 ir 2019 metus bei PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta nuo (duomenys neskelbtini) tačiau bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų JAR neteikė, todėl įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų šiai dienai nėra galimybės. Sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdė antstolis G. B., tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nebuvo ir nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos informacinės sistemos duomenimis, apdraustųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nuo 2019 m. birželio 1 d. Todėl, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. birželio 1 d. nevykdė ūkinės veiklos ir neturėjo galimybės įvykdyti savo turimų įsipareigojimų kreditoriams.

5. Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI yra 11 738,01 EUR. Bendrovė taip pat skolinga SODROS biudžetui 861,42 EUR. Teismas darė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, įsiskolinimai viršija jos turtą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 43-46).

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

8. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

9. VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas V. M. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2021 m. sausio 28 d. inicijavo VMI. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. M., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau V. M. ignoravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

10. Taigi V. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

III. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

12. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

13. V. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo SODROS duomenimis dirba, byloje duomenų apie teistumą ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nėra. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

14. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. M. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (1400 EUR) minimalus. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1837-859/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij